Advokatas A. Šindeikis apie kultūros bendruomenės streiką: teigiamai vertinu visuomenės protestą prieš tai, kas jai nepriimtina ir bjauru

Per akciją taip pat skambėjo raginimas „aušriečius“ patraukti ne tik nuo kultūros politikos, bet ir iš valdančiosios koalicijos. Šios akcijos vyko ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse: Danijoje, Islandijoje, JAV, Čekijoje, Latvijoje, Tailande.

Kultūrininkų reikalavimą, pasirinktą protesto formą dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja advokatas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės profesorius ALGIMANTAS ŠINDEIKIS.

Pone Šindeiki, kultūrininkų teigimu, „Nemuno aušros“ vadovavimas Kultūros ministerijai kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms. Kaip pakomentuotumėte tokius teiginius?

Žmonės, kurie protestavo, yra pasipiktinę, kad Kultūros ministerijos sfera atitenka „Nemuno aušros“ partijai. Iš jų kalbų galima spręsti, kad minėta politinė partija neturėtų būti susijusi su kultūra. Ji faktiškai nėra susijusi su kultūra. Žmonėms tiesiog bjauru, kad tokia politinė partija ketina valdyti visą kultūros sektorių.

Grėsmė – reali. Kai vadovauti Vyriausybei, ministerijai ateina žmonės, neturintys kompetencijų, bendruomenei kyla daug abejonių, ir jie jas išreiškia protestuodami.

Kultūros ministras atsistatydino, tačiau reikalavimas atitraukti visą „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos liko. Kaip teisiškai ir politiškai derėtų vertinti šį protestą?

Protestuotojų manymu, kiek man žinoma, niekas iš „Nemuno aušros“ negalėtų būti skiriamas į kultūros ministrus. Man tenka priminti, kaip veikia mūsų Konstitucija ir kas atsakingas už tai, kam atiduodama Kultūros ministerija. Ji pagal valdančiosios koalicijos sutartį atitenka „Nemuno aušrai“. Pabrėšiu, atsakomybė dėl to, kad politiškai ši ministerija priskirta „Nemuno aušrai“, tenka rinkimus laimėjusiai Socialdemokratų partijai. Ji nugalėjo rinkimuose, ji formuoja valdančiąją koaliciją ir nusprendė, kad joje bus ir „Nemuno aušra“.

Čia pabrėšiu, kad prezidentas neturi kompetencijos peržiūrėti valdančiosios daugumos susitarimą ir nulemti, tarkim, kad viena ar kita ministerija nepatektų „Nemuno aušrai“ į rankas. Tai ne prezidento kompetencijos sritis. Jis gali tik vieno ar kito kandidato, neturinčio kompetencijos, neskirti ministru, bet neturi kompetencijos užkirsti kelią „Nemuno aušrai“ būti Vyriausybėje ir valdančiosios daugumos sprendimu vadovauti Kultūros ministerijai.

Kai kurie jūsų kolegos teisininkai sako, kad „Nemuno aušros“ vadovavimas Kultūros ministerijai griauna valstybės pamatus. Šį naratyvą mini ir politikai, ir iškilūs Lietuvos žmonės. Koks šis pavojus?

Su šiuo tvirtinimu galima ir sutikti, ir nesutikti. Kaip veikia demokratija? Mūsų Seimas sudaromas iš politinių partijų atstovų ir asmenų, kurie laimi rinkimus. Konkrečiai „Nemuno aušros“ partija rinkimuose gavo beveik 200 tūkst. rinkėjų balsų, todėl ji turi atitinkamą mandatų skaičių Seime. Ar mes gerbiame rinkėjų valią? Esant demokratijai mes turime gerbti visų rinkėjų valią, kad ir koks būtų jų pasirinkimas. Tie žmonės viliasi, kad politinė partija, už kurią jie balsavo, bus Vyriausybėje. Taip ir atsitiko.

Sakyti, kad tai griauna valstybės pamatus? Manau, tai daugiau sietina su partijos „Nemuno aušra“ lyderio Žemaitaičio asmeniniais nuotykiais, susijusiais su šiurkščiu Konstitucijos priesaikos sulaužymu. Šiuo metu jis teisiamas baudžiamojoje byloje dėl neapykantos kurstymo prieš tautinę grupę. Tai rodo, kad tokie politikai neturėtų vadovauti politinėms partijoms.

Šiuo atveju, vėl pabrėšiu, Socialdemokratų partijos dėka jis dalyvavo formuojant Vyriausybę. Daryti išvadą, kad jau griauna valstybės pamatus, – ankstoka. Reikėtų iš tikrųjų pamatyti, ką šie žmonės darys, kaip jie griaus tuos pamatus. Tačiau pagal mūsų Konstituciją jie, priklausydami valdančiajai daugumai, gali Vyriausybėje turėti savo ministro postą.

Kultūros žmonės rodo gerą pavyzdį. Jeigu žmonėms bjauru, kad politikai už jų nugarų dalijasi postus, ministerijas ir tų dalybų rezultatas jiems šlykštus, tuomet žmonės protestuoja. Tai geras pavyzdys kitoms visuomenės grupėms.

Ar šis kultūros darbuotojų streikas, jau vadinamas ir kultūros sąjūdžiu, gali tapti precedentu kitoms visuomenės grupėms aktyviau dalyvauti politiniame šalies gyvenime?

Kultūros žmonės rodo gerą pavyzdį. Jeigu žmonėms bjauru, kad politikai už jų nugarų dalijasi postus, ministerijas ir tų dalybų rezultatas jiems šlykštus, tuomet žmonės protestuoja. Tai geras pavyzdys kitoms visuomenės grupėms, kurios taip pat gali protestuoti. Reikia nepamiršti, kad viskas, kas dabar vyksta, susiję su 2024-ųjų Seimo rinkimų rezultatais. Jie buvo tokie, o pasekmes šiandien matome.

Kaip jūs kaip pilietis vertinate faktą, kad kultūros bendruomenės judėjimas išaugo į masinį? Jungiasi ne tik kultūrininkai, bet ir kai kurie žemdirbiai.

Labai pozityviai vertinu visuomenės reakciją į tai, kas jai nepriimtina ir bjauru. Kultūros bendruomenė leido suprasti, kad ji negali su tuo taikstytis, ir dėl to protestuoja. Manau, tai, kaip žmonės veikia, yra ir kultūringa, ir konstituciškai pagrįsta. Jie turi teisę protestuoti, reikšti abejones ir pasipiktinimą. O kaip į tai reaguos politikai – pamatysime.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama