Ornitologas: paukščių žūčių dėl elektros iškrovos ir laidų turi sumažėti

Ornitologai teigia, kad problema visiems žinoma, tačiau iki šiol beveik nebuvo sprendžiama. Dabar energetikai ir gamtininkai ieško galimybių, kaip būtų galima išvengti tokių liūdnų pasekmių. Užsimota iki 2028 m. miškingose Lietuvos vietovėse nutiesti apie du tūkstančius kilometrų elektros kabelių. Pirmieji darbai bus pradėti dar šiemet – ketinama nutiesti pirmuosius 365 kilometrus kabelių. Pasak specialistų, elektros kabeliai yra veiksmingiausia paukščių apsaugos priemonė. Darbai bus finansuojami iš Aplinkos ministerijos administruojamo Klimato kaitos fondo. Išsamiau apie tai dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas LIUTAURAS RAUDONIKIS. youtube.com video Ar iki šiol buvo bandymų apsaugoti laukinius paukščius nuo žūties dėl elektros iškrovos? Lietuvoje yra du elektros tinklai, du skirtingi operatoriai, valdantys aukštos įtampos, vadinamuosius perdavimo linijų, tinklus („Litgrid“) ir skirstomuosius tinklus (Energijos skirstymo operatorius, ESO). Bendradarbiauti su „Litgrid“ pradėjome 2016 metais, tada vykdėme europinį projektą, skirtą paukščių apsaugai. Paukščių žūtys dėl trumpo jungimo aukštos įtampos laiduose yra įvairios. Nutrenkiami ne tik gandrai, kiti stambesni paukščiai, bet ir smulkesni sparnuočiai. Kartais nereikia net tiesioginio sąlyčio su laidais. Jeigu paukščiai patenka į tam tikrą zoną, gali savaime žūti. Problemą sumažino ant elektros stulpų tvirtinamos saugos priemonės: šakutės ir lėkštelės. Tačiau išlieka kita bėda – paukščių ekskrementai. Paukščiai neretai skrisdami tuštinasi, ir, jeigu paleidžia čiurkšlę skrisdami pro laidus, įvyksta trumpas jungimas, ir jie žūva. Pranešama, kad pirmieji darbai bus pradėti šiemet – ketinama nutiesti 365 kilometrus kabelių. 365 kilometrai esminio pokyčio nepadarys. Vis dėlto iniciatyva gera – sveikiname. Tačiau energetikai sako, kad yra dar viena problema. Visi paukščių apsaugos darbai brangiai kainuoja. Todėl juos reikia įtraukti į sąnaudas, ir dėl to brangtų elektra vartotojams, o to niekas nenori. Žmonės nori kuo pigesnės elektros. Tad reikalingas politinis sprendimas. Čia jau Energetikos ministerijos laukas. Rūpestis dėl paukščių kol kas nenugali. Liutauro Raudonikio nuotrauka Ornitologas Liutauras Raudonikis. Asmeninio archyvo nuotrauka Liutauro Raudonikio nuotrauka Liutauro Raudonikio nuotrauka Kokių rūšių paukščiai ypač jautrūs aukštos įtampos linijoms? Daugiausia nukenčia gandrai ir kiti stambūs sparnuočiai. Mūsų tyrimai atskleidė įdomių dalykų. Paaiškėjo, kad nemažai žūva vadinamųjų naktinių migrantų. Tai strazdai, liepsnelės ir kiti sparnuočiai, kurie skrenda naktį, nemato laidų, susiduria su jais ir žūva. Ypač nustebino kurapkos: jos skrenda žemai, tačiau ir jų nemažai žūva. Suprantu, kad jūsų minėti paukščiai tiesiog užsimuša atsitrenkę į laidus? Taip. Sparnuočiai atsitrenkia į laidus, ir tai yra pagrindinė jų žūties priežastis. Tiesiami kabeliai yra geriausia priemonė apsaugoti paukščius. Tačiau šie darbai greitai nevyksta – tai kelių dešimtmečių perspektyva. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir ornitologai ekspertai pradės rengti rizikingiausių vietų žemėlapį, kuriame bus pažymėti paukščių migracijos takai, skirtingų rūšių sparnuočių perimvietės ir kita informacija. Kodėl to nepadaryta iki šiol? Stinga geranoriškumo ir supratimo. Energetikams trūksta aplinkosaugos specialistų, kurie patartų, padėtų įgyvendinti paukščių saugos priemones. Kol kas energetikai kartoja seną teiginį: „Mes turime du tikslus – užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą ir kuo pigesnę savikainą.“ Apie aplinkosaugą – nė žodžio. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Gavelytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama