Ar muzikos pamokoms mokyklose skiriama užtektinai dėmesio? Pokalbis su D. Miknaityte
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pasak Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės DOVILĖS MIKNAITYTĖS, taip yra dėl to, kad muzikos pamokos nėra skirtos profesionaliems muzikantams ugdyti. „Tačiau jos ir neturi būti orientuotos į profesinius įgūdžius – jos ugdo bendrąsias mokinio kompetencijas, socialinius gebėjimus“, – pabrėžia pašnekovė.
Apie tai, kiek dėmesio skiriama muzikai, – dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbis su muzikos mokytoja D. Miknaityte.
youtube.com video
Antraeilė muzikos padėtis
Pasak D. Miknaitytės, meno pamokoms, tarp jų ir muzikos, mokyklose vis dar skiriamas antraeilis vaidmuo, nors padėtis pamažu keičiasi. Pagrindinė to priežastis – didesnis dėmesys akademiniams pasiekimams.
„Mokykloje vis dar daugiau dėmesio teikiama matematikos, lietuvių ar kitų kalbų pamokoms, nes akademiniai jų rezultatai yra svarbesni. Todėl meno dalykai, tokie kaip muzika, dažnai nustumiami į antrą planą, nelaikomi rimtais“, – teigia pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad taip gali būti ir dėl muzikos pamokų specifikos. Jos nėra skirtos profesionaliems muzikantams ugdyti – tam egzistuoja specialiosios muzikos mokyklos. „Pagrindinėse ugdymo programose muzikos pamokos yra iš dalies neformalios: čia daugiausia orientuojamasi ne į profesinius įgūdžius, bet į bendrąsias kompetencijas, socialinius gebėjimus, kurie ugdomi per muzikinę veiklą“, – aiškina lektorė.
Mokytojo kūrybiškumas ir patogumas
Muzikos pamokos kokybė, anot D. Miknaitytės, labai priklauso nuo mokytojo – jo kūrybiškumo, patirties ir gebėjimo sudominti mokinius. Bendrosios ugdymo programos apibrėžia tik siekiamus rezultatus, tačiau ne tai, kaip juos pasiekti. Todėl didelė atsakomybės dalis tenka pedagogui.
Vis dėlto norint kūrybiškai pateikti mokymo medžiagą reikia daug laiko ir pastangų: kurti programas, ieškoti būdų, kaip sudominti mokinius, ir kartu išmokyti juos elementaraus muzikos rašto. Dėl to nemažai mokytojų pasirenka paprastesnį, mažiau laiko reikalaujantį kelią.
„Pavyzdžiui, programose numatyta, kad mokiniai turėtų muzikuoti melodiniais instrumentais – tai gali būti ir ksilofonas, toniniai vamzdžiai ar varpeliai. Tačiau dažnai mokytojai renkasi dūdeles, nes vadovėliuose pateiktos aiškios rekomendacijos, kaip mokyti jomis groti. Tokia praktika patogi pedagogui, bet nebūtinai patraukli mokiniams“, – atkreipia dėmesį lektorė.
Nuo patirties prie natų
Kalbėdama apie teorijos dėstymą muzikos pamokose, lektorė kritikuoja pačią pamokų struktūrą – dažnai didžiausias dėmesys skiriamas muzikos raštui ir jo rašybai, o kūrybinė veikla ir žaidimai nustumiami į šalį.
„Teorija pirmiausia turi būti pajaučiama per žaidimą. Neturėtume iš karto prašyti mokinių parašyti ketvirtinę natą – jie net nesupras, kas tai yra ir kuo ji skiriasi nuo kitų. Pirmiausia vaikai turėtų patirti skirtumus per judesį, ritmikos žaidimus ar kūno perkusiją – kad suprastų, jog viena nata yra ilgesnė, kita trumpesnė. Tik tada galime pereiti prie ženklo užrašymo penklinėje“, – aiškina D. Miknaitytė.
Pasak jos, vyresnėse klasėse teorijos tik daugėja. Mokytojai dažnai prašo mokinių skaityti kompozitorių biografijas ar rengti prezentacijas. „Dalis pedagogų mano, kad vyresni mokiniai nebenori aktyvios veiklos ar žaidimų. Tačiau dėl to daugeliui muzikos pamokos yra neįdomios, nesuprantamos“, – pabrėžia mokytoja.
Kompleksiškumo principas
Kad muzikos pamokos būtų įdomios ir prasmingos, jose būtina taikyti kompleksiškumo principą, tvirtina D. Miknaitytė. Anot jos, užsiėmimai neturėtų apsiriboti viena veikla, pavyzdžiui, tik dainavimu, kuris neretai yra patogiausias mokytojui.
„Kompleksiškumas reiškia, kad pamokoje turi būti įtraukiamos visos muzikinės veiklos. Mokiniai turėtų ir dainuoti, ir klausyti muzikos, ir solfedžiuoti, ir groti instrumentais, ir dalyvauti žaidimuose – turi būti visko po truputį“, – vardija lektorė.
Tokios pamokos suteikia mokiniams galimybę patirti įvairias muzikos veiklas ir atrasti sau artimiausią raiškos būdą, akcentuoja pašnekovė. „Kas nenori dainuoti, gali pritarti perkusija ir taip pat džiaugtis bei linksmintis. Būtent per šį margumyną vaikai gali atrasti save“, – sako D. Miknaitytė.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Tulaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama