Pašilaičiuose planuojama statyti unikalų sakralinį kompleksą: pokalbis apie Šv. Jono Pauliaus II bažnyčią ir sielovados centrą

Šią vasarą visuomenei pristatyta atnaujinta projekto vizija atskleidžia ambicingą planą sukurti ne tik maldos namus, bet ir gyvybingą bendruomeninę erdvę. Dienraščio „Bernardinai.lt“ laidoje – pokalbis su Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapijos klebonu ŽYDRIUMI KUIZINU ir architektu RYČIU ČIMKUMI apie Pašilaičiuose planuojamą daugiafunkcį sakralinį kompleksą. youtube.com video Atsakas į bendruomenės poreikius Idėja Pašilaičiuose statyti maldos namus gimė dėl pačių gyventojų poreikio daugiau nei prieš 20 metų. Per šį laikotarpį susiformavo aktyvi parapijos bendruomenė – joje savanoriauja apie 180 žmonių, veikia per 50 įvairių grupelių. Klebonas Ž. Kuizinas aiškina, kad parapijai trūksta patalpų. Jo teigimu, augančios bendruomenės veikla ir poreikiai tapo pagrindiniu motyvu statyti ne tik bažnyčią, bet ir visą sielovados centrą. „Buvo mintis sukurti tokį centrą ne tik kaip tikėjimo, bet ir kaip kultūrinio gyvenimo šviesulį“, – sako klebonas ir pabrėžia, kad Pašilaičių mikrorajonui trūksta kultūrinių ir socialinių erdvių. Daugiafunkcis kompleksas Projekte numatyta, kad po vienu stogu veiks maldos namai, mokymo ir parodų salės, socialinės pagalbos bei vaikų dienos centrai, skaitykla, kavinukė ir renginių salė. Centre bus įkurtos erdvės naujosios evangelizacijos, vaikų dienos ir šeimų centrams. Vienas iš projektą rengiančių architektų R. Čimkus pasakoja, kad darbas prie projekto pradėtas maždaug 2017 m., vos įsikūrus parapijai.  „Nors Pašilaičių rajonas pasižymi sovietinio tipo užstatymu, jo reljefas yra išraiškingas, jis yra gana žalias. Naujasis sielovados centras kartu su jau esama mokykla ir prekybos centru suformuos naują socialinį rajono centrą“, – tęsia architektas. Jam antrina ir dvasininkas Ž. Kuizinas. Jo teigimu, pagrindinis uždavinys yra atspindėti popiežiaus šv. Jono Pauliaus II dvasingumą ir Bažnyčios atvirumą šiuolaikiniam pasauliui.  „Tikslas – pristabdyti bėgantį šių laikų žmogų ir parodyti, kad Bažnyčia yra daugiau nei sekmadienio pamaldos“, – sako Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapijos klebonas. Projekto raida Nuo 2020 m. pristatytų pirmųjų vizualizacijų projektas smarkiai pakito. Pašnekovų teigimu, tam įtakos turėjo besikeičianti teisinė bazė, nauji reikalavimai ir ilgas biurokratinis procesas. Visgi klebonas įsitikinęs, kad užtrukęs procesas turėjo ir teigiamą dalyką: leido daugiau laiko skirti sielovadai, bendruomenei formuoti ir vizijai gryninti. Architektas R. Čimkus atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje panašaus pobūdžio daugiafunkcio sakralinio komplekso nėra. Jo teigimu, modelis, kai po vienu stogu sujungiamos sakralinė, socialinė ir kultūrinė funkcijos, sukuria didelę vertę ne tik Bažnyčiai, bet ir visam rajonui, gali tapti geru pavyzdžiu ateities projektams. Artimiausi žingsniai Šiuo metu patvirtintos bendrosios pastato savybės – funkcija, vieta, dydis ir estetinė išraiška. Artimiausias etapas – parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Tai gali užtrukti apie metus. Paskui bus ieškoma finansavimo. Klebonas neslepia, kad reikės tikinčiųjų indėlio, tačiau tikisi pritraukti lėšų ir iš įvairių fondų. Architektas R. Čimkus spėja, kad nuo statybos pradžios pastatas galėtų iškilti per pusantrų metų.  Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama