Politologas I. Kalpokas: surinktas ministrų kabinetas atrodo kaip pusiau profesionali sporto komanda
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti ekspertai atviri – naujasis ministrų kabinetas yra silpnesnis nei buvęs.
Sako, kad Vyriausybė silpnesnė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius VIRGIS VALENTINAVIČIUS tvirtina, kad liepos pabaigoje atsistatydinusi Gintauto Palucko Vyriausybė atrodė pajėgesnė.
„Naujoji Vyriausybė smarkiai silpnesnė negu devynioliktoji, kuri irgi nepasižymėjo tvirtumu. Pagrindinė silpnumo priežastis yra ta, kad Socialdemokratų partijoje pasikeitė kartos, ir atrodo, jog dabar ši partija nebeturi nieko bendro su ta, kuriai priklausė Gediminas Kirkilas ar Algirdas Butkevičius.
Partijos intelektualinis ir patirties potencialas labai nusilpęs. Pasirinkta sąjungininkė – Remigijaus Žemaitaičio partija, faktiškai antivalstybinė jėga – labai riboja galimybes. Todėl Vyriausybės sudėtis atitinka pagrindinių koalicijos partijų kokybę. O šios partijos savo ruožtu atitinka rinkėjus, kurie už jas balsavo, ir jų gebėjimą blaiviai vertinti situaciją“, – tvirtina jis.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Panašios nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS.
„Mes galime kritikuoti kai kuriuos ministrus ir jų sprendimus – sveikatos apsaugos, švietimo ar krašto apsaugos, – bet bent jau yra mažesnis ar didesnis įdirbis, kurį galima vertinti. Tikėkimės, žmonės supranta, kas ir kaip vyksta.
Dabar ypač tarp naujų ministrų neturime nei politinio, nei profesinio bagažo, o jų patirtis – minimali. Kai kuriais atvejais – akivaizdu, kultūros ministro, taip pat ir naujosios socialinės apsaugos bei darbo ministrės – patirtis kuruojamame lauke yra labai menka arba jos visai nėra. Kitų ministrų patirtis taip pat neblizga – tarkim, finansų ministro, ekonomikos ir inovacijų ministro bei kitų“, – kritikuoja politologas.
„Dabar surinktas ministrų kabinetas atrodo kaip mėgėjų būrelis, kurį galima palyginti su pusiau profesionalia sporto komanda: yra keletas žmonių, kurie turi kiek aukštesnės lygos patirties, ir keletas tokių, kurie ateina pažaisti laisvu laiku tarp makaronų ir raviolių gaminimo ar kitų panašių veiklų“, – tvirtina I. Kalpokas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
„Jis labiau tiktų dirbti komediantu negu ministru“
Daugiausia kritikos pastarosiomis dienomis sulaukia naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius, dėl kurio sukilo kultūros bendruomenė.
Ketvirtadienį šalia Prezidentūros vyko protestas prieš naująjį ministrą – prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį dekretu patvirtinęs „Nemuno aušros“ narį, ragintas imtis veiksmų.
„Jis labiau tiktų dirbti komediantu negu ministru. Galima tik užjausti kultūros bendruomenę, kad ji gavo tokį vadovą. Kita vertus, manau, turėtume būti dėkingi socialdemokratams ir Žemaitaičiui, nes jie parodo savo politikų kokybę ir kartu atskleidžia, kiek degradavusi yra Lietuvos provincija.
Protestai, aišku, nepakenks, bet reikia ne tik jų. Reikia, kad žmonės eitų balsuoti už geresnius politikus, solidžiau rinktųsi, ragintų jaunimą, kuris per pastaruosius rinkimus išdavė Laisvės partiją, kad visi, kam rūpi kultūra, rinktųsi rimtesnes politines jėgas, kurių ministrai nedarytų Lietuvai gėdos“, – sako V. Valentinavičius.
Kultūros ministras Ignotas Adomavičius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
I. Kalpokas mano, kad kultūros ministras patvirtintas iš desperacijos, ir akcentuoja pirmąjį viešą I. Adomavičiaus išstojimą.
„Normaliomis aplinkybėmis būtų užtekę vieno iš dviejų dalykų: arba tos spaudos konferencijos Prezidentūroje, kurioje viskas atrodė taip, kaip neturėtų atrodyti kandidato į ministrus prisistatymas, arba vakare išlindusio vaizdo įrašo su striptizo elementais. Vieno iš šių dviejų dalykų būtų pakakę, kad kandidatas būtų nušalintas. Bet kadangi turėjome natūrinius mainus – Gitanas Nausėda buvo prisižadėjęs nusileisti, kad tik gautų Vaičiūną, – rezultatas yra toks“, – teigia I. Kalpokas.
Politologas prideda, kad kultūros ministro kadencijos trukmė priklausys nuo to, kiek ilgai jis bus naudingas.
„Kiek iki šiol galėjome susidaryti įspūdį apie Adomavičiaus žinias kultūros lauke ir apskritai kitose srityse, kurios priklauso Kultūros ministerijos kompetencijai, pavyzdžiui, žiniasklaidos, kyla klausimas, ar šis žmogus priims savarankiškus sprendimus. Greičiausiai bus tampomas už virvučių, kaip patogiau partijai, Žemaitaičiui ir jo aplinkos žmonėms. Kiek ilgai bus patogu jį tampyti ir kaip greitai prireiks atpirkimo ožio, nuo to ir priklausys šio ministro darbo trukmė poste“, – aiškina I. Kalpokas.
I. Ruginienės Vyriausybės programa dar labiau lozunginė?
V. Valentinavičius taip pat atkreipia dėmesį į pagrindinius G. Palucko ir I. Ruginienės Vyriausybių programų skirtumus.
„Palucko Vyriausybės programa buvo visiškai lozunginė, o Ruginienės – dar labiau lozunginė, išskyrus kai kuriuos sabotažo momentus. Pavyzdžiui, į Vyriausybės programą įrašytas LRT žabojimas, faktiškai – cenzūros įvedimas, neminint šio žodžio. Tai absoliutus skandalas. Tad tik tokiais antivalstybiniais veiksmais kaip žodžio laisvės ribojimas ši programa yra konkreti. Visa kita – tik pažadai ir propaganda.
Ruginienė pradėjo nuo to, kad kartu su Mindaugu Sinkevičiumi pamiršo pažadą rinkėjams: „Mes grąžinsime žmonių pasitikėjimą, atsiprašysime už Palucką.“ Nebuvo atsiprašymo ar parodymo, kad šios Vyriausybės moralinės vertybės bus kitokios. Užuot sutelkus didesnę kompetenciją ir gebėjimus, kad būtų grąžintas pasitikėjimas, kompetencijos dar labiau sumažėjo. Moralę ir kompetenciją pakeitė propaganda“, – aiškina MRU profesorius.
Premjerės Ingos Ruginienės priesaika. Vilnius, 2025 m. rugsėjo 25 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Anot V. Valentinavičiaus, I. Ruginienė kartoja, kad G. Palucko Vyriausybė buvo sėkminga, nors tai visiškas melas.
„Sakykim, tariama mokesčių reforma – iš tiesų buvusios Vyriausybės nesugebėjimas ją įvykdyti. Palucko Vyriausybė tik atsuko mokesčių reformą, pavyzdžiui, panaikino nekilnojamojo turto mokestį. Vienintelis konkretus dalykas, kurį padarė buvusi Vyriausybė ir tuometinė ministrė Ruginienė – antrosios pensijų pakopos sunaikinimas. Tai ne darbas, o griovimas“, – aiškina jis.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad Aplinkos ministerijai vadovaus „Nemuno aušros“ deleguotas Kastytis Žuromskas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – „valstiečių“ atstovas Edvinas Grikšas, Energetikos ministerijoje toliau dirbs Žygimantas Vaičiūnas, Finansų ministerijos vadovo pareigas eis Kristupas Vaitiekūnas, Krašto apsaugos ministerijai toliau vadovaus socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Kultūros ministerijos valdymą perims „aušriečių“ deleguotas Ignotas Adomavičius, Susisiekimo ministerijai vadovaus Juras Taminskas, sveikatos apsaugos ministre lieka Marija Jakubauskienė, darbą tęs ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Teisingumo ministerijai vadovaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė Rita Tamašunienė, Lietuvos diplomatijos vadovu liks Kęstutis Budrys, vidaus reikalų ministro pareigas toliau eis Vladislavas Kondratovičius, o naujasis žemės ūkio ministras bus Andrius Palionis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Panašios nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS.
„Mes galime kritikuoti kai kuriuos ministrus ir jų sprendimus – sveikatos apsaugos, švietimo ar krašto apsaugos, – bet bent jau yra mažesnis ar didesnis įdirbis, kurį galima vertinti. Tikėkimės, žmonės supranta, kas ir kaip vyksta.
Dabar ypač tarp naujų ministrų neturime nei politinio, nei profesinio bagažo, o jų patirtis – minimali. Kai kuriais atvejais – akivaizdu, kultūros ministro, taip pat ir naujosios socialinės apsaugos bei darbo ministrės – patirtis kuruojamame lauke yra labai menka arba jos visai nėra. Kitų ministrų patirtis taip pat neblizga – tarkim, finansų ministro, ekonomikos ir inovacijų ministro bei kitų“, – kritikuoja politologas.
„Dabar surinktas ministrų kabinetas atrodo kaip mėgėjų būrelis, kurį galima palyginti su pusiau profesionalia sporto komanda: yra keletas žmonių, kurie turi kiek aukštesnės lygos patirties, ir keletas tokių, kurie ateina pažaisti laisvu laiku tarp makaronų ir raviolių gaminimo ar kitų panašių veiklų“, – tvirtina I. Kalpokas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
„Jis labiau tiktų dirbti komediantu negu ministru“
Daugiausia kritikos pastarosiomis dienomis sulaukia naujasis kultūros ministras Ignotas Adomavičius, dėl kurio sukilo kultūros bendruomenė.
Ketvirtadienį šalia Prezidentūros vyko protestas prieš naująjį ministrą – prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį dekretu patvirtinęs „Nemuno aušros“ narį, ragintas imtis veiksmų.
„Jis labiau tiktų dirbti komediantu negu ministru. Galima tik užjausti kultūros bendruomenę, kad ji gavo tokį vadovą. Kita vertus, manau, turėtume būti dėkingi socialdemokratams ir Žemaitaičiui, nes jie parodo savo politikų kokybę ir kartu atskleidžia, kiek degradavusi yra Lietuvos provincija.
Protestai, aišku, nepakenks, bet reikia ne tik jų. Reikia, kad žmonės eitų balsuoti už geresnius politikus, solidžiau rinktųsi, ragintų jaunimą, kuris per pastaruosius rinkimus išdavė Laisvės partiją, kad visi, kam rūpi kultūra, rinktųsi rimtesnes politines jėgas, kurių ministrai nedarytų Lietuvai gėdos“, – sako V. Valentinavičius.
Kultūros ministras Ignotas Adomavičius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
I. Kalpokas mano, kad kultūros ministras patvirtintas iš desperacijos, ir akcentuoja pirmąjį viešą I. Adomavičiaus išstojimą.
„Normaliomis aplinkybėmis būtų užtekę vieno iš dviejų dalykų: arba tos spaudos konferencijos Prezidentūroje, kurioje viskas atrodė taip, kaip neturėtų atrodyti kandidato į ministrus prisistatymas, arba vakare išlindusio vaizdo įrašo su striptizo elementais. Vieno iš šių dviejų dalykų būtų pakakę, kad kandidatas būtų nušalintas. Bet kadangi turėjome natūrinius mainus – Gitanas Nausėda buvo prisižadėjęs nusileisti, kad tik gautų Vaičiūną, – rezultatas yra toks“, – teigia I. Kalpokas.
Politologas prideda, kad kultūros ministro kadencijos trukmė priklausys nuo to, kiek ilgai jis bus naudingas.
„Kiek iki šiol galėjome susidaryti įspūdį apie Adomavičiaus žinias kultūros lauke ir apskritai kitose srityse, kurios priklauso Kultūros ministerijos kompetencijai, pavyzdžiui, žiniasklaidos, kyla klausimas, ar šis žmogus priims savarankiškus sprendimus. Greičiausiai bus tampomas už virvučių, kaip patogiau partijai, Žemaitaičiui ir jo aplinkos žmonėms. Kiek ilgai bus patogu jį tampyti ir kaip greitai prireiks atpirkimo ožio, nuo to ir priklausys šio ministro darbo trukmė poste“, – aiškina I. Kalpokas.
I. Ruginienės Vyriausybės programa dar labiau lozunginė?
V. Valentinavičius taip pat atkreipia dėmesį į pagrindinius G. Palucko ir I. Ruginienės Vyriausybių programų skirtumus.
„Palucko Vyriausybės programa buvo visiškai lozunginė, o Ruginienės – dar labiau lozunginė, išskyrus kai kuriuos sabotažo momentus. Pavyzdžiui, į Vyriausybės programą įrašytas LRT žabojimas, faktiškai – cenzūros įvedimas, neminint šio žodžio. Tai absoliutus skandalas. Tad tik tokiais antivalstybiniais veiksmais kaip žodžio laisvės ribojimas ši programa yra konkreti. Visa kita – tik pažadai ir propaganda.
Ruginienė pradėjo nuo to, kad kartu su Mindaugu Sinkevičiumi pamiršo pažadą rinkėjams: „Mes grąžinsime žmonių pasitikėjimą, atsiprašysime už Palucką.“ Nebuvo atsiprašymo ar parodymo, kad šios Vyriausybės moralinės vertybės bus kitokios. Užuot sutelkus didesnę kompetenciją ir gebėjimus, kad būtų grąžintas pasitikėjimas, kompetencijos dar labiau sumažėjo. Moralę ir kompetenciją pakeitė propaganda“, – aiškina MRU profesorius.
Premjerės Ingos Ruginienės priesaika. Vilnius, 2025 m. rugsėjo 25 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Anot V. Valentinavičiaus, I. Ruginienė kartoja, kad G. Palucko Vyriausybė buvo sėkminga, nors tai visiškas melas.
„Sakykim, tariama mokesčių reforma – iš tiesų buvusios Vyriausybės nesugebėjimas ją įvykdyti. Palucko Vyriausybė tik atsuko mokesčių reformą, pavyzdžiui, panaikino nekilnojamojo turto mokestį. Vienintelis konkretus dalykas, kurį padarė buvusi Vyriausybė ir tuometinė ministrė Ruginienė – antrosios pensijų pakopos sunaikinimas. Tai ne darbas, o griovimas“, – aiškina jis.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad Aplinkos ministerijai vadovaus „Nemuno aušros“ deleguotas Kastytis Žuromskas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – „valstiečių“ atstovas Edvinas Grikšas, Energetikos ministerijoje toliau dirbs Žygimantas Vaičiūnas, Finansų ministerijos vadovo pareigas eis Kristupas Vaitiekūnas, Krašto apsaugos ministerijai toliau vadovaus socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Kultūros ministerijos valdymą perims „aušriečių“ deleguotas Ignotas Adomavičius, Susisiekimo ministerijai vadovaus Juras Taminskas, sveikatos apsaugos ministre lieka Marija Jakubauskienė, darbą tęs ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Teisingumo ministerijai vadovaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė Rita Tamašunienė, Lietuvos diplomatijos vadovu liks Kęstutis Budrys, vidaus reikalų ministro pareigas toliau eis Vladislavas Kondratovičius, o naujasis žemės ūkio ministras bus Andrius Palionis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
