K. Kolanowskis: daugelis moldavų jau asmeniškai įstojo į Europos Sąjungą, užuot laukę, kol tai pavyks padaryti jų valstybei
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Moldovos prezidentė Maia Sandu šeštadienį paskelbtame interviu Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, kad šalies teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė yra pavojuje. Ji teigė, kad Maskva daro milžinišką spaudimą kišdamasi į rinkimus, išleidžia šimtus milijonų eurų finansuodama politines partijas, papirkinėdama rinkėjus ir rengdama jaunus žmones destabilizuoti padėtį šalyje. Tačiau pirmadienį prezidentė pareiškė, kad jos valdančiosios proeuropietiškos partijos pergalė savaitgalį vykusiuose parlamento rinkimuose yra tvirtas mandatas stojant į Europos Sąjungą.
Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad bandė kištis į Moldovos parlamento rinkimus. „Šalies institucijos ciniškai apkaltino Rusiją, o ne Europos Sąjungą kišimusi į Moldovos politinius procesus, kurstydamos insinuacijas apie neegzistuojančią Rusijos grėsmę“, – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Vertėjas KRZYSZTOFAS KOLANOWSKIS dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja rinkimų rezultatus, Rusijos kišimąsi į rinkimų procesą, šalies integraciją į Europos Sąjungą.
„Kalbant apie kaltinimus, skleidžiama nuomonė, esą PAS pergalė buvo nesąžininga, nes buvo uždraustos kelios politinės partijos dėl sąsajų su nuteistuoju, Rusijoje besislapstančiu oligarchu Ilanu Šoru ir neteisėto partijų finansavimo. Viena partija „Moldova Mare“ buvo uždrausta rinkimų dieną, likus vienai valandai iki balsavimo pabaigos“, – pasakoja Moldovoje viešintis ir rinkimus stebėjęs K. Kolanowskis.
Vertėjas Krzysztofas Kolanowskis. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS) Moldovos parlamento rinkimuose surinko šiek tiek daugiau nei pusę visų balsų ir gerokai pralenkė antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 procento balsų. Kaip vertinate rinkimų rezultatus? Ar PAS laimėjimas buvo nuspėjamas?
Kai kurios prognozės rodė, kad „Veiksmo ir solidarumo“ partija laimės parlamento rinkimus, visgi buvo nuogąstaujama, jog ji nesugebės sudaryti valdančiosios daugumos. To buvo baiminamasi, nes PAS valdžioje yra nuo 2021-ųjų.
Pastarųjų ketverių metų laikotarpis Moldovai buvo nelengvas, nes jai kaip Ukrainos kaimynei vien dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių reikėjo skubiai rasti naujus žaliavų tiekimo kanalus, susitvarkyti su karo pabėgėlių antplūdžiu. Todėl moldavų gyvenimas tuo laikotarpiu tikrai nepagerėjo, opozicijai buvo nesunku išnaudoti rinkėjų nepasitenkinimą ir apkaltinti PAS esą nutolus nuo tautos. Todėl galima teigti, kad rinkimų rezultatas pranoko lūkesčius.
Šiuo metu esate Moldovoje, kokiomis nuotaikomis visuomenė pasitiko rinkimų rezultatus?
Kaip visada būna po rinkimų, yra patenkintų ir nepatenkintų. Dauguma mano draugų ir pažįstamų džiaugiasi rinkimų rezultatais, tai matyti iš jų reakcijos socialiniuose tinkluose, kur pasipylė sveikinimų banga PAS. Svarbu pridurti, kad šie žmonės nebūtinai gyvena Kišiniove ar užsienyje, kai kurie įsikūrę kitų rajonų sostinėse.
Kita vertus, iš priešingos pusės pasipylė priekaištai, esą PAS pergalė buvo nesąžininga, nes buvo uždraustos kelios politinės partijos dėl sąsajų su nuteistuoju, Rusijoje besislapstančiu oligarchu Ilanu Šoru ir neteisėto finansavimo.
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Proeuropietiška Moldovos prezidentė įspėjo, kad Rusija intensyviai kišis į Moldovos parlamento rinkimus. Balsavimą temdė būgštavimai dėl balsų pirkimo ir neramumų, taip pat, kaip skelbė Europos Sąjunga, precedento neturinti Rusijos dezinformacijos kampanija. Kokie Rusijos veiksmai kėlė ir vis dar kelia nerimą Moldovoje?
Panašiai kaip ir prieš 2024-ųjų Moldovos prezidento rinkimus, Rusijos vaidmuo ir dabar buvo labai aktyvus. 2024-aisiais Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) paviešino ataskaitą, kokiais kanalais iš Rusijos buvo neteisėtai finansuojama rinkimų kampanija – tokią veiklą vykdė ir tebevykdo jau minėtas Rusijoje besislapstantis Šoras.
Priemonių labai daug: panaudojamos tiek skaitmeninės valiutos ir trečiosiose šalyse esančios banko sąskaitos, tiek Padniestrės regione veikiantys bankai – ten lėšos išgryninamos, ir grynieji pinigai vežami į Moldovos teisėtų valdžios organų kontroliuojamas teritorijas. Kokia veikla tokiu būdu finansuojama, ne kartą aprašė laikraščio „Ziarul de Gardă“ žurnalistai: pavyzdžiui, papirkti žmonės dalyvauja manifestacijose, taip pat paperkama žiniasklaida – interneto portalai, televizija, laikraščiai (Moldovoje iki šiol platinama „Komsomolskaja pravda“). Rusijos žiniasklaida aktyviai agituoja už Patriotinį bloką (anksčiau – už Socialistų partiją) ir jo kandidatus, šmeižia PAS, pačią prezidentę, skleidžia nepasitikėjimą Europos Sąjunga, ypač Rumunijos atžvilgiu. Pastebėta ir intensyvi internetinių „trolių“ veikla, kaip ir kitur Europoje.
Verta atkreipti dėmesį, kad prorusiškos jėgos aktyviai nebeagituoja už glaudesnius ryšius su Rusija ir įstojimą į integracinius jos projektus (kaip seniau buvo agituojama). Dabar daugiau dėmesio skiriama vidaus, ypač socialinio pobūdžio, problemoms. Akcentuojama būtinybė bendradarbiauti su visais, išlikti neutraliems ir negadinti santykių su Rusija, nes tai esą Moldovai garantuotų klestėjimą ir taiką.
Moldovos prezidentė Maia Sandu. EPA-ELTA nuotrauka
Buvęs Moldovos prezidentas ir vienas iš Patriotinio bloko lyderių Igoris Dodonas pirmadienį apkaltino PAS balsų vagyste ir paragino žmones taikiai protestuoti. „Jei naktį bus klastočių, rytoj nepripažinsime parlamento rinkimų rezultatų ir prašysime juos pakartoti“, – sakė jis sekmadienio vakarą prie rinkimų komisijos. Ar buvo kilę protestų?
Moldovos rinkimus visada stebi nepaprastai daug vietinių ir atvykusių iš užsienio žmonių. Didžiausios partijos siunčia savo stebėtojus į kiekvieną Moldovoje esančią balsavimo vietą, todėl procesas buvo gana sklandus. Aišku, rinkėjai, įsitikinę, kad buvo nesklandumų, gali reikšti priekaištus, rašyti skundus, ir kai kurie tai yra padarę. Todėl reikia laukti galutinio įvertinimo.
Kol kas nežinia, ar bus ir kokio masto gali būti protestai, tačiau pirma diena po rinkimų praėjo ramiai. Nereikia abejoti, kad Dodono atstovaujama partija, remiama Rusijos ar prorusiškos žiniasklaidos, sugebėtų mobilizuoti kai kuriuos savo šalininkus išeiti į gatves. PAS ir Patriotinio bloko elektoratai – tai nesuderinami, nesusikalbantys pasauliai, čia yra daug nepasitikėjimo ir neapykantos. Taip pat svarbu, kaip elgtųsi kitų prorusiškomis vadinamų partijų atstovai – ar jie tokius protestus paremtų.
Įdomu, kad šį kartą PAS partijai pavyko laimėti kai kuriuose regionuose, kur iki šiol ji negalėjo tikėtis persvaros. Patriotinis blokas – socialistų ir komunistų partijų blokas – laimi ten, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai, skirtingoms tautinėms mažumoms priklausantys gyventojai.
Kalbant apie kaltinimus, skleidžiama nuomonė, esą PAS pergalė buvo nesąžininga, nes buvo uždraustos kelios politinės partijos dėl sąsajų su nuteistuoju, Rusijoje besislapstančiu oligarchu Ilanu Šoru ir neteisėto partijų finansavimo. Viena partija „Moldova Mare“ buvo uždrausta rinkimų dieną, likus vienai valandai iki balsavimo pabaigos, o už ją atiduoti balsai buvo pripažinti negaliojančiais. Tačiau tai neturėtų turėti įtakos rinkimų rezultatams – negaliojančių balsų skaičius yra gana mažas.
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kišiniove esančio analitinio centro „WatchDog.md“ analitikas Andrejus Curararu perspėjo, kad pavojus dar neįveiktas, nes funkcionuojančią vyriausybę bus sudėtinga suformuoti. Kokių sunkumų čia kyla?
Politika – ne krepšinio rungtynės, kur po pergalės galima švęsti ir džiaugtis. Po rinkimų gyvenimas tęsiasi. Teks rinkti vyriausybę, turint gana silpną daugumą parlamente, o opozicija niekur nedingo. Pastaruoju metu buvo daug mobilizuojančių įvykių, užsienio lyderių vizitų, o prieš pat rinkimus Moldovos teisėsaugos institucijoms buvo perduotas kitas buvęs oligarchas Vladimiras Plahotniukas, kad galėtų būti teisiamas Moldovoje. Dabar teks grįžti į normalų gyvenimą, spręsti buitinius klausimus.
Europos Sąjungos lyderiai sveikino Moldovą dėl rinkimų rezultatų. Sveikino ir su tuo, kad šalis išlaikė europietišką kursą. Kokių sunkumų kyla Moldovai integruojantis į ES?
Sunkumų labai daug, o europietiškas kursas, verta priminti, buvo pradėtas jau 2010 metais. Būtent tada Moldovoje suplevėsavo pirmosios Europos Sąjungos vėliavos prie viešosios administracijos pastatų. Tačiau kelias dar ilgas, problemų daug, pradedant Padniestrės regiono klausimu (nors net ir tokiu atveju integracija įmanoma – pagal Kipro modelį). PAS žada iki 2028 metų įstoti į Europos Sąjungą, tačiau nežinia, ar tai pavyks.
Kita vertus, svarbu paminėti, kad daug Moldovos piliečių (gal net apie trečdalį) jau turi Rumunijos ar kitos ES šalies pilietybę. Dauguma – ir teisę supaprastinta tvarka susigrąžinti Rumunijos pilietybę, nes jų protėviai iki 1940 metų turėjo tokią pilietybę: tuomet Besarabija buvo Rumunijos sudėtyje. Todėl galima sakyti, kad daugelis moldavų, ypač pačių aktyviausių ir mobiliausių, jau patys asmeniškai įstojo į Europos Sąjungą, užuot laukę, kol tai pavyks padaryti jų valstybei.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Vertėjas Krzysztofas Kolanowskis. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS) Moldovos parlamento rinkimuose surinko šiek tiek daugiau nei pusę visų balsų ir gerokai pralenkė antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 procento balsų. Kaip vertinate rinkimų rezultatus? Ar PAS laimėjimas buvo nuspėjamas?
Kai kurios prognozės rodė, kad „Veiksmo ir solidarumo“ partija laimės parlamento rinkimus, visgi buvo nuogąstaujama, jog ji nesugebės sudaryti valdančiosios daugumos. To buvo baiminamasi, nes PAS valdžioje yra nuo 2021-ųjų.
Pastarųjų ketverių metų laikotarpis Moldovai buvo nelengvas, nes jai kaip Ukrainos kaimynei vien dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių reikėjo skubiai rasti naujus žaliavų tiekimo kanalus, susitvarkyti su karo pabėgėlių antplūdžiu. Todėl moldavų gyvenimas tuo laikotarpiu tikrai nepagerėjo, opozicijai buvo nesunku išnaudoti rinkėjų nepasitenkinimą ir apkaltinti PAS esą nutolus nuo tautos. Todėl galima teigti, kad rinkimų rezultatas pranoko lūkesčius.
Šiuo metu esate Moldovoje, kokiomis nuotaikomis visuomenė pasitiko rinkimų rezultatus?
Kaip visada būna po rinkimų, yra patenkintų ir nepatenkintų. Dauguma mano draugų ir pažįstamų džiaugiasi rinkimų rezultatais, tai matyti iš jų reakcijos socialiniuose tinkluose, kur pasipylė sveikinimų banga PAS. Svarbu pridurti, kad šie žmonės nebūtinai gyvena Kišiniove ar užsienyje, kai kurie įsikūrę kitų rajonų sostinėse.
Kita vertus, iš priešingos pusės pasipylė priekaištai, esą PAS pergalė buvo nesąžininga, nes buvo uždraustos kelios politinės partijos dėl sąsajų su nuteistuoju, Rusijoje besislapstančiu oligarchu Ilanu Šoru ir neteisėto finansavimo.
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Proeuropietiška Moldovos prezidentė įspėjo, kad Rusija intensyviai kišis į Moldovos parlamento rinkimus. Balsavimą temdė būgštavimai dėl balsų pirkimo ir neramumų, taip pat, kaip skelbė Europos Sąjunga, precedento neturinti Rusijos dezinformacijos kampanija. Kokie Rusijos veiksmai kėlė ir vis dar kelia nerimą Moldovoje?
Panašiai kaip ir prieš 2024-ųjų Moldovos prezidento rinkimus, Rusijos vaidmuo ir dabar buvo labai aktyvus. 2024-aisiais Moldovos žvalgybos tarnyba (SIS) paviešino ataskaitą, kokiais kanalais iš Rusijos buvo neteisėtai finansuojama rinkimų kampanija – tokią veiklą vykdė ir tebevykdo jau minėtas Rusijoje besislapstantis Šoras.
Priemonių labai daug: panaudojamos tiek skaitmeninės valiutos ir trečiosiose šalyse esančios banko sąskaitos, tiek Padniestrės regione veikiantys bankai – ten lėšos išgryninamos, ir grynieji pinigai vežami į Moldovos teisėtų valdžios organų kontroliuojamas teritorijas. Kokia veikla tokiu būdu finansuojama, ne kartą aprašė laikraščio „Ziarul de Gardă“ žurnalistai: pavyzdžiui, papirkti žmonės dalyvauja manifestacijose, taip pat paperkama žiniasklaida – interneto portalai, televizija, laikraščiai (Moldovoje iki šiol platinama „Komsomolskaja pravda“). Rusijos žiniasklaida aktyviai agituoja už Patriotinį bloką (anksčiau – už Socialistų partiją) ir jo kandidatus, šmeižia PAS, pačią prezidentę, skleidžia nepasitikėjimą Europos Sąjunga, ypač Rumunijos atžvilgiu. Pastebėta ir intensyvi internetinių „trolių“ veikla, kaip ir kitur Europoje.
Verta atkreipti dėmesį, kad prorusiškos jėgos aktyviai nebeagituoja už glaudesnius ryšius su Rusija ir įstojimą į integracinius jos projektus (kaip seniau buvo agituojama). Dabar daugiau dėmesio skiriama vidaus, ypač socialinio pobūdžio, problemoms. Akcentuojama būtinybė bendradarbiauti su visais, išlikti neutraliems ir negadinti santykių su Rusija, nes tai esą Moldovai garantuotų klestėjimą ir taiką.
Moldovos prezidentė Maia Sandu. EPA-ELTA nuotrauka
Buvęs Moldovos prezidentas ir vienas iš Patriotinio bloko lyderių Igoris Dodonas pirmadienį apkaltino PAS balsų vagyste ir paragino žmones taikiai protestuoti. „Jei naktį bus klastočių, rytoj nepripažinsime parlamento rinkimų rezultatų ir prašysime juos pakartoti“, – sakė jis sekmadienio vakarą prie rinkimų komisijos. Ar buvo kilę protestų?
Moldovos rinkimus visada stebi nepaprastai daug vietinių ir atvykusių iš užsienio žmonių. Didžiausios partijos siunčia savo stebėtojus į kiekvieną Moldovoje esančią balsavimo vietą, todėl procesas buvo gana sklandus. Aišku, rinkėjai, įsitikinę, kad buvo nesklandumų, gali reikšti priekaištus, rašyti skundus, ir kai kurie tai yra padarę. Todėl reikia laukti galutinio įvertinimo.
Kol kas nežinia, ar bus ir kokio masto gali būti protestai, tačiau pirma diena po rinkimų praėjo ramiai. Nereikia abejoti, kad Dodono atstovaujama partija, remiama Rusijos ar prorusiškos žiniasklaidos, sugebėtų mobilizuoti kai kuriuos savo šalininkus išeiti į gatves. PAS ir Patriotinio bloko elektoratai – tai nesuderinami, nesusikalbantys pasauliai, čia yra daug nepasitikėjimo ir neapykantos. Taip pat svarbu, kaip elgtųsi kitų prorusiškomis vadinamų partijų atstovai – ar jie tokius protestus paremtų.
Įdomu, kad šį kartą PAS partijai pavyko laimėti kai kuriuose regionuose, kur iki šiol ji negalėjo tikėtis persvaros. Patriotinis blokas – socialistų ir komunistų partijų blokas – laimi ten, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai, skirtingoms tautinėms mažumoms priklausantys gyventojai.
Kalbant apie kaltinimus, skleidžiama nuomonė, esą PAS pergalė buvo nesąžininga, nes buvo uždraustos kelios politinės partijos dėl sąsajų su nuteistuoju, Rusijoje besislapstančiu oligarchu Ilanu Šoru ir neteisėto partijų finansavimo. Viena partija „Moldova Mare“ buvo uždrausta rinkimų dieną, likus vienai valandai iki balsavimo pabaigos, o už ją atiduoti balsai buvo pripažinti negaliojančiais. Tačiau tai neturėtų turėti įtakos rinkimų rezultatams – negaliojančių balsų skaičius yra gana mažas.
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamento rinkimai Moldovoje. Kišiniovas, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kišiniove esančio analitinio centro „WatchDog.md“ analitikas Andrejus Curararu perspėjo, kad pavojus dar neįveiktas, nes funkcionuojančią vyriausybę bus sudėtinga suformuoti. Kokių sunkumų čia kyla?
Politika – ne krepšinio rungtynės, kur po pergalės galima švęsti ir džiaugtis. Po rinkimų gyvenimas tęsiasi. Teks rinkti vyriausybę, turint gana silpną daugumą parlamente, o opozicija niekur nedingo. Pastaruoju metu buvo daug mobilizuojančių įvykių, užsienio lyderių vizitų, o prieš pat rinkimus Moldovos teisėsaugos institucijoms buvo perduotas kitas buvęs oligarchas Vladimiras Plahotniukas, kad galėtų būti teisiamas Moldovoje. Dabar teks grįžti į normalų gyvenimą, spręsti buitinius klausimus.
Europos Sąjungos lyderiai sveikino Moldovą dėl rinkimų rezultatų. Sveikino ir su tuo, kad šalis išlaikė europietišką kursą. Kokių sunkumų kyla Moldovai integruojantis į ES?
Sunkumų labai daug, o europietiškas kursas, verta priminti, buvo pradėtas jau 2010 metais. Būtent tada Moldovoje suplevėsavo pirmosios Europos Sąjungos vėliavos prie viešosios administracijos pastatų. Tačiau kelias dar ilgas, problemų daug, pradedant Padniestrės regiono klausimu (nors net ir tokiu atveju integracija įmanoma – pagal Kipro modelį). PAS žada iki 2028 metų įstoti į Europos Sąjungą, tačiau nežinia, ar tai pavyks.
Kita vertus, svarbu paminėti, kad daug Moldovos piliečių (gal net apie trečdalį) jau turi Rumunijos ar kitos ES šalies pilietybę. Dauguma – ir teisę supaprastinta tvarka susigrąžinti Rumunijos pilietybę, nes jų protėviai iki 1940 metų turėjo tokią pilietybę: tuomet Besarabija buvo Rumunijos sudėtyje. Todėl galima sakyti, kad daugelis moldavų, ypač pačių aktyviausių ir mobiliausių, jau patys asmeniškai įstojo į Europos Sąjungą, užuot laukę, kol tai pavyks padaryti jų valstybei.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
