Kiek kalbų moka lietuviai? Pokalbis su mokslininke I. Hilbig

„Pagal įvairias Europos statistikas dėl gyventojų kalbų mokėjimo Lietuva atrodo puikiai“, – džiaugiasi mokslininkė. Apie lietuvių užsienio kalbų mokėjimą – dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente, humanitarinių mokslų daktare I. Hilbig. youtube.com video Lietuviai neatsilieka nuo europiečių Vilniaus universiteto 2020–2021 m. atlikti tyrimai parodė, kad suaugę lietuviai užsienio kalbų mokosi panašiai kaip ir kiti europiečiai. Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas byloja, kad 22 proc. apklaustųjų tuo metu aktyviai mokėsi kitų kalbų, o net 80 procentų teigė mokantys dvi ar daugiau užsienio kalbų, neskaičiuojant gimtosios. Pasak I. Hilbig, tai rodo mūsų kultūrinį atvirumą. „Kaip mažos šalies gyventojai esame linkę atsiverti pasauliui, kitoms kalboms ir kultūroms. Todėl mūsų polinkis mokytis kalbų yra didelis“, – komentuoja mokslininkė. Anglų kalba dominuoja Neabejotina lyderė tarp užsienio kalbų Lietuvoje – anglų kalba. Tyrimai rodo, kad jos mokymasis vertinamas itin palankiai, suvokiama jos prestižo ir atveriamų galimybių reikšmė. „Niekas neabejoja dėl anglų kalbos“, – tyrimo rezultatais dalijasi I. Hilbig. Įdomu, kad anglų kalbą moka vis daugiau vyresnių žmonių. „Anksčiau ją daugiausia mokėjo jaunuoliai, dabar matome, kad į šią grupę įsitraukia ir vidutinio amžiaus žmonės. Galime prognozuoti, kad po keliolikos metų visi lietuviai laisvai kalbės angliškai“, – pasakoja mokslų daktarė. Rusų kalba traukiasi Vis dar stiprias pozicijas išlaiko ir rusų kalba – ypač tarp vyresnės kartos atstovų. Net 59 proc. apklaustųjų teigia mokantys tiek anglų, tiek rusų kalbas. Tačiau ši tendencija sparčiai kinta. Pastaraisiais metais, ypač nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, vaikų, besimokančių rusų kalbos kaip antrosios, mokyklose sumažėjo nuo 80 iki 50 proc. Paaugliai rusų kalbą dažnai vertina kaip nepatrauklią, sunkią, egzotišką, keistos abėcėlės, net jei tėvai ją siūlo kaip praktiškiausią regiono kalbą. Docentės nuomone, taip galime prarasti kalbų įvairovę. „Man truputį kelia rūpestį matant, kaip rusų kalba iš tiesų daugybei žmonių tampa nemaloni, netrokštama mokytis. Ji siejama su valstybine Rusijos agresija, todėl žmonės jos vengia. Tačiau taip galime prarasti kalbų įvairovę – liks tik lietuvių ir anglų kalbos, o rusų kalbos žinios išliks fragmentiškos“, – svarsto pašnekovė. Ispanų kalbos populiarumo bumas Pastaraisiais metais itin išaugo susidomėjimas ispanų kalba. Ją mokančiųjų ir jos besimokančiųjų skaičius auga, ypač tarp jaunų moterų. Šio augimo priežastys – žavėjimasis kitomis šalimis ir jų kultūra bei estetiniai motyvai. „Dažnai girdime, kad romanų kalbos – prancūzų, ispanų, italų – žmonėms labai gražios“, – aiškina mokslininkė. Anot jos, šią tendenciją sustiprino nuotolinio mokymosi galimybės, kurios išpopuliarėjo po pandemijos: „Dabar galima mokytis ispanų, korėjiečių ar prancūzų kalbos ne tik didmiesčiuose, bet ir miesteliuose, internetas suteikia progą tiesiogiai bendrauti su šalių gyventojais.“ Strategiškai svarbios kalbos Vis dėlto tyrėja atkreipia dėmesį, kad žmonės dažniau kalbas renkasi atsižvelgdami į grožį ar pomėgį, o ne į praktinę reikšmę. Nors Lietuvai trūksta vokiečių ir lenkų kalbos specialistų, šios kalbos dažnai laikomos nepatraukliomis. Panaši nuostata jaučiama ir mokantis prancūzų ar vokiečių kalbų mokyklose, kur jos kartais suvokiamos kaip privalomos, bet neįdomios. „Mūsų kalbų politika turėtų skatinti mokytis kalbų ne tik dėl asmeninių pomėgių. Jos gali tapti gyvybiškai svarbios krizės ar ekstremaliųjų situacijų metu. Todėl nereikėtų šio klausimo palikti savieigai“, – pabrėžia I. Hilbig. Lietuvių kalba tarp kitakalbių Pozityvi žinia yra ta, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių kitakalbių moka lietuvių kalbą. „Tai mus išskiria iš kaimynių Latvijos ir Estijos. Jau dešimtmetį dauguma užsieniečių kalba lietuviškai – geriau, prasčiau, bet kalba“, – sako pašnekovė. Tačiau Vilniaus miestas išlieka išimtis. Dėl daugiatautės aplinkos, gausių rusakalbių ir lenkakalbių bendruomenių, taip pat baltarusių bei ukrainiečių srautų sostinėje dažnai pakanka jų gimtosios kalbos patenkinti visus poreikius. „Žmonės paprastai mokosi kalbų, jei yra priversti – dėl darbo ar migracijos. Pavyzdžiui, kinas turės išmokti lietuviškai, nes mes kiniškai nekalbame. O rusakalbių bendruomenės Lietuvoje dažnai jaučiasi patogiai vartodamos savo kalbą kasdienybėje“, – aiškina I. Hilbig. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama