L. Kojala po viešnagės Kyjive: tarp ukrainiečių auga tikėjimas, kad šalis niekad nebus parklupdyta
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Reaguodamas į tai Kremlius pareiškė, kad Rusijai nėra kitos alternatyvos, kaip tęsti 2022 m. pradėtą plataus masto puolimą Ukrainoje.
Tuo metu Ukrainoje, nepaisant užsitęsusios Rusijos agresijos, auga visuomenės tikėjimas, kad šalis tikrai nebus parklupdyta. Tai dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina neseniai Kyjive lankęsis politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.
Gerbiamasis Linai, neseniai grįžote iš Ukrainos, Kyjivo. Jau ketvirtus metus tebetęsiamą Rusijos karą prieš šią šalį jūs analizuojate ir komentuojate, kaip sakoma, iš tolo. Dabar pamatėte realų gyvenimą. Kas jums ilgam įsimins?
Įsimins dviprasmybė. Viena vertus, Ukraina kraujuoja. Kiekvieną dieną šalis apšaudoma. Agresorius taikosi ir į civilius objektus, gyventojus, o tai reiškia tragedijas, netektis, kurios ilgam paliks randų Ukrainos visuomenėje.
Tačiau kartu žavi nepaprastas tikėjimas, kad bus geriau. Tai atskleidžia vienas epizodas garsiojoje Maidano aikštėje Kyjivo centre. Aikštės viduryje yra memorialas žuvusiems kariams. Jame – daugybė vėliavų, jaunų vyrų ir moterų, kurie žuvo gindami savo valstybę, nuotraukų. Tačiau vos už kelių dešimčių metrų skamba muzika: populiarus vietos muzikantas groja ir dainuoja patriotiškas ukrainiečių dainas, o vietos gyventojai, jaunimas ir vyresni, šoka, dainuoja kartu ir skleidžia džiugią atmosferą kaip ir bet kuriame kitame kitų šalių mieste.
Ši dviprasmybė atsispindi ir sociologinėse apklausose. Šiandien kaip niekad daug ukrainiečių tvirtina matantys šviesią šalies ateitį – taip teigia daugiau negu trys ketvirtadaliai. O prieš invaziją taip tvirtinusiųjų buvo gerokai mažiau. Paradoksas, kad, viena vertus, karas lemia aukas ir netektis, kita vertus – išlaikomas tikėjimas ateitimi. Tai džiugina ir leidžia manyti, kad Ukraina tikrai nebus parklupdyta.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka
Kaip pakomentuotumėte naujausius pranešimus, pateiktus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje – žinias po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo, kuriame Trumpas pareiškė, kad Kyjivas gali susigrąžinti kiekvieną Rusijos armijos užgrobtos teritorijos centimetrą, kad su Europos Sąjungos parama Ukraina yra visiškai pajėgi susigrąžinti savo žemes iki pirminių sienų? Sutikite, tokių pareiškimų iki šiol negirdėjome.
Tai reikšmingas retorikos pokytis. Iki šiol Donaldas Trumpas dažniau pabrėždavo, kad Rusija, jeigu tik norėtų, galėtų okupuoti visą Ukrainą. Dabar teigia atvirkščiai ir konstatuoja Rusijos silpnumą, ekonomikos trapumą, taip pat Ukrainos ryžtą bei praktines galimybes apginti savo valstybę, bent jau neleidžiant okupacinėms pajėgoms plėsti užimtas teritorijas. Šis JAV prezidento retorikos pokytis yra pozityvus.
Antras pozityvus veiksnys yra iš naujo užmegzti aiškūs Zelenskio ir Trumpo santykiai. Prisiminkime šių metų pradžioje garsųjį Ovaliojo kabineto susitikimą, kuris pastūmėjo jų tarpusavio santykius į visišką dugną. Dabar nuo šio dugno atsispirta, ir jau ne pirmą kartą matome Zelenskį besišypsantį po susitikimo su Trumpu.
Padaugėjo teigiančiųjų, kad Ukrainai reikia teikti karinę pagalbą. Kovo mėnesį tokių buvo 30 procentų, liepą – jau 51 procentas, ir tai pirmiausia siečiau su pasikeitusia ir iki šiol besikeičiančia Donaldo Trumpo retorika.
Žinoma, retorika yra svarbu, ji keičia ir pačių respublikonų rinkėjų nuotaikas. Padaugėjo teigiančiųjų, kad Ukrainai reikia teikti karinę pagalbą. Kovo mėnesį tokių buvo 30 procentų, liepą – jau 51 procentas, ir tai pirmiausia siečiau su pasikeitusia ir iki šiol besikeičiančia Donaldo Trumpo retorika.
Tačiau ukrainiečiams svarbiausia yra praktiniai veiksmai: gynybos sistemos, finansinė parama, žvalgybinė pagalba – tai, ką gali duoti JAV. Svarbus ir didesnis spaudimas Rusijai. Šia prasme didelio proveržio kol kas nematyti. Taip, JAV parduoda ginkluotę – Trumpas dar kartą tai akcentavo NATO šalims, kurios gali ginkluotę perduoti Ukrainai. Trumpas sakė, kad tęs šią politiką, bet tolesnį spaudimą Rusijai jis vėl atideda. Šįsyk minėjo vieno mėnesio laikotarpį, po kurio įvertins savo santykius su Putinu.
Ukrainiečiai norėtų, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir griežtesnė retorika Rusijos atžvilgiu virstų konkrečiais darbais.
JAV prezidentas Kiniją ir Indiją pavadino esminėmis Rusijos karo Ukrainoje rėmėjomis. „Kinija ir Indija yra pagrindinės besitęsiančio karo finansuotojos, nes toliau perka rusišką naftą“, – sakė jis. Strėlės lėkė ir į kai kurias NATO šalis, kurios taip pat perka naftą iš Rusijos. Kaip manote, ar bus išgirsti šie Trumpo perspėjimai?
Labai svarbu, ar Trumpas tesės pažadą kalbėtis su Vengrijos premjeru Viktoru Orbánu dėl energetikos žaliavų pirkimo. Kaip žinome, Vengrija yra viena didžiausių Europos Sąjungoje Rusijos žaliavų klienčių. Trumpas, turėdamas tam tikrą ryšį su Orbánu, ideologinį tapatumą, galėtų būti svarbus veiksnys keičiant Vengrijos laikyseną. Tiesioginis Trumpo poveikis galėtų turėti didelį teigiamą postūmį. Jis neklysta sakydamas, kad Europos Sąjunga, kalbėdama apie egzistencinę Rusijos grėsmę, turėtų dar labiau pasistengti nefinansuoti Rusijos karo mašinos pirkdama energetines žaliavas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Praėjusiais metais Europos Sąjunga už Rusijos žaliavas sumokėjo apie 22 milijardus eurų. Tai gerokai mažesnė suma nei prieš trejetą ar ketvertą metų, bet vis dar didelė, ir ją tikrai reikėtų sumažinti.
Europos Sąjunga yra priėmusi ne vieną sankcijų paketą, kuris tiesiogiai sprendžia šią problemą, bet po Trumpo teiginių atsirado papildomų paskatų, kurias garsino ir Europos Komisija. Ji, pavyzdžiui, svarsto sutrumpinti terminą, nuo kada iš Rusijos turi būti visiškai nebeperkamos suskystintosios dujos. Iš pradžių kalbėta, kad tai galėtų būti 2027-ųjų pabaiga. Dabar šis terminas vienais metais galėtų būti sutrumpintas.
Šia prasme Trumpo spaudimą reikėtų vertinti pozityviai, nes jeigu Europos Sąjunga ir atskiros Europos šalys iš Rusijos žaliavų pirktų mažiau, tai turėtų teigiamą poveikį silpninant Rusijos karo mašiną. Tai nepaneigia aplinkybės, kad Kinija ir Indija kartu su Turkija, NATO valstybe, yra didžiausios rusiškų žaliavų pirkėjos. Manau, tikėtis, kad artimiausiu metu padėtis smarkiai pasikeis, ko gero, didelio pagrindo neturime.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
