Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė: robotas nepakeis žmogiško ryšio
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Neužtenka tik būti geru žmogumi
J. Tamašauskienė pažymi, kad socialinis darbas tebėra vertybių profesija. Vis dėlto, jos teigimu, šiandien nepakanka vien gailestingumo ir noro padėti.
„Vertybės, papildytos profesionalumu, leidžia ne tik veiksmingiau padėti žmonėms, patekusiems į sudėtingas situacijas, bet ir apsisaugoti patiems specialistams“, – tęsia pašnekovė ir priduria, kad vis dažniau reikia konkrečių žinių, gebėjimų bei kompetencijos. Jos teigimu, šie įgūdžiai leidžia išvengti perdegimo, nesusipratimų ir galiausiai padeda atskirti darbo ir kitokio pobūdžio klausimus.
youtube.com video
Pakitusi socialinių darbuotojų padėtis
Pastaruosius penkerius metus socialinio darbuotojo profesija išgyveno virsmą. Skaičiuojama, kad šiandien tokio darbuotojo vidutinė alga atskaičius mokesčius siekia apie 1300 eurų per mėnesį, paliekant galimybių dar ją didinti.
„Nesame jau tokie ubagėliai, kaip anksčiau save matydavome“, – sako Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė. Ji išskiria ir jaunų žmonių susidomėjimą socialiniu darbu: „Šis darbas tapo populiaresne studijų programa, į kurią stoja net šimtukininkai.“
Vis dėlto socialinis darbas neatsiejamas nuo iššūkių. Vienas iš jų – didelė perdegimo rizika. Pašnekovė sutinka, kad jauni idealistai, norintys pakeisti pasaulį, susiduria su sudėtinga tikrove ir gali greitai išsekti.
„Profesionalūs socialiniai darbuotojai mokomi atpažinti perdegimo ženklus ir gauna konkrečius įrankius problemoms spręsti“, – aiškina J. Tamašauskienė.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Nauji socialinių darbuotojų klientai ir nedingstanti žmogiškojo ryšio svarba
Pasak pašnekovės, šiandien socialinis darbas suprantamas kur kas plačiau nei tik pagalba senoliams. Socialinių darbuotojų interesams atstovaujančios asociacijos vadovės teigimu, vis dažniau pagalba reikalinga ir jaunimui.
„Jauni žmonės vis dažniau patiria priklausomybes, atsiriboja nuo visuomenės, susiduria su autizmo spektro sutrikimais“, – tęsia pašnekovė.
Vis dažniau visuomenėje girdimas kalbas apie skaitmeninimą ir galimą robotizavimą J. Tamašauskienė priima tik kaip tam tikras nuomones. Jos teigimu, žmogiškasis ryšys išlieka socialinio darbo pamatu.
„Individualizmas ir skaitmeninimas didina vienišumo problemą, todėl gyvo santykio poreikis tik auga“, – pabrėžia Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip septyniolika tūkstančių socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų apie penki tūkstančiai – socialiniai darbuotojai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Nauji socialinių darbuotojų klientai ir nedingstanti žmogiškojo ryšio svarba
Pasak pašnekovės, šiandien socialinis darbas suprantamas kur kas plačiau nei tik pagalba senoliams. Socialinių darbuotojų interesams atstovaujančios asociacijos vadovės teigimu, vis dažniau pagalba reikalinga ir jaunimui.
„Jauni žmonės vis dažniau patiria priklausomybes, atsiriboja nuo visuomenės, susiduria su autizmo spektro sutrikimais“, – tęsia pašnekovė.
Vis dažniau visuomenėje girdimas kalbas apie skaitmeninimą ir galimą robotizavimą J. Tamašauskienė priima tik kaip tam tikras nuomones. Jos teigimu, žmogiškasis ryšys išlieka socialinio darbo pamatu.
„Individualizmas ir skaitmeninimas didina vienišumo problemą, todėl gyvo santykio poreikis tik auga“, – pabrėžia Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip septyniolika tūkstančių socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų apie penki tūkstančiai – socialiniai darbuotojai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
