Vatikano nubaustas nepilnamečius tvirkinęs kardinolas H. Gulbinowiczius – vis dar Vilniaus rajono garbės pilietis
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Visuomenėje kyla pasipiktinimas: kodėl tokios reputacijos kardinolas vis dar laikomas garbės piliečiu? Vilniaus rajono savivaldybė užsimerkė prieš Vatikano sprendimą Apaštališkoji nunciatūra Lenkijoje paskelbė, kad kardinolui H. Gulbinowicziui, vienam seniausių šalies kardinolų, skirtos baudžiamosios priemonės už seksualinį priekabiavimą prie nepilnamečių, homoseksualius aktus ir bendradarbiavimą su komunistinėmis saugumo tarnybomis. Tačiau nepaisydama Vatikano sprendimo Vilniaus rajono savivaldybė kardinolą vis dar laiko garbės piliečiu, o gatvės Nemenčinėje, Pakalniuose ir Punžonyse vis dar vadinamos kardinolo Henriko Romano Gulbinowicziaus vardu. Visuomenė piktinasi tokia savivaldybės pozicija. 
Kardinolas Henrykas Gulbinowiczius. Januszo Wojtowicziaus / Wikipedia.org nuotrauka Netrukus po Vatikano sprendimo tuometinė Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekść portalui LRT.lt pakomentavo, ar ketina keisti gatvių pavadinimus ir garbės piliečio statusą: „Vilniaus rajono savivaldybės taryba nėra teismo institucija, todėl pagal savo kompetenciją nesiima sprendimų, teisiančių ar smerkiančių žmones.“ Tačiau Vatikano oficialus sprendimas dėl kardinolo reputacijos jau buvo priimtas, todėl tokia savivaldybės pozicija ignoruoja faktus. Dabar, kai Vilniaus rajono savivaldybei vadovauja socialdemokratas Robertas Duchnevičius, surengtas piketas – jo metu žmonės reikalavo atimti garbės piliečio vardą iš Vatikano nubausto kardinolo. Taryba siūlymą atmetė. Už garbės piliečio vardo atėmimą balsavo vienuolika narių, „prieš“ buvo keturi, susilaikė dvylika. „Prieš“ balsavo ir M. Rekść. „Aš esu krikščionė ir tikrai negaliu kelti rankos už jūsų sprendimo projektą ir šmeižti žmogų, kuris galimai išvis nieko nepažeidė, nei įstatymų, nei moralinių kažkokių nuostatų“, – naujienų agentūrai BNS komentavo buvusi merė. R. Duchnevičius LRT.lt tvirtino, kad sprendimai keisti gatvių pavadinimus ar atimti garbės piliečio statusą priklauso nuo tarybos, kurios daugumą sudaro partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai, kurie ir balsavo 2020 m. „Šiandien tarybos daugumą sudaro tie patys asmenys, o jų pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška“, – paaiškino socialdemokratas. LLRA-KŠS frakcijos Vilniaus rajono taryboje pirmininkas Waldemaras Urbanas LRT.lt komentavo: „Garbės piliečio titulas kardinolui Henrikui Gulbinowicziui buvo suteiktas konkrečiu metu ir už tam tikrus nuopelnus. Žinoma, vėliau iškilę su šiuo asmeniu susiję skandalai suteikia visai šiai situacijai naują šviesą.“ Taip pat W. Urbanas pridūrė, kad partija konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar neturi. 
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Kitokia Vatikano ir pasaulio reakcija Vatikano sprendimu H. Gulbinowicziui buvo uždrausta naudoti vyskupo skiriamuosius ženklus ir dalyvauti bet kokiose religinėse šventėse ar viešuose renginiuose. Jam taip pat buvo neleista dalyvauti laidotuvių pamaldose Vroclavo Šv. Jono Krikštytojo katedroje ir pačiam būti palaidotam joje. Kardinolas turėjo sumokėti atitinkamą pinigų sumą kaip auką Šv. Juozapo fondui, kuris remia Bažnyčios pagalbą seksualinės prievartos aukoms ir vykdo tokių nusikaltimų prevenciją. Paviešinus Vatikano sprendimą, po dešimties dienų dvasininkas mirė. Jam buvo 97 metai. Ligoninės direktorius Wojciechas Witkiewiczius sakė, kad H. Gulbinowiczius mirė nuo sunkios formos plaučių uždegimo ir kraujotakos bei kvėpavimo nepakankamumo. Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Stanisławas Gądeckis pranešdamas apie mirtį pridūrė: „Prašau Dievo savo gailestingumu atleisti velioniui už nuskriaustiesiems sukeltas kančias ir skausmą tikinčiųjų bendruomenei. Nors vienareikšmiškai smerkiame padarytas nuodėmes, negalime pamiršti gėrio, kuriuo per jo gyvenimą ir tarnystę dalijosi daugelis. Tegul ilsisi jis ramybėje!“ Po H. Gulbinowicziaus mirties 2020 m. lapkričio 20 d. buvo panaikintas jo kaip Vroclavo garbės piliečio vardas. Palaidotas be apeigų šeimos kape H. Gulbinowiczius ėjo Vroclavo arkivyskupo pareigas nuo 1976 iki 2004 m. Lenkijoje jis ilgą laiką buvo laikomas didvyriu ir yra gavęs aukščiausių šalies apdovanojimų. Komunizmo laikais buvo laikomas vienu svarbiausių dvasininkų, padėjusių demokratinei opozicijai. Jis slėpė „Solidarumo“ judėjimo aktyvistus bažnyčios pastatuose Vroclave ir padėjo saugoti jų lėšas. Kita vertus, kardinolas taip pat kaltintas bendradarbiavęs su komunistinėmis institucijomis. Vienas Tautos atminties instituto istorikas yra rašęs, kad komunistų slaptosios tarnybos turėjo informacijos apie homoseksualius kardinolo santykius su nepilnamečiais ir tai galėjo lemti spaudimą jam tapti informatoriumi. 
Kardinolo Henriko Romano Gulbinowicziaus vardu pavadinta gatvė Nemenčinėje. „Google Maps“ nuotrauka Kardinolo auka tapęs tuomet 15-metis seminaristas Karolis Chumas labiausiai norėjo, kad visi sužinotų apie jo išnaudojimo patirtį, kad šis dvasininkas jaustų gėdą ir netektų jam skiriamos garbės. „Šie žmonės nusipelno žodžio „atsiprašau“... Reiškiame jiems pagarbą, esame pasirengę juos paremti ir jiems padėti“, – apie kardinolo aukas kalbėjo Vroclavo arkivyskupijos atstovas spaudai kunigas Rafałas Kowalskis. Dėl šių įvykių atėmus galimybę būti garbingai palaidotam katedroje, H. Gulbinowicziaus palaikai buvo kremuoti, o pelenai be iškilmingų apeigų palaidoti šeimos kape Olštyne, kur ilsisi ir dvasininko tėvai. Katalikų Bažnyčia Lenkijoje išgyvena užsitęsusį skandalą, susijusį su dvasininkų seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu. 2019-aisiais Lenkijos vyskupų konferencija paskelbė ataskaitą, kad nuo 1990 iki 2019 m. buvo užregistruoti 382 pranešimai apie seksualinę nepilnamečių prievartą. Per šį laikotarpį nukentėjo 625 žmonės, iš kurių 345 buvo jaunesni nei 15 metų. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
