Menotyrininkė L. Kreivytė: „Nebūkime patrankų mėsa, būkime kaip spartiečiai – tvirti ir vieningi“

Joje darbą pradės aštuoni nauji ministerijų vadovai, šeši jį tęs. Tarp naujų vadovų – ir kultūros bendruomenės prieštaringai vertinamas „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius.

Nepaisydamas kultūros ir ne tik atstovų raginimų neatiduoti Kultūros ministerijos „Nemuno aušros“ partijai ir neskirti patirties bei sąsajų su kultūra neturinčio I. Adomavičiaus kultūros ministru, prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl jo skyrimo eiti šias pareigas, motyvuodamas tuo, kad reikia suteikti žmogui šansą parodyti savo gebėjimus.

Tuo metu, kaip ir buvo žadėta, prie Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje, kultūros lauko žmonės šį rytą surengė protesto mitingą – jame dalyvavo keli tūkstančiai protestuotojų.

Kultūros bendruomenės protestas dėl kandidato į kultūros ministrus ir šios ministerijos perdavimo „Nemuno aušrai“. Vilnius, 2025 m. rugsėjo 25 d. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Kultūros bendruomenės protestas dėl kandidato į kultūros ministrus ir šios ministerijos perdavimo „Nemuno aušrai“. Vilnius, 2025 m. rugsėjo 25 d. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Čia su mikrofonu apsilankė ir dienraščio „Bernardinai.lt“ žurnalistai.

Štai ką jiems apie šį precedento neturintį kultūros ministro skyrimą kalbėjo mitinge dalyvavę žmonės.

youtube.com video

Kompozitorė, dainų atlikėja ir kūrėja Raminta Naujanytė-Bjelle:

Apmaudu, kad prezidentas pasirinko būtent tokią strategiją – negerbti kultūros sektoriaus, kultūros bendruomenės nuomonių ir negirdėti to, ką sako didžioji dauguma menininkų, ir tikrai ne vien Vilniaus burbulas.

Mes, kultūros bendruomenės nariai, turėsime ilgiau ir kantriau kalbėti, kad neleisime tokiam nekompetentingam žmogui vadovauti Kultūros ministerijai. Mes nieko neasmeniname – kalbame apie darbo vietą – kultūros ministrą, kuriam reikia tam tikrų kompetencijų, lyderystės, išmanymo, gebėjimo aiškiai kalbėti.

Tų kompetencijų ir dar daugybės kitų dalykų mes nematome. Matome emocingą, nesusitvardantį asmenį, kuris nepajėgus tinkamai eiti šias pareigas.

Kompozitorė, dainų atlikėja ir kūrėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas:

Aš negalėjau čia neateiti. Šiaip mes pripratę dirbti, organizuoti parodas, renginius, diskusijas, bet šiandien negalime sėdėti savo salėse, kabinetuose. Mes turime būti čia, Daukanto aikštėje, nes turime pasakyti „ne“ didžiulei neteisybei ir labai dideliam kultūros pažeminimui Lietuvoje.

Kultūros žmonės taikūs iki ribos, ir ši riba yra peržengta. Todėl tūkstančiai mūsų yra čia ir dabar aikštėje. Patys žmonės, niekieno neverčiami, susirinko čia. Ir tai yra ženklas.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Dailininkė Nomeda Marčėnaitė:

Atėjau čia šiandien susitikti su Ignotu, ir jo nematau. Atėjau susitikti su Inga, ir jos, deja, taip pat nematau. Galiausiai – su prezidentu Gitanu Nausėda. Atėjau, kad pasakyčiau, jog mums tokio ministro nereikia. Bet jeigu Gitanas Nausėda jį palaiko, tai, matyt, ir toliau laikysis šios pozicijos.

Kultūra yra nepaprastai svarbus dalykas. Jokia tauta neturi šansų išlikti, jeigu numeta kultūrą į nuošalę.

Atrodytų, kad menininkai yra be stuburo, be savo nuomonės; jie dažnai intravertai. Bet kai ateina tokia diena – o šiandien ta diena atėjo – mes turime visi susirinkti ir pasakyti savo nuomonę labai garsiai.

Aš šiandien apsirengiau taip, pasipuošiau taip, kad būčiau matoma. Ir norėjau Ignotui, kurio čia nėra, ir Ingai Ruginienei parodyti savo batelius. Ypač Ignui, kuris kalbėjo apie Vilniaus aukštakulnių elitą. Tai pažiūrėkite, su kokiais bateliais šiandien atėjo visos elito režisierės – prašau atkreipti į tai dėmesį.

Šiandien aš džiaugiuosi, kad mes netylime ir kad mūsų tiek daug.

Mes tikrai mąstysime, ką daryti toliau, nes tai nebe tas atvejis, kai galime tylėti. Galbūt reikės boikotuoti renginius, kuriuos prezidentas mėgsta lankyti.

Dailininkė Nomeda Marčėnaitė. Bernardinai.lt nuotrauka Dailininkės Nomedos Marčėnaitės bateliai. Bernardinai.lt nuotrauka

Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis:

Atėjau čia todėl, kad man neramu. Man gėda dėl to, kas įvyko.

Juk kultūra yra neparduodama, nemainoma, bet kažkur užkulisiuose įvyko negražūs žaidimai, ir kultūra buvo išmainyta, parduota, nuvertinta.

Paskutinius devynis mėnesius su tikrai stipria komanda mes dirbome kartu su kultūros bendruomene, kad būtų kitaip. Deja...

Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis. Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka

Visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė:

Net nebuvo minties čia neateiti, nes noriu realiais veiksmais parodyti, kaip man skauda širdį. Kaip norėčiau, kad mes ne tik protestuotume, bet ir imtumėmės realių veiksmų prieš tai, kas šiuo metu daroma su Lietuvos kultūra.

Jau kurį laiką mane persekioja mintis, kurią esu ir garsiai išsakiusi – man atrodo, kad kultūra Lietuvoje nėra prioritetas. Lygiai taip pat, kaip ir švietimas ar kitos gyvybiškai svarbios sritys, be kurių valstybė tėra tik geografinis vienetas.

Kultūros bendruomenės dėka dar kažkaip sugebėjome tvarkytis ir nešti Lietuvos vėliavą po visą pasaulį – ne tik kaip autentiški ir unikalūs kultūros kūrėjai, bet ir kaip geriausi iš geriausių, nuo kino festivalių iki Venecijos meno bienalės – bet dabar mums ciniškai ir be skrupulų primetami korumpuoti, susitepę, apgailėtinos reputacijos, kompetencijų neturintys arba menkiausių kompetencijų veikėjai.

Ir mums aiškinama, kad tai bus mūsų kultūros bendruomenės vadas, kuris strategiškai ves ją šiuo karo laikotarpiu – tuo metu, kai mes turėtume jaustis tvirčiausi. Kažkas iš teatro atsinešė labai taiklų plakatą: „Prezidente, rodau jūsų stuburą“, – ir pasinaudojo teatro butaforija. Tai geriausia iliustracija to, kas vyksta šiandien.

Suprantu, jog šituose rūmuose tiesiog šaipomasi, juokiamasi ir atvirai tyčiojamasi, kad joks balsas nebus klausomas ir mes turėsime priimti kažkokius keistų veikėjų naktimis susitartus ir padiktuotus kompromisus. Bet, kaip girdite šiandien, niekas jokių kompromisų neieško.

Labai palaikau kultūros bendruomenės žmones, kurie sako: gana! Gana su mumis fotografuotis prie senelių ir vaidinti deklaratyvias kultūros bendruomenės palaikymo akcijas! Metas parodyti tikruosius savo veidus ir baigti šitą spektaklį, kuris tikrai nevertas jokio teatro pavadinimo.

Kultūros bendruomenės protestas dėl kandidato į kultūros ministrus ir šios ministerijos perdavimo „Nemuno aušrai“. Visuomenininkė Dovilė Filmanavičiūtė – kairėje. Vilnius, 2025 m. rugsėjo 25 d. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Rašytojas, aktorius, komikas Marius Povilas Elijas Martynenko:

Esu čia, nes tikiu, kad mes kartu galime kažką pakeisti.

Neseniai kalbėdami su vienu komiku aptarinėjome visą šią situaciją, ir buvo išsakyta įžvalga, kad dabar didžiausia konkurentė komedijai tampa politika. Tai jau yra tragiška situacija.

Vakar patvirtinus kandidatus atrodo, kad viltis dingsta. Tačiau vis dar vadovaujuosi tuo, kad reikia nenuleisti rankų ir tikėtis geriausio.

Rašytojas, aktorius, komikas Marius Povilas Elijas Martynenko. Bernardinai.lt nuotrauka

Komikas, aktorius Mantas Stonkus:

Atėjau į šį protestą su savo žmona solidarizuotis su kultūros bendruomene ir parodyti, kad mums nėra juokingi naujojo ministro standupai ir norėtųsi, jog Lietuvos kultūrai atstovautų kompetentingas žmogus.

Komikas, aktorius Mantas Stonkus kartu su aktore Gelmine Glemžaitė. Bernardinai.lt nuotrauka

Seimo narys Artūras Zuokas:

Laikau save kultūros žmogumi. Dar kai buvau miesto vadovas, buvau labai aiškiai pasakęs, kad sostinės ir kartu Lietuvos konkurencinis pranašumas yra kultūra – ne pramonė, ne gamyklos, o kultūra. Dabartinis procesas, kai kultūra tampa nebe politikų interesas, yra grėsmingas signalas.

Mes turime kuo didžiuotis ir turime profesionaliai vertinti kultūros žmones, visą kultūros sferą. Dabartiniai mainai, kandidatūrų parinkimas neatitinka kriterijų, kuriuos dažnai žodžiais ir prezidentas, ir kiti kelia kandidatams į ministrus.

Seimo narys Artūras Zuokas. Bernardinai.lt nuotrauka

Vertėja, teologė Nomeda Hofertaitė:

Labai svarbu kalbėti apie kultūrą – daug kas sako, kad negalima painioti kultūros su politika, meno su politika, religijos su politika, bet kultūra yra ginklas. Tik dėl karo Ukrainoje mes išgirdome apie Ukrainos kultūrą, nes seniau visi ukrainiečių menininkai buvo įvardijami kaip rusai.

Menininkai yra be galo įtakingi žmonės, ir visuomenė juos girdi. Neleiskime, kad iš mūsų atimtų tai, ką turime brangiausia.

Vertėja, teologė Nomeda Hofertaitė. Bernardinai.lt nuotrauka

Režisierius Karolis Kaupinis:

Į kultūros lauką atėjo tai, kas iš principo turėjo būti nepriimtina nei Prezidentūrai, nei partijoms, kurios formuoja valdančiąją daugumą. Jų užduotis buvo nenormalizuoti „Nemunos aušros“ kaip politinės jėgos, tačiau abi institucijos savo funkcijų neatliko.

Vakar mums buvo pasakyta, neva nieko nebeįmanoma padaryti, nes kitaip Žemaitaitis sutorpeduos valdančiąją koaliciją. Tačiau mūsų pozicija aiški – valstybė yra svarbiau už valdančiąją koaliciją, jei jau reikia rinktis.

Mūsų interesas – nenormalizuoti „Nemunos aušros“ ir grąžinti politinį naratyvą prie to, kad tai nėra normali politinė jėga. Jos intencija – skaldyti valstybę, didinti kiršinimą tarp žmonių, nuteikinėti vienus prieš kitus, kurti alternatyvią realybę melagystėmis ir neegzistuojančiais faktais.

Būtent dėl to mes negalime sutikti, kad „Nemuno aušrai“ atitektų Kultūros ministerija.

Režisierius Karolis Kaupinis. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Menotyrininkė, poetė Laima Kreivytė:

Kaip ir dauguma mano kolegų – ir ne tik kolegų, bet ir visos Lietuvos žmonių, kuriems rūpi kultūra, nes kultūra yra valstybės pamatas – džiaugiuosi, kad esame čia. Mes ginsime kultūrą taip, kaip gynėsi spartiečiai Termopilų perėjoje. Turime prisiminti istoriją ir suprasti, kas į ją įeina. Į ją neįeina išdavikai, neįeina tie, kurie parduoda kultūrą už kažkokias koalicijas ar interesus. Jei yra kultūros vertybės, jei Lietuva skamba lietuviškai, tai yra mūsų pamatas – kultūros negalima mėtyti kaip kokio kaulo irstančiai, byrančiai koalicijai.

Noriu paskaityti Konstantino Kavafio eilėraštį, kurį išvertė Tomas Venclova – „Termopilai“:

Šlovė ir atminimas tam, kas budi, kol gyvas, prie savųjų Termopilų; kas niekad neužmiršta pareigos; kam žemėje mieliausias teisingumas, bet ir užuojauta nesvetima; tam, kas dosnus varguoliams, o nuskurdęs išlieka nešykštus ir paremia kiekvieną, kol įstengia; kas sako tiesą, neapkęsdamas melų, tačiau atleidžia tiems, kurie melavo.

Ir dviguba šlovė, jei jis nujaučia (o dažnas tai nujaučia), kad kalnuos parodys priešui taką Efialtas ir kad vis viena medai prasiverš.

Menotyrininkė, poetė Laima Kreivytė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka

Čia reikia trumpo komentaro. Efialtas yra išdavikas, kuris parodė priešams kelią per kalnus ir apėjo narsiuosius spartiečius, ginančius Termopilų perėją iš nugaros; jie buvo užpulti ir išžudyti. Nors spartiečiai nujautė, kad gali atsirasti išdavikų, jie stovėjo iki mirties.

Manau, dabar yra tas momentas, kai turime stovėti iki mirties už savo kultūrą, nes kitaip mūsų lauks Rusijos ir Vengrijos likimas. Viskas prasideda nuo kultūros – nuo žiniasklaidos užvaldymo, o tada jau bebalsę liaudį galima valdyti kuo nori. Todėl siūlau: nebūkime patrankų mėsa, būkime kaip spartiečiai – tvirti ir vieningi.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama