Nikėjos susirinkimui – 1700 metų. Pokalbis su teologu B. Ulevičiumi

Kaip sako VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas docentas dr. BENAS ULEVIČIUS, šį susirinkimą lengviausia apibūdinti kaip įvykį, dovanojusį visų konfesijų krikščionims tikėjimo išpažinimą. Jo teigimu, jame pirmą kartą organizuotai apmąstyta, kas yra Jėzus Kristus, Dievas ir kuo krikščionys tiki. „Tai buvo pirmasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs jau laisvės sąlygomis – imperatorius Konstantinas sudarė sąlygas susiburti visos imperijos vyskupams“, – sako B. Ulevičius. Jis griauna stereotipus apie imperatoriaus Konstantino įtaką teologiniams sprendimams ir pabrėžia, kad istorikai sutinka, jog imperatorius neprimetė savo požiūrio. „Susirinkime dalyvavo ganytojai, ką tik išgyvenę vieną baisiausių – imperatoriaus Diokletiano – krikščionių persekiojimų. Kai kurie jų netgi turėjo kankinimų randus“, – tęsia pašnekovas. VDU docentas sako, kad tai buvo užgrūdinti tikėjimo žmonės ir jiems labiausiai rūpėjo sutarti, kokiais žodžiais kalbėti apie Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybę. youtube.com video Drąsus žodis  Laidos svečias sako, kad šiame susitikime buvo rastas drąsus ir iki tol Šventajame Rašte tiesiogiai nevartotas žodis homoousios (gr. „vienos esmės, vienesmis“), kuris įtvirtino tiesą, kad Sūnus yra vienos prigimties su Tėvu.  „Šiandien Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas yra bendras pamatas katalikams, stačiatikiams, protestantams ir daugeliui kitų krikščioniškų bendruomenių, svarbus ekumeninis saitas“, – tvirtina B. Ulevičius. Kodėl teologiniai niuansai svarbūs šiandien? VDU dėstytojas pažymi, kad visuomet kyla klausimas, kokia prasmė šiandien diskutuoti apie teologinius aspektus.  „Jei įsivaizduojame Dievą tik kaip vienišą, užsisklendusį, savimi besidžiaugiantį, tada ir mano tobulumas gali būti vienišo genijaus tobulumas. Bet Jėzaus liudijime, Šventojo Rašto liudijime mes matome, kad Dieve yra meilės bendrystė“, – aiškino teologas. Jis tikina, kad Nikėjos susirinkimo žinia, kad Dievas, nepaliaudamas būti Dievu, tapo kūriniu ir prisiėmė visą žmogišką patirtį, įskaitant silpnumą ir mirties baimę, iš esmės keičia mūsų santykį su materialumu ir savo pačių trapumu. „Evangelijos pasakojimas apie Jėzaus baimę mirties akivaizdoje rodo, kad tai yra normali žmogiška patirtis, o ne nuopuolio rezultatas“, – kalba laidos svečias.  Imperatorius ir Bažnyčia: istorija ir dabartis Laidoje aptariama ir politinės valdžios įtakos tema. B. Ulevičius paneigia mitą, kad Konstantinas koregavo Biblijos kanoną ar diktavo teologinius sprendimus. Jo manymu, imperatorius, kuriam rūpėjo imperijos vienybė, greičiausiai buvo nuoširdžiai atsivertęs, o jo pasirinkimas remtis neseniai persekiota krikščionių grupe politiškai nebuvo protingas ėjimas. Kalbėdamas apie dabartį, teologas atkreipia dėmesį, kad dvasininkai turi išlaikyti tam tikrą rezervą politinių aktualijų atžvilgiu, kad netaptų kurios nors partijos įrankiu.  „Jų misija yra eiti trečiuoju – Evangelijos – keliu, kuris žvelgia į įvykius iš platesnės perspektyvos ir pirmiausia vadovaujasi gailestingumu“, – akcentuoja B. Ulevičius. Konferencija Kaune Kaune vyksiantis nemokamas renginys suburs ne tik teologus, bet ir istorikus, filosofus, meno tyrinėtojus bei kitų sričių mokslininkus. Konferencija pasižymės ekumenine dvasia: pranešimus skaitys katalikų, stačiatikių ir protestantų mokslininkai, dieną užbaigs Konstantinopolio patriarchato Lietuvoje bizantinės muzikos choro „Artos“ giedojimas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama