Ar mokiniai noriai lanko būrelius? Pokalbis su J. Buzaityte-Kašalyniene

Apie tai, ar mokiniai noriai lanko būrelius – dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbis su Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docente daktare JOLITA BUZAITYTE-KAŠALYNIENE. Statistika ir jos vertinimas Paklausta, ar tokie duomenys rodo didelį mokinių nenorą dalyvauti popamokinėje veikloje, docentė pabrėžia, kad padėtis atrodo gana pozityviai. „Pagal šią statistiką, būrelius lanko 60 procentų mokinių. Tai gana aukštas dalyvavimo lygis“, – teigia J. Buzaitytė-Kašalynienė. Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad instituto atlikti tyrimai rodo mažesnį dalyvavimą. „Mūsų duomenimis, nors neformalusis ugdymas nebuvo pagrindinė tyrimo tema, lankančių būrelius moksleivių yra apie 30 procentų. Tai reiškia, kad dalyvavimas gali būti ir mažesnis“, – komentuoja mokslų daktarė. youtube.com video Kodėl dalis moksleivių nelanko būrelių? Pasak mokslininkės, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dalis moksleivių nelanko būrelių, yra geografinė padėtis. Regionuose gyvenančios šeimos dažnai neturi galimybių vežioti vaikus į jų norimą veiklą, o viešojo transporto trūkumas dar labiau sunkina situaciją. „Mums lengviau nuskristi iš Vilniaus į Kopenhagą per pusantros valandos, negu vaikui iš gretimo kaimo nuvažiuoti iki neformaliojo švietimo įstaigos“, – pabrėžia sociologė. Kita kliūtis – kai kurių tėvų požiūris. J. Buzaitytė-Kašalienė atkreipia dėmesį, kad popamokinė veikla ne visada skatinama ar palaikoma šeimoje. „Tėvai kartais mano, kad jeigu vaikas turi savo kambarį, internetą ir maisto šaldytuve, jam daugiau nieko nereikia, – o patys tuo metu gali tvarkyti savo reikalus. Taip nėra. Vaikai turi daug emocinių ir psichologinių poreikių, kurie turi būti patenkinami, kad užaugtų norintys bendrauti ir veikti“, – argumentuoja pašnekovė. Sociologė taip pat pabrėžia, kad paauglystė yra itin jautrus laikotarpis. Nuo 14 metų jaunuoliai pereina į intensyvų brendimo etapą ir aktyviai svarsto, kas jiems svarbu: „Jei paauglys sako nieko nenorintis, tai gali reikšti, kad ankstesniame augimo etape jis jautėsi nematomas.“ Didelį neigiamą poveikį vaikų aktyvumui ir sveikatai turėjo COVID-19 pandemija. Karantino laikotarpis sutapo su svarbiu socialinių įgūdžių formavimosi etapu, todėl daugelis vaikų priprato būti namuose. „Grįžus į aktyvų socialinį gyvenimą, aplinka vaikams atrodo nauja, nesaugi, nebežinoma. Jie atprato bendrauti, nežino, kaip būti tarp kitų“, – aiškina mokslininkė. Pasak jos, dėl to gali kilti socialinis nerimas, gali būti sunkiau pakęsti triukšmą ir žmonių gausą. Paauglystės iššūkiai ir tėvų vaidmuo „Paauglystėje mažėja tėvų įtaka, ją pakeičia bendraamžių nuomonės svarba“, – akcentuoja sociologė. Šiame amžiuje prasideda natūralūs konfliktai su tėvais, siekis tapti savarankiškiems. „Todėl svarbu žinoti, kokiai bendraamžių grupei vaikas priklauso, kokias savybes jis vertina“, – atkreipia dėmesį pašnekovė. Anot jos, jei draugų aplinkoje toleruojama ar skatinama žalinga veikla, pavyzdžiui, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas, ne visi paaugliai sugeba tam atsispirti. Ar susirūpinę tėvai turėtų vaiką versti lankyti kuo daugiau veiklų? J. Buzaitytės-Kašalienės nuomone, reikėtų ieškoti aukso vidurio: „Tėvai turi nustatyti sąlygas ir ribas, jeigu mato, kad dabartinė veikla kenkia vaikui, tačiau tai neturi virsti griežta prievarta.“ Ji priduria, kad lengvai skatinti gali būti naudinga: „Manau, lengvai paspausti išsirinkti norimą veiklą, skatinti ją tęsti, o kartais net ir pasiderėti yra labai gerai. Dažnai vėliau jaunuoliai padėkoja už tokį skatinimą, suvokdami, kad tėvai tai darė iš meilės ir rūpesčio, o ne norėdami pakenkti ar kontroliuoti.“ Mokymo krūvis Vyresni mokiniai dažnai nenori lankyti būrelių dėl didelio mokymo krūvio. Docentės nuomone, toks noras pailsėti yra suprantamas: „Mes, suaugusieji, pavargstame darbe, o vaikams mokytis irgi yra darbas. Po aštuonių valandų mokykloje normalu norėti pailsėti.“ Svarbu nepamiršti, kad ne visi vaikai vienodai atsparūs krūviui. „Vieniems lengviau valdyti stresą ir įveikti sudėtingas užduotis, kitiems – sunkiau. Be to, vėlesnėse klasėse natūralu norėti daugiau dėmesio skirti mokslams, todėl tenka kruopščiai planuoti savo laiką“, – aiškina sociologė. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama