Rytų Azijos kultūra – jau ir Vakarų dalis? Pokalbis su G. Kliokyte

Šiandien Rytų Azijos kultūra tapo neatsiejama vakarietiško gyvenimo dalimi. Apie tai dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektore GLORIJA KLIOKYTE. youtube.com video Proveržio pradžia: nuo animė iki K-pop Rytų Azijos kultūra Vakaruose atsirado XXI amžiaus pradžioje, kai 2003 m. „Oskarų“ apdovanojimų ceremonijoje geriausios animacijos kategorijoje laimėjo Hayao Miyazaki animacinis filmas Spirited Away (2001 m.). „Tai buvo vienas ryškiausių momentų, kai Japonijos animacija prasiveržė į Vakarus“, – pasakoja G. Kliokytė. Savo valandos Pietų Korėja sulaukė kiek vėliau: 2011 m. Belfaste, Šiaurės Airijoje, vykusiuose MTV Europos muzikos apdovanojimuose šalys varžėsi dėl geriausio pasaulinio atlikėjo apdovanojimo. Lektorė pasakoja, kad daugelis tuo metu tikėjosi amerikiečių vienos garsiausių populiariosios muzikos atlikėjų Britney Spears laimėjimo – tuo metu jos kūrinį žurnalas Billboard įtraukė į savo rengiamų reitingų geriausių metų dainų šimtuką. „Tačiau laimėjo Pietų Korėjos grupė „Big Bang“. Per apdovanojimus jos nariai sėdėjo pačiame gale, ir paskelbus laimėtoją visos įžymybės atsisuko norėdamos pamatyti, kas jie tokie. Tai buvo pirmas akivaizdus Pietų Korėjos proveržis Vakaruose“, – prisimena pašnekovė. Kitais metais pasaulį apskriejo reperio PSY daina „Gangnam Style“, jos vaizdo klipas tapo pirmuoju „YouTube“ istorijoje, peržengusiu milijardo peržiūrų ribą. O 2020 m. Azijos atstovai pasivijo ir kino industriją: „Oskaruose“ triumfavo Bong Joon Ho filmas „Parazitas“ – pelnė ne tik geriausio užsienio filmo, bet ir geriausio filmo, režisieriaus bei originalaus scenarijaus statulėles. Kodėl Vakarai atsigręžė į Rytus? Kokios priežastys lėmė šį kultūrinį posūkį? G. Kliokytės nuomone, Vakarų visuomenei atsibodo įprastas vakarietiškas muzikos standartas, ir ji pradėjo ieškoti ko nors naujo. „Žmonės pastebėjo, kad korėjiečiai įdeda labai daug darbo pateikdami savo muziką – tiek melodijos, tiek vizualiuoju aspektu. Tai labai skiriasi nuo vakarietiškos mūsų industrijos, ir gerbėjai tai įvertino“, – aiškina lektorė. K-pop industrijos fenomenas Esminis Pietų Korėjos muzikos industrijos skirtumas – jos aukšta kokybė ir organizuotumas. Vakarų garso įrašų studijose darbas yra individualus – grupės pačios ieško prodiuserių, kontakto su studijomis. Pietų Korėjoje padėtis kitokia. „Čia muzikos industrija yra struktūruota – viskuo rūpinasi kompanijos, turinčios savo mokyklas. Viskas integruota į didžiules įmones, kurios užsiima artistų kūrimu: formuoja įvaizdį, moko choreografijos, scenos elgesio, interviu atsakymų, modeliavimo, vaidybos“, – vardija G. Kliokytė. Šiose kompanijose artistiškumas yra industrijos atsakomybė. Tačiau tai kelia sunkumų ir patiems atlikėjams – dažnai jie negali patys rašyti dainų, kurti. Kompanijos pasirenka kompozitorius, kurie rašo muziką ir tekstus, choreografus, net stilistus. Atlikėjai neturi žodžio nei dėl savo dainų, nei dėl scenos judesių, net dėl savo įvaizdžio. Kultūra – minkštoji galia Japonija ir Pietų Korėja sąmoningai naudoja kultūrą kaip minkštąją galią. Per populiariąją kultūrą – tai gali būti muzikinis klipas, animacinis filmas ar netgi kosmetika – įkomponuojami tradiciniai kultūros elementai. „Taip korėjiečiai pritraukia turistus, skatina domėtis, kad nuo popkultūros jie vėliau pereitų prie tradicinės kultūros. Ši strategija padeda stiprinti ekonomiką, diplomatinius ryšius“, – atskleidžia G. Kliokytė. Pietų Korėjos grožio industrija – vienas ryškiausių pavyzdžių. „Žmonės domisi, kodėl korėjiečiai taip atrodo, kodėl jie visada gražūs, kodėl jų oda lygi. Tad atlikėjai reklamuoja produktus, kuriais naudojasi, tampa įvairių įmonių ambasadoriais, o gerbėjai nori tai išbandyti“, – tendencijas aiškina lektorė. Kultūros įtaka Lietuvai Ši banga pasiekė ir Lietuvą. Mūsų šalies atlikėjai pamažu perima tam tikrus Rytų standartus: labiau stengiasi pasiekti žmones per socialines medijas, kreipti daugiau dėmesio į choreografiją ir vaizdo klipų estetiką. Ypač ryškus susidomėjimo augimas švietimo srityje. „Universitetuose tradiciškai populiarias italų ar prancūzų kalbas lenkia japonų ir korėjiečių kalbos. Labiausiai domimasi būtent šiomis kalbomis“, – pabrėžia G. Kliokytė. Kultūrų simbiozė ir ateitis Globalizacijos procesai veda bendros, susiliejančios kultūros link. Pasak pašnekovės, šiandien sakyti, kad viena kultūra yra stipresnė už kitą, neverta – kiekvieną dieną padėtis keičiasi. „Vieną dieną Korėjos industrija gali būti ryškesnė, kitą dieną Vakarai gali paleisti savo bombą. Tai – globalizacijos padarinys, kultūra tampa bendra“, – samprotauja G. Kliokytė. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama