Prof. D. Jakniūnaitė: dažnėjant NATO šalių oro erdvės pažeidimams, svarbu kurti platesnę gynybos strategiją
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo metu D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivas gali susigrąžinti kiekvieną Rusijos armijos užgrobtos teritorijos centimetrą.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė DOVILĖ JAKNIŪNAITĖ.
Moldovos valdančioji proeuropietiška partija laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo oficialūs rezultatai. Pirmadienio rytą suskaičiavus 99,5 proc. balsų paaiškėjo, kad nuo 2021 metų valdžioje esanti „Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS) surinko 50,03 proc. balsų ir gerokai lenkia antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 proc. balsų. Kaip vertinate rinkimų rezultatus Moldovoje?
Šiandienos rinkimai daugiau ar mažiau buvo prognozuojami – tikėtasi, kad ši partija gaus daugiausia balsų. Klausimas buvo, kiek daug – ar pavyks peržengti 50 proc. ribą ir suformuoti valdančiąją koaliciją. Šiuo atžvilgiu ankstesnių rinkimų sėkmė buvo pakartota. Svarbiausia, kad, nors buvo daug nerimo dėl galimo Rusijos įsikišimo, jei tokių bandymų ir buvo, jie buvo nesėkmingi – tai yra svarbu. Moldova tęsia dabartinės prezidentės Maios Sandu pasirinktą kryptį – plačiai suprantamą proeuropietišką kursą. Tai gera žinia.
Todėl dabartinės Moldovos valdžios kursas nesikeis. O kiek ambicingai bus siekiama tikslų, tai jau priklausys nuo kitų veiksnių: reformų, sunkumų ir panašių dalykų.
Kišiniovas, Moldova, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Moldovos prezidentė Maia Sandu. EPA-ELTA nuotrauka
Sekmadienio naktį prie Danijos karinių bazių vėl pastebėti dronai. Tai vidudienį pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos. Dronai buvo pastebėti ir virš keturių Danijos oro uostų anksčiau praeitą savaitę. Nurodoma, kad po kurio laiko dronai nuskrido. Anksčiau dėl neatpažintų dronų kelioms valandoms buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas. Pastaruoju metu apie pažeidimus pranešta Danijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Vis dažniau girdime raginimus įskridusius dronus numušti. Kaip vertinate nuolatinius oro erdvės pažeidimus ir tokius raginimus?
Pažeidimų daugėja. Akivaizdu, kad testuojamos reakcijos tiek ant žemės, tiek komunikacinės. Intensyvumas regione taip pat didėja. Klausimas – kaip reaguoti? Vienas pasiūlymas, kuris atrodo prasmingesnis ilgalaikėje perspektyvoje, yra ne tik numušinėti dronus (tai brangu ir neveiksminga prieš palyginti pigius įskrendančius dronus), bet ir kurti platesnę gynybos strategiją – vadinamąją dronų sieną. Tai būtų bandymas mąstyti Europos mastu apie rytinės sienos gynybą, pasitelkiant prasmingesnes technologijas ir daugiasluoksnes priemones, o ne tik paprastą numušimą.
Akivaizdu, kad Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu pasikeitė. JT Generalinėje Asamblėjoje JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimo metu Trumpas pareiškė, kad Kyjivas gali susigrąžinti kiekvieną Rusijos armijos užgrobtos teritorijos centimetrą, kad su Europos Sąjungos parama Ukraina visiškai pajėgi atsikovoti savo žemes iki pirminių sienų. Kaip vertinate JAV vadovo retorikos pokytį, ar ji gali ką nors pakeisti?
Retorikos pokyčio nepastebėti neįmanoma – dabar Trumpas kalba palankiau Ukrainai, tai gerai. Klausimas, kas tai lėmė. Trumpo neprognozuojamumas kelia nerimą: vieną kartą gali džiaugtis Rusija, kitą – Ukraina. Neaišku, kiek tokia laikysena truks.
Galima spėlioti, kad Trumpas supranta: griežtesnė retorika ir priemonės Rusijos atžvilgiu gali būti veiksmingesnės, nes JAV turi tam įrankių. Tad gali būti, kad stiprėja suvokimas, jog spaudimo priemonės gali priversti Rusiją ką nors keisti. Bet kol kas tai tik spėlionės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Ukraina penktadienį pranešė, kad keli žvalgybiniai dronai pažeidė jos oro erdvę palei sieną su Vengrija, ir nurodė, jog yra tikimybė, kad tai buvo vengrų dronai. Vengrija, didžiausia Kyjivo kritikė Europos Sąjungoje, šio kaltinimo kol kas nekomentavo. Ar galima įžvelgti grėsmę, kad Vengrija vis labiau tampa Rusijos sąjungininke?
Kol nėra patvirtinimo, negalime sakyti, kad tai buvo Vengrijos siųsti objektai. Tai gali būti ir klaida, ir kitokios aplinkybės. Tačiau akivaizdu, kad tokios žinios negerina Vengrijos ir Ukrainos santykių. Įtampa tik didės, o Vengrija tikrai netaps draugiškesnė Ukrainos atžvilgiu.
Kremlius pasmerkė pasiūlymą numušti Rusijos orlaivius, įskridusius į NATO oro erdvę, kaip neapgalvotą, JAV prezidentui Trumpui pareiškus, kad Aljanso narės turėtų žengti tokį žingsnį. Jūsų nuomone, kokia strategija dabar vadovaujasi ir ko siekia Kremlius? Ar numušant orlaivius įmanoma stabdyti Rusijos provokacijas?
Buvo pasakyta – jei dronai bus numušti virš Rusijos teritorijos, tai sukels rimtą atsaką. Bet jei jie išskrido iš Rusijos teritorijos ir buvo numušti kitur, tai tarsi nėra pretekstas. Tokia tipinė Rusijos taktika: grasinti, kad bet koks žingsnis prieš jos teritoriją sulauks griežto atsako. Tai gynybinė, bet kartu ir agresyvi pozicija, kuria ji bando atgrasyti nuo veiksmų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Niujorkas, JAV, 2025 m. rugsėjo 24 d. EPA-ELTA nuotrauka
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Jungtinėse Tautose neigė kaltinimus dėl genocido Gazos Ruože ir bado kaip karo metodo naudojimo, tvirtindamas, kad Izraelis iš tikrųjų maitina nuniokotos palestiniečių teritorijos gyventojus. Netanyahu taip pat pareiškė, kad jo šalis sutriuškino didžiąją dalį ginkluotos palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ teroro mašinos ir siekia kuo greičiau baigti šį darbą. Kaip vertinate Izraelio ministro pirmininko kalbą?
Retoriškai kalba buvo įspūdinga. Izraelio vadovybė siekė retoriškai ir naratyviškai perimti iniciatyvą, parodyti, kad viską daro teisingai ir kad tikslai yra pasiekiami – esą beveik viskas jau sunaikinta, todėl visi veiksmai yra pateisinami. Tai bandymas įtvirtinti Izraelio kaip nugalėtojo naratyvą: kad tikslai beveik pasiekti, priemonės pateisinamos, Izraelis yra teisus.
Kalboje buvo aiški apeliacija į JAV auditoriją – pabrėžta, kad „Hamas“ žudė amerikiečius. Tad pagrindinis adresatas ir buvo JAV vadovybė ir visuomenė. Benjaminas Netanyahu ne pirmą kartą pasitelkia tokias retorines priemones – tai įprasta jo taktika.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Niujorkas, JAV, 2025 m. rugsėjo 26 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kišiniovas, Moldova, 2025 m. rugsėjo 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Moldovos prezidentė Maia Sandu. EPA-ELTA nuotrauka
Sekmadienio naktį prie Danijos karinių bazių vėl pastebėti dronai. Tai vidudienį pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos. Dronai buvo pastebėti ir virš keturių Danijos oro uostų anksčiau praeitą savaitę. Nurodoma, kad po kurio laiko dronai nuskrido. Anksčiau dėl neatpažintų dronų kelioms valandoms buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas. Pastaruoju metu apie pažeidimus pranešta Danijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Vis dažniau girdime raginimus įskridusius dronus numušti. Kaip vertinate nuolatinius oro erdvės pažeidimus ir tokius raginimus?
Pažeidimų daugėja. Akivaizdu, kad testuojamos reakcijos tiek ant žemės, tiek komunikacinės. Intensyvumas regione taip pat didėja. Klausimas – kaip reaguoti? Vienas pasiūlymas, kuris atrodo prasmingesnis ilgalaikėje perspektyvoje, yra ne tik numušinėti dronus (tai brangu ir neveiksminga prieš palyginti pigius įskrendančius dronus), bet ir kurti platesnę gynybos strategiją – vadinamąją dronų sieną. Tai būtų bandymas mąstyti Europos mastu apie rytinės sienos gynybą, pasitelkiant prasmingesnes technologijas ir daugiasluoksnes priemones, o ne tik paprastą numušimą.
Akivaizdu, kad Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu pasikeitė. JT Generalinėje Asamblėjoje JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimo metu Trumpas pareiškė, kad Kyjivas gali susigrąžinti kiekvieną Rusijos armijos užgrobtos teritorijos centimetrą, kad su Europos Sąjungos parama Ukraina visiškai pajėgi atsikovoti savo žemes iki pirminių sienų. Kaip vertinate JAV vadovo retorikos pokytį, ar ji gali ką nors pakeisti?
Retorikos pokyčio nepastebėti neįmanoma – dabar Trumpas kalba palankiau Ukrainai, tai gerai. Klausimas, kas tai lėmė. Trumpo neprognozuojamumas kelia nerimą: vieną kartą gali džiaugtis Rusija, kitą – Ukraina. Neaišku, kiek tokia laikysena truks.
Galima spėlioti, kad Trumpas supranta: griežtesnė retorika ir priemonės Rusijos atžvilgiu gali būti veiksmingesnės, nes JAV turi tam įrankių. Tad gali būti, kad stiprėja suvokimas, jog spaudimo priemonės gali priversti Rusiją ką nors keisti. Bet kol kas tai tik spėlionės.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Ukraina penktadienį pranešė, kad keli žvalgybiniai dronai pažeidė jos oro erdvę palei sieną su Vengrija, ir nurodė, jog yra tikimybė, kad tai buvo vengrų dronai. Vengrija, didžiausia Kyjivo kritikė Europos Sąjungoje, šio kaltinimo kol kas nekomentavo. Ar galima įžvelgti grėsmę, kad Vengrija vis labiau tampa Rusijos sąjungininke?
Kol nėra patvirtinimo, negalime sakyti, kad tai buvo Vengrijos siųsti objektai. Tai gali būti ir klaida, ir kitokios aplinkybės. Tačiau akivaizdu, kad tokios žinios negerina Vengrijos ir Ukrainos santykių. Įtampa tik didės, o Vengrija tikrai netaps draugiškesnė Ukrainos atžvilgiu.
Kremlius pasmerkė pasiūlymą numušti Rusijos orlaivius, įskridusius į NATO oro erdvę, kaip neapgalvotą, JAV prezidentui Trumpui pareiškus, kad Aljanso narės turėtų žengti tokį žingsnį. Jūsų nuomone, kokia strategija dabar vadovaujasi ir ko siekia Kremlius? Ar numušant orlaivius įmanoma stabdyti Rusijos provokacijas?
Buvo pasakyta – jei dronai bus numušti virš Rusijos teritorijos, tai sukels rimtą atsaką. Bet jei jie išskrido iš Rusijos teritorijos ir buvo numušti kitur, tai tarsi nėra pretekstas. Tokia tipinė Rusijos taktika: grasinti, kad bet koks žingsnis prieš jos teritoriją sulauks griežto atsako. Tai gynybinė, bet kartu ir agresyvi pozicija, kuria ji bando atgrasyti nuo veiksmų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Niujorkas, JAV, 2025 m. rugsėjo 24 d. EPA-ELTA nuotrauka
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Jungtinėse Tautose neigė kaltinimus dėl genocido Gazos Ruože ir bado kaip karo metodo naudojimo, tvirtindamas, kad Izraelis iš tikrųjų maitina nuniokotos palestiniečių teritorijos gyventojus. Netanyahu taip pat pareiškė, kad jo šalis sutriuškino didžiąją dalį ginkluotos palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ teroro mašinos ir siekia kuo greičiau baigti šį darbą. Kaip vertinate Izraelio ministro pirmininko kalbą?
Retoriškai kalba buvo įspūdinga. Izraelio vadovybė siekė retoriškai ir naratyviškai perimti iniciatyvą, parodyti, kad viską daro teisingai ir kad tikslai yra pasiekiami – esą beveik viskas jau sunaikinta, todėl visi veiksmai yra pateisinami. Tai bandymas įtvirtinti Izraelio kaip nugalėtojo naratyvą: kad tikslai beveik pasiekti, priemonės pateisinamos, Izraelis yra teisus.
Kalboje buvo aiški apeliacija į JAV auditoriją – pabrėžta, kad „Hamas“ žudė amerikiečius. Tad pagrindinis adresatas ir buvo JAV vadovybė ir visuomenė. Benjaminas Netanyahu ne pirmą kartą pasitelkia tokias retorines priemones – tai įprasta jo taktika.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Niujorkas, JAV, 2025 m. rugsėjo 26 d. EPA-ELTA nuotrauka
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
