Dvi tabletės, trys skambučiai ir devynios valandos vilties
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Nesunku nuspėti, kad įvykus avarijai minėtame branduolinės energetikos objekte, esant nepalankiam (Vilniaus atžvilgiu) vėjui, į atmosferą patekusios radioaktyviosios medžiagos Vilnių (taip pat ir jame esančius 600 tūkstančius gyventojų) pasiektų per kelias valandas.
Skaitytojas čia galėtų pasipiktinti: na ir kas čia tokio? Juk mes puikiai pasiruošę: vykdomos evakuacijos pratybos, Rytų Lietuvos vaistinėse nemokamai (pateikus asmens dokumentą) išduodamos kalio jodido tabletės – esame pasiruošę avarijai Astravo AE. Ko čia kelti nerimą?
Ne viskas taip paprasta.
2025 m. balandį portalas LRT.lt paskelbė, kad nemokamas kalio jodido tabletes yra atsiėmę per 195 tūkst. gyventojų, tai yra apie 18 proc. asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą ne daugiau kaip 100 km atstumu nuo Baltarusijos AE.
Dabar spalis. Kiek šie skaičiai pasikeitė – duomenų aptikti nepavyko. Norisi tikėti, kad kalio jodidu apsirūpinusių gyventojų padaugėjo. Kiek – klausimas, kaip suprantate, retorinis.
Nerimą kelia kita – tabletes gali nemokamai gauti tie, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniuje ar kitose savivaldybėse, esančiose 100 km atstumu nuo Astravo. Paprastai kalbant, studentė Justė iš Mažeikių, gyvenanti Saulėtekio barakuose, kalio jodido nemokamai negaus. Kalio jodido nemokamai negaus ir „Bolto“ kurjeriu dirbantis pakistanietis Anzifas, tikėtina, išvis neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Ir daug kitų nuostabių žmonių.
Kalio jodido tabletės. ELTA nuotrauka
Į šias mano baimes ir susirūpinimą bravūriškai atsako neįvardinti Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tame pačiame LRT.lt straipsnyje: „Kiti gyventojai tabletes gali įsigyti savo lėšomis bet kurioje vaistinėje, be recepto.“
Na va, kaip viskas šaunu. O aš – durnius – čia keliu bangas.
Gal balandį buvo kitaip, bet prieš kelias savaites – kai kasdien portaluose mirgėjo pranešimai apie nerimą keliančią padėtį gerokai toliau esančioje Zaporižios AE (Ukraina) – užmečiau akį į įvairių Lietuvos vaistinių elektronines parduotuves. Kalio jodidas – kaip įrašas – ten egzistavo. Tiesa, visose elektroninėse parduotuvėse prie kalio jodido buvo paslaptingi žodžiai: išparduota, šiuo metu neturime, greitai turėsime ir pan.
Bet tai buvo prieš kelias savaites – o dabar situacija gal pasikeitė į gerąją pusę, a?
Panūdau įsitikinti. Buvo sekmadienio rytas, 2025 metų spalio 12 diena. Susiradau netoli namų esančios vieno didelio tinklo vaistinės telefono numerį. Paskambinau. Atsiliepusiai vaistininkei iškart įkaliau legendą apie tai, kad savo receptinį kalio jodidą jau esu pasiėmęs ir spėjau pamesti – toks jau esu, amorali kiaulė, – taigi labai norėčiau nusipirkti. Vaistininkė gan greit atsakė: deja, bet laisvoje prekyboje šiuo metu neturime. Paklausiau: o galgi yra kokia kita jūsų tinklo vaistinė, kur galėčiau? Po keliasdešimties sekundžių tylos gavau atsakymą: yra vaistinė Santariškėse, ten kelios dešimtys kalio jodido dėžučių yra, tiesa, ta vaistinė dirba tik darbo dienomis. Šit kaip.
Antrasis skambutis kliuvo kitam vaistinių tinklui, filialui, kuris gerokai toliau nuo manęs, dideliame prekybos centre. Ten – vien pozityvas: atsiliepusi vaistininkė konstatavo, kad kalio jodido turi, taip pat jo turi ir kiti filialai, atvažiuokit nusipirkti, viskas ore.
Na va, ir subliūško mano tekstas.
Kaip manote, ar atsakingi pareigūnai iš democratic republic of Belarus, kurie prieš kelerius metus darė viską, kad užverstų Lietuvą migrantais iš Rytų, skubės informuoti Lietuvos ar kito civilizuoto pasaulio institucijas apie įvykusią katastrofą? Drįsčiau abejoti.
Bet staiga makaulėje ėmė kirbėti mintis mintelė: o kas gi būtų, jei iš Baltarusijos atslinkusi atominė apokalipsė Rytų Lietuvą užkluptų nakčia, tada, kai dauguma vaistinių nedirba? Žinote, kiek Vilniuje yra visparinių vaistinių? Lygiai viena. Miestas, turintis 600 tūkstančių gyventojų, turi vienatinę visparinę vaistinę.
Visad sakiau: Lietuva – drąsi šalis.
Paskambinau ten – į tą budinčią vaistinę. Žinoma, skambinau tą patį sekmadienio rytą: teoriškai įmanoma, kad naktimis ten viskas kitaip. Bet tik teoriškai. Atsiliepęs vaistininkas išklausė manąją legendą – esu kaltas, labai kaltas – ir konstatavo, kad laisvai parduodamo kalio jodido neturi. Nelabai pradžiugino ir klausimas apie kitus to paties vaistinių tinklo filialus – nevisparinius – pasirodo, kad ir ten lyg ir yra kažkokių liekanų, bet jūs gal pats pasiskambinkit ir pasiklauskit, nes neaišku.
Prieš tai buvau pasitikrinęs – to paties vaistinių tinklo elektroninėje parduotuvėje būta galimybės užsisakyti kalio jodidą („Atsiėmimas 1–3 dienos“). Paklausiau – ką čia reiškia? Atsakė, kad galima užsisakyti internetu ir atsiimti bet kurioje pasirinktoje vaistinėje. Per 1–3 dienas.
Nuostabu.
Pažaiskim vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokim, kad Astravo AE naktį į pirmadienį nutinka avarija. Į aplinką patenka didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Vėjas – Rytų ir stiprus: tiesiai į Vilnių. Pirmas klausimas: kaip manote, ar atsakingi pareigūnai iš democratic republic of Belarus, kurie prieš kelerius metus darė viską, kad užverstų Lietuvą migrantais iš Rytų, skubės informuoti Lietuvos ar kito civilizuoto pasaulio institucijas apie įvykusią katastrofą? Drįsčiau abejoti.
Taigi, apie atslenkančius radioaktyvius debesis Lietuva, tikėtina, sužinotų gan vėlai. Kas tada? Suveiktų Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – sirenos ir mobilieji telefonai (jei juose įjungta atitinkama funkcija). Iš miegų prabustų šimtai tūkstančių Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojų. Kas čia vyksta? Ką daryti? Laimonai, kur mūsų kalio jodido tabletės? Ką reiškia „nepasiėmiau“?
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Tikėtina, kad artimiausių keliolikos minučių „Google“ ir kitų paieškos variklių užklausos Rytų Lietuvoje būtų „Vilnius budinčios vaistinės“ ir „Ar galima gerti skystą jodą“. Dar po kelių minučių užvirtų tos vienintelės budinčios Vilniaus vaistinės telefonas. Dar po kelių minučių įvairiausiuose sostinės mikrorajonuose suburgztų automobilių varikliai. Dešimtys tūkstančių rūpestingų vyrų, žmonų, tėvų ir vaikų skubėtų į Žirmūnus – ten, kur vienintelė budinti vaistinė. Praėjus keliolikai minučių tą budintį vaistininką ar vaistininkę jau taršytų įvairiausiais keiksmais – ką reiškia „neturime laisvoje prekyboje“? Netrukus pabandytų jėga brautis į vaistinę ir pasiimti receptinį kalio jodidą. Vaistinės darbuotojas būtų sumuštas, o gal net užmuštas išsigandusios minios.
Netrukus Vilniuje prasidėtų nerimo apimtų žmonių siautulys: daužytų uždarytų vaistinių langus ir duris, brautųsi į ligonines, kviestųsi greitąją pagalbą. Gertų skystą jodą iš naminių vaistinėlių. Būtų daug reikalų. O baisiausia – radioaktyviems debesims praslinkus – būtų daug žmonių, nespėjusių suvartoti kalio jodido. Daug žmonių, patyrusių žalą. Daug žmonių, kurie netolimoje ateityje sirgs skydliaukės vėžiu ir kitomis baisiomis ligomis. Kokie keli šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia – Vilniaus gyventojų.
Laimė, kad čia tik vaizduotės žaidimas, ar ne?
Galėtų dabar į trasą įšokti koks nors už valstybinio lygmens krizių valdymą atsakingas pareigūnas ir nuraminti: nesiparinkit, vilniečiai! Planas yra! Tik nutiks avarija Astrave, ir išsyk į gatves išriedės spec. ekipažai, jie važinės po visus mikrorajonus, vaikščios po butus ir kairėn dešinėn dalins kalio jodidą. Viskas bus gerai, mes pasiruošę – valio!
Labai norėčiau, kad taip būtų.
Mes turim labai didelę problemą. Esame laisva visuomenė. Demokratinė. Tai – džiaugsmas, laimė ir pergalė. Bet ir problema. Problema, nes laisvoje visuomenėje galima būti neatsakingu, nesusimąstančiu durniumi ir galvoti, kad problemos bei pavojai mus aplenks lanku. Kaip sakė graikų filosofas Akropolis – viskas yra ir bus gerai.
Kai atsirado Astravas, taip pat ir jo grėsmė, kartu su kolegomis – eiliniais darbuotojais – kilstelėjome klausimą: o ar įstaigoje yra kalio jodido atsargos, kurias būtų galima išdalinti budinčiai pamainai, jei nutiktų katastrofa Astrave?
Pateiksiu vieną smagią iliustraciją. Teko dirbti vienoje visparinėje tarnyboje. Kai atsirado Astravas, taip pat ir jo grėsmė, kartu su kolegomis – eiliniais darbuotojais – kilstelėjome klausimą: o ar įstaigoje yra kalio jodido atsargos, kurias būtų galima išdalinti budinčiai pamainai, jei nutiktų katastrofa Astrave? Į klausimą vadovai pažiūrėjo rūpestingai, ir išties – jei gerai atmenu, po kelių savaičių – atsirado kelios dėžutės kalio jodido. Valio?
Kažin ar valio. Didžiai abejotina, ar visos Rytų Lietuvoje budinčios tarnybos aprūpintos kalio jodido atsargomis. Dar labiau abejotinas regiono gyventojų apsirūpinimas kalio jodido atsargomis – 18 proc., o gal jau šiek tiek daugiau? Kaip jau rašyta – vienatinė budinti Vilniaus vaistinė, kurioje išvis nėra laisvai parduodamo kalio jodido, taip pat nebyloja apie pasiruošimą Astravo AE avarijai.
Chebra, mes nepasiruošę, o nelaimė gali nutikti bet kada. Rytoj, šiąnakt, už valandos.
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paviešinta atmintine, gavus SAM rekomendacijas, kalio jodido tabletes reikia suvartoti per devynias valandas: šešias valandas iki galimos apšvitos pradžios ir tris valandas nuo apšvitos pradžios. Dvi tabletės suaugusiajam, tabletė vaikui nuo trejų iki dvylikos metų, pusė tabletės vieno mėnesio–trejų metų vaikui, ketvirtis tabletės naujagimiui.
Nedaug. Bėda ta, kad, kai prireiks, tas stebuklingas tabletes gauti gali būti labai labai sunku. Priešingai, nei lengvabūdiškai – o gal net nusikalstamai neatsakingai – teigia kažkokie SAM atstovai, viešai svaičiojantys apie bet kurioje vaistinėje laisvai įsigyjamas kalio jodido tabletes.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Mano kuklia nuomone, čia yra labai rimtas pavojus. Per kelias valandas didžiausias Lietuvos miestas gali panirti į chaosą, karštligiškas stebuklingų tablečių paieškas, chaotišką vaistinių ir gydymo įstaigų šturmą. Ką daryti, kad to nebūtų?
Pirma – pasidalinti šiuo tekstu: tai didins visuomenės sąmoningumą, skatins pačius apsirūpinti kalio jodidu. Antra – vadovai privalo organizuoti įmonių ir įstaigų – pačių įvairiausių – apsirūpinimą kalio jodido atsargomis: kad katastrofai įvykus būtų galima savo darbuotojams ar net klientams operatyviai išdalinti skydliaukę apsaugančius preparatus. O jei vadovai iniciatyvos nesiima? Ką gi, tegul iniciatyvos imasi darbuotojai. Būtina veikti organizuotai, o ne chaotiškai. Tik taip pavyks apsisaugoti.
Tik taip – o ne tikint, kad išgelbės vienintelė budinti Vilniaus vaistinė, kurioje laisvai parduodamo kalio jodido netgi nėra.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama