Dirigentas P. Vanžodis apie Lietuvos nacionalinį jaunimo chorą: „Europoje tai – prestižo ženklas“

Lietuvos nacionalinio jaunimo choro meno vadovas, dirigentas Povilas Vanžodis. Choro „Bel Canto“ nuotrauka Apie tai, kas yra nacionalinis jaunimo choras, – dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbis su dirigentu P. Vanžodžiu. youtube.com video Platforma talentingiems jaunuoliams Lietuvos nacionalinis jaunimo choras suburia gabius ir talentingus Lietuvos jaunuolius. „Šis kolektyvas yra tarsi platforma, kurioje jaunimas gali tobulėti, kelti kvalifikaciją, augti ir bendrauti su bendraminčiais“, – kolektyvo misiją apibūdina P. Vanžodis. Tokio pobūdžio tradicija į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos, kur jaunimo chorai gyvuoja jau daug metų. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jie veikia daugiau kaip 60 metų – čia suburiami net keli skirtingoms amžiaus grupėms skirti nacionaliniai kolektyvai. „Šios idėjos autoriai Silvija Pročkytė, Linas Balandis, Ieva Kaveckaitė-Krulikovska ir Tomas Kreimeris siekė, kad tokia tradicija atsirastų ir Lietuvoje. Norėjome suburti jaunimą į bendruomenę, kurioje galėtume kartu augti ir kurti“, – dalijasi dirigentas. Profesionali erdvė Anot P. Vanžodžio, šis choras užpildo svarbią meno nišą. „Nors turime daugybę jaunimo chorų, iki šiol trūko būtent tokios profesionalios erdvės“, – pabrėžia jis. Svarbu aktyviai dalyvaujantiems choro veikloje moksleiviams užtikrinti tęstinumą, sako P. Vanžodis. Anot jo, be nuolatinės praktikos įgūdžiai greitai pamirštami, o chorinė muzika turi ne tik skambėti mokyklų ar universitetų kolektyvuose, bet ir būti plačiau puoselėjama. „Prisimenu, kai dar Kaune dainavau chore, jaučiausi vienas stipresnių choristų. Tačiau atvykęs į Vilnių pamačiau, kad šis vandenynas yra gerokai platesnis, nei maniau, – galbūt esu prasčiausiai skaitantis iš lapo, galbūt ne taip greitai mokausi. Tokia aplinka, kurioje turi pasitempti, įkvepia nuolat tobulėti“, – prisiminimais dalijasi dirigentas. Intensyvios repeticijos Nacionalinio choro veikla – labai intensyvi. Pirmiausia choristai supažindinami su repertuaru, kiekvieną savaitę gauna namų darbus, o savaitgaliais renkasi į ilgas repeticijas, kurios gali trukti net iki aštuonių valandų. „Tačiau niekas nesiskundžia: visų akys dega smalsumu – tarsi kempinės, trokštančios sugerti visą informaciją“, – džiaugiasi meno vadovas. Be to, choro veikloje dalyvauja ir lektoriai iš Lietuvos, užsienio, kurie supažindina su savo veiklos sritimi, netradiciniais muzikos stiliais ir sceninio judesio principais – nuo bendravimo su publika iki artistinės laikysenos scenoje. „Norime, kad choristai gautų visapusišką treniruotę ir įgytų kuo daugiau patirties įvairiose srityse“, – pabrėžia P. Vanžodis. Kova su stereotipais Viena iš choro misijų – panaikinti solinio ir chorinio dainavimo atskirtį. Vis dėlto Lietuvoje vis dar paplitę tam tikri stereotipai. „Dažnai vokalo pedagogai neleidžia savo studentams dainuoti choruose, nes bijo, kad tai pakeis jų balsą ar apsunkins reikiamos formos išlaikymą. Liūdna, nes dėl to prarandame daug gabių dainininkų“, – apgailestauja pašnekovas. Jo nuomone, dainavimas yra universali disciplina, kuriai galioja tie patys principai – kvėpavimas, garso formavimas ir kitos technikos. „Svarbu, kad šie dalykai eitų koja kojon. Tuomet solistai geriau suprastų, kaip dainuojama ansamblyje ir individualiai, o ir chorvedžiai galėtų tikslingiau formuoti choristus“, – pasakoja dirigentas. Tema „Atspindžiai“ Kasmet choras pasirenka temą, kuri padeda formuoti repertuarą. Šių metų pasirinkimas – „Atspindžiai“. Pasak meno vadovo, ji sudėliota tarsi arka: pradedama kompozitorių Giovanni Pierluigi da Palestrinos ir Williamo Byrdo kūriniais ir baigiama šiuolaikiniais šių kūrinių perdirbiniais. „Taip mes norime parodyti, kad muzikos menas nėra muziejinė vertybė. Ji, sukurta prieš 500 ar 600 metų, gali būti atliekama ir šiuolaikinio žmogaus. Tokia programa siekiame pademonstruoti, kaip klasikinė muzika suskamba šiomis dienomis“, – temos idėją aiškina dirigentas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama