Socialinis darbas: nors ir vertybių profesija, tačiau vien gailestingumo nepakanka
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pakitusi socialinių darbuotojų padėtis
Pastaruosius penkerius metus profesija išgyveno virsmą. Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio darbuotojo alga atskaičius mokesčius siekia apie 1300 eurų per mėnesį ir yra galimybių dar ją kelti.
„Ne tokie jau vargšeliai, kaip anksčiau atrodydavome“, – sako Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė.
Kartu ji išskiria jaunų žmonių susidomėjimą socialiniu darbu: „Ši studijų programa populiarėja, į ją stoja net šimtukininkai.“
Kad ir kaip būtų, socialinis darbas neatsiejamas nuo iššūkių. Vienas jų – didelė perdegimo rizika. Pašnekovė sutinka, kad jauni idealistai, norintys pakeisti pasaulį, susiduria su sudėtinga tikrove, todėl gali greitai išsekti.
„Profesionalūs socialiniai darbuotojai mokomi atpažinti perdegimo ženklus ir gauna konkrečių įrankių problemoms spręsti“, – aiškina J. Tamašauskienė.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė, Profesinių kompetencijų centro vadovė Jūratė Tamašauskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Neužtenka tik būti geru žmogumi
Pašnekovė pažymi, kad socialinis darbas tebėra vertybių profesija, vis dėlto šiais laikais nepakanka vien gailestingumo ir noro padėti.
„Vertybės, papildytos profesionalumu, leidžia ne tik veiksmingiau padėti žmonėms, patekusiems į sudėtingas situacijas, bet ir apsisaugoti patiems specialistams“, – tęsia pašnekovė ir priduria, kad reikia konkrečių žinių, gebėjimų ir kompetencijos. Jos teigimu, šie įgūdžiai apsaugo nuo perdegimo ir nesusipratimų.
J. Tamašauskienė sutinka, kad šiuolaikinis socialinis darbas vis dar ieško savo tapatybės. Nes vyresni socialiniai darbuotojai savo kompetencijas augino per patirtį, o jaunimas, baigęs ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas, ateina su kitokiu požiūriu.„Einame profesionalumo keliu“, – įsitikinusi Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė.
Nauji klientai ir vis dar svarbus žmogiškasis ryšys
Pasak J. Tamašauskienės, dabar socialinis darbas suprantamas kur kas plačiau nei tik pagalba senoliams, vis dažniau pagalbos reikia ir jaunimui.
„Kuo toliau, tuo labiau jauni žmonės patiria priklausomybių, atsiriboja nuo visuomenės, daugėja autizmo sutrikimų“, – tęsia pašnekovė.
Visuomenėje girdėti kalbų apie skaitmeninimą ir robotizavimą – jas J. Tamašauskienė priima tik kaip tam tikras nuomones. Jos teigimu, žmogiškasis ryšys išlieka socialinio darbo pamatu.
„Individualizmas ir skaitmeninimas gilina vienišumo problemą, todėl gyvo santykio poreikis tik auga“, – pabrėžia ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 17 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų apie 5 tūkst. – socialiniai darbuotojai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
