Bekelės kultūra: ką slepia keturračio palikti pėdsakai?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Tačiau ar tikrai keturratis visada reiškia beatodairišką lakstymą miškais?
Keturratininkų kultūra
Dvidešimt metų keturračiais važinėjantis klubo „Bekelės vilkai“ steigėjas REMIGIJUS GANČIERIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja, kad per šiuos metus stengėsi populiarinti važinėjimą keturračiais ir ugdyti mandagų vairuotojų elgesį.
Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
„Mūsų indėlis populiarinant šią veiklą yra didelis. Atsirado labai daug entuziastų, ir visus suvaldyti tapo sunku. Stengiamės ugdyti mandagų keturračių vairuotojų elgesį. Raginame, kad prasilenkdami su žmonėmis jie pristabdytų ir pasisveikintų. Toks elgesys rodo dėmesingumą, kad keturračio vairuotojas gerbia kitą žmogų, būnantį gamtoje“, – sako jis.
Vis dėlto R. Gančierius pritaria, kad piktas žmonių požiūris į keturratininkus susiformavo ne be reikalo. Pasak entuziasto, dažnai ką tik keturratį nusipirkęs asmuo nežino, kur galima važiuoti, o kur – ne, dėl to rieda ten, kur keturratis gali tai daryti, neatsižvelgdamas į įstatymus ar žmogiškuosius veiksnius. Klubo steigėjas įsitikinęs – seniai šia veikla užsiimantys ir labiau patyrę vairuotojai yra kultūringesni.
Kad kuo mažiau piktintų žmones, bet panaudotų keturračio potencialą įveikti bekelę, R. Gančierius puoselėja keturračių turizmą.
Keturračių klubo steigėjas Remigijus Gančierius (dešinėje) kalba, kad keturračių vairuotojai drauge imasi įvairių iniciatyvų. Pavyzdžiui, gamina inkilėlius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Keturračių klubo „Bekelės vilkai“ bendruomenė ir jos steigėjas Remigijus Gančierius (pirmoje eilėje antras iš dešinės). Asmeninio archyvo nuotrauka
„Keturračiais privažiuojame prie lankytinų objektų, prie kurių sudėtinga nusigauti automobiliu. Keturračių turizmu domisi nemaža grupė entuziastų. Todėl važiuodami lankytinų objektų link stengiamės nesudaryti didelės gaujos įspūdžio, nes ji baugina žmones. Pasiskirstome mažesnėmis grupelėmis, pavyzdžiui, važiuojame kolona po penkis keturračius.
Turistaujame ir užsienyje. Vykstame į artimesnes šalis, tokias kaip Latvija ar Estija, o ekstremalių pojūčių patirti – į kalnuotas vietoves, tokias kaip Karpatai Rumunijoje“, – apie puoselėjamą turizmo šaką pasakoja R. Gančierius.
Į tolimesnes vietas keturračius entuziastai gabena priekabose.
Bekelėmis – negalima
Keturračiais, kaip ir kitomis transporto priemonėmis, galima važiuoti miško keliu. Kitur, jeigu nėra įrengtos trasos, – negalima.
„Visomis kvartalinėmis (tiesi iškirsta juosta, atskirianti miško dalį – aut. past.) ir technologinėmis (juosta, paliekama technikai važiuoti – aut. past.) linijomis keturračiais važiuoti negalima. Žmonės dažnai mano, kad tai yra miško keliai, bet jie turi miško paklotę, todėl važiavimas keturračiais tokiais keliais sukelia neigiamų pasekmių gamtai ir visai ekosistemai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina Valstybinių miškų urėdijos Miško infrastruktūros skyriaus vadovas ROLANDAS KEVĖNAS.
Valstybinių miškų urėdijos Miško infrastruktūros skyriaus vadovas Rolandas Kevėnas. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Atrodytų, kodėl gi negalima važiuoti miško paklote, jeigu keturratis lengvai skrodžia bekeles? Draudžiama dėl gamtos trapumo.
„Ekosistemai didelę žalą daro ne tik važinėjimas miško paklote, bet ir triukšmas. Kai kurie juk važiuoja ir tamsiu, ir šviesiu paros metu. Žmonės neatsižvelgia į paukščių perėjimo laikotarpį, kitus gamtos ciklus. Miškui taip pat kenkia nuo kelio pakeltas ir į miško paklotę sukritęs žvyras – šių kelio elementų natūraliai miško paklotėje nėra. Važinėti upėmis ir brastomis labai žalinga tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek dirvožemiui“, – aiškina R. Kevėnas.
Svarbumą tausoti gamtą ir laikytis kelių eismo taisyklių pabrėžia ir R. Gančierius. Keturratį vairuojantis pašnekovas teigia, kad šia transporto priemone patogu važiuoti ten, kur teoriškai paprastas automobilis gali važiuoti, bet praktiškai tuo keliu jis neišvažiuoja. Pavyzdžiui, jei kelio danga pažliugusi, yra gilių provėžų, duobių. Pašnekovas taip pat užsimena, kad jokiu būdu negalima sukti už kelio ribų, važiuoti tarp medžių, pievomis, vandens telkiniais.
Važiuoti atsakingai reikia ir kelio danga. Išraustame kelyje lieka žymių, o kartais jis sugadinamas taip, kad lengvasis automobilis nebegali išvažiuoti.
Keturračių paliekami pėdsakai ant miško paklotės daro didelę žalą ekosistemoms. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
„Jeigu žmogus sugadino kelią, jis gauna baudą ir turi jį sutvarkyti. Jeigu kelyje buvo pažeista žvyro danga, reikia ją papildyti žvyru ir išlyginti. Kitaip tariant, atlikti profiliavimo ir greideriavimo darbus“, – aiškino R. Kevėnas.
Atsakomybės vengiama dėl sąmoningumo stokos
Karčią atsakomybės piliulę praryti nori ne visi keturračių vairuotojai. „Dažnai susiduriame su keturračių paliktais pėdsakais. Matome tik pasekmes, o pažeidėjus susekti gana sudėtinga. Stengiamės jų ieškoti – apklausiame liudininkus, miškuose peržvelgiame vaizdo kamerų įrašus.
Tačiau didelė problema būna ta, kad ne visada įmanoma nustatyti vaizdo kamera užfiksuotą pažeidėją. Paprastai tokie keturračiai būna be numerių arba specialiai maskuojami purvu. Dauguma žmonių supranta, kad elgiasi neteisėtai, ir atitinkamai saugosi“, – apie nederamą elgesį kalba Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus specialistas DAINIUS ADŽGAUSKAS.
Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Dėl šios priežasties miškuose atliekami reidai su policija. „Miško urėdija su policija arba aplinkosaugininkai patruliuoja, važinėja miško keliukais arba laukia pasaloje įtartinose vietose, kur galimi tokie pažeidimai. Tikrinamos vietos, iš kurių buvo gauti pranešimai apie pažeidimus. Jeigu reidas vyksta su kelių policijos pareigūnais, sustabdyti keturračių vairuotojai dažnai būna mandagūs. Tačiau pasitaiko atvejų, kai numeriai neidentifikuojami, o vairuotojas stengiasi pasprukti“, – patirtimi reiduose dalijasi D. Adžgauskas.
Svarbą registruoti transporto priemonę ir laikytis kelių eismo taisyklių pabrėžia ir R. Gančierius, kurio klube stengiamasi ugdyti keturračių vairuotojų sąmoningumą.
Klubo steigėjas įsitikinęs – bendruomenėje mokydamiesi vieni iš kitų vairuotojai tampa atsakingesni: „Entuziastai džiaugiasi, kai supažindiname keturračių vairuotojus iš skirtingų miestų. Pavyzdžiui, Skuodo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Vieni kitus pažindami vieni iš kitų ir mokosi. Mokosi iš svetimų klaidų. Todėl dabar padėtis yra kur kas geresnė nei anksčiau.“
Miškuose statomi informaciniai ženklai keturračių vairuotojams. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Miškų urėdijos atstovas R. Kevėnas įsitikinęs: viską įmanoma išspręsti, tačiau reikia daugiau švietimo, savikritiško mąstymo ugdymo ir meilės gamtai. Žmogaus atsakomybė prasideda tada, kai jis geliančia širdimi pamato sudarkyto miško vaizdą ir pasižada daugiau taip gamtos nežaloti. R. Kevėnas mano, kad žmogus neretai būna egoistiškas ir žiūri tik savo interesų, neatsižvelgdamas į bendrą gerovę. Kad tai pasikeistų, reikia norėti šiuos dalykus suprasti.
Miškininkas D. Adžgauskas svarsto, ar didesnės baudos labiau atgrasytų destruktyviai besielgiančius vairuotojus, – žmogaus elgesys vis tiek labiau priklauso nuo suvokimo.
„Labai svarbus jaunimo švietimas mokyklose, nes viskas prasideda nuo jaunų dienų, nuo mokyklos suolo palengva formuojasi požiūris. Jeigu visuomenė bus nepakanti tokiems atvejams, tokio elgesio mažės. Kaip ir miškų šiukšlinimo. Šiuo metu pavienių šiukšlių juose mažėja, išskyrus piktavalių asmenų, kurie miškuose išverčia sunkvežimius atliekų, elgesį. Tačiau padėtis kur kas geresnė, nei buvo prieš dešimtį metų. Galbūt ir keturratininkų sąmoningumas didės. Juk po truputį mūsų visuomenė tampa vis civilizuotesnė“, – viliasi pašnekovas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
„Mūsų indėlis populiarinant šią veiklą yra didelis. Atsirado labai daug entuziastų, ir visus suvaldyti tapo sunku. Stengiamės ugdyti mandagų keturračių vairuotojų elgesį. Raginame, kad prasilenkdami su žmonėmis jie pristabdytų ir pasisveikintų. Toks elgesys rodo dėmesingumą, kad keturračio vairuotojas gerbia kitą žmogų, būnantį gamtoje“, – sako jis.
Vis dėlto R. Gančierius pritaria, kad piktas žmonių požiūris į keturratininkus susiformavo ne be reikalo. Pasak entuziasto, dažnai ką tik keturratį nusipirkęs asmuo nežino, kur galima važiuoti, o kur – ne, dėl to rieda ten, kur keturratis gali tai daryti, neatsižvelgdamas į įstatymus ar žmogiškuosius veiksnius. Klubo steigėjas įsitikinęs – seniai šia veikla užsiimantys ir labiau patyrę vairuotojai yra kultūringesni.
Kad kuo mažiau piktintų žmones, bet panaudotų keturračio potencialą įveikti bekelę, R. Gančierius puoselėja keturračių turizmą.
Keturračių klubo steigėjas Remigijus Gančierius (dešinėje) kalba, kad keturračių vairuotojai drauge imasi įvairių iniciatyvų. Pavyzdžiui, gamina inkilėlius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Keturračių klubo „Bekelės vilkai“ bendruomenė ir jos steigėjas Remigijus Gančierius (pirmoje eilėje antras iš dešinės). Asmeninio archyvo nuotrauka
„Keturračiais privažiuojame prie lankytinų objektų, prie kurių sudėtinga nusigauti automobiliu. Keturračių turizmu domisi nemaža grupė entuziastų. Todėl važiuodami lankytinų objektų link stengiamės nesudaryti didelės gaujos įspūdžio, nes ji baugina žmones. Pasiskirstome mažesnėmis grupelėmis, pavyzdžiui, važiuojame kolona po penkis keturračius.
Turistaujame ir užsienyje. Vykstame į artimesnes šalis, tokias kaip Latvija ar Estija, o ekstremalių pojūčių patirti – į kalnuotas vietoves, tokias kaip Karpatai Rumunijoje“, – apie puoselėjamą turizmo šaką pasakoja R. Gančierius.
Į tolimesnes vietas keturračius entuziastai gabena priekabose.
Bekelėmis – negalima
Keturračiais, kaip ir kitomis transporto priemonėmis, galima važiuoti miško keliu. Kitur, jeigu nėra įrengtos trasos, – negalima.
„Visomis kvartalinėmis (tiesi iškirsta juosta, atskirianti miško dalį – aut. past.) ir technologinėmis (juosta, paliekama technikai važiuoti – aut. past.) linijomis keturračiais važiuoti negalima. Žmonės dažnai mano, kad tai yra miško keliai, bet jie turi miško paklotę, todėl važiavimas keturračiais tokiais keliais sukelia neigiamų pasekmių gamtai ir visai ekosistemai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškina Valstybinių miškų urėdijos Miško infrastruktūros skyriaus vadovas ROLANDAS KEVĖNAS.
Valstybinių miškų urėdijos Miško infrastruktūros skyriaus vadovas Rolandas Kevėnas. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Atrodytų, kodėl gi negalima važiuoti miško paklote, jeigu keturratis lengvai skrodžia bekeles? Draudžiama dėl gamtos trapumo.
„Ekosistemai didelę žalą daro ne tik važinėjimas miško paklote, bet ir triukšmas. Kai kurie juk važiuoja ir tamsiu, ir šviesiu paros metu. Žmonės neatsižvelgia į paukščių perėjimo laikotarpį, kitus gamtos ciklus. Miškui taip pat kenkia nuo kelio pakeltas ir į miško paklotę sukritęs žvyras – šių kelio elementų natūraliai miško paklotėje nėra. Važinėti upėmis ir brastomis labai žalinga tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek dirvožemiui“, – aiškina R. Kevėnas.
Svarbumą tausoti gamtą ir laikytis kelių eismo taisyklių pabrėžia ir R. Gančierius. Keturratį vairuojantis pašnekovas teigia, kad šia transporto priemone patogu važiuoti ten, kur teoriškai paprastas automobilis gali važiuoti, bet praktiškai tuo keliu jis neišvažiuoja. Pavyzdžiui, jei kelio danga pažliugusi, yra gilių provėžų, duobių. Pašnekovas taip pat užsimena, kad jokiu būdu negalima sukti už kelio ribų, važiuoti tarp medžių, pievomis, vandens telkiniais.
Važiuoti atsakingai reikia ir kelio danga. Išraustame kelyje lieka žymių, o kartais jis sugadinamas taip, kad lengvasis automobilis nebegali išvažiuoti.
Keturračių paliekami pėdsakai ant miško paklotės daro didelę žalą ekosistemoms. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
„Jeigu žmogus sugadino kelią, jis gauna baudą ir turi jį sutvarkyti. Jeigu kelyje buvo pažeista žvyro danga, reikia ją papildyti žvyru ir išlyginti. Kitaip tariant, atlikti profiliavimo ir greideriavimo darbus“, – aiškino R. Kevėnas.
Atsakomybės vengiama dėl sąmoningumo stokos
Karčią atsakomybės piliulę praryti nori ne visi keturračių vairuotojai. „Dažnai susiduriame su keturračių paliktais pėdsakais. Matome tik pasekmes, o pažeidėjus susekti gana sudėtinga. Stengiamės jų ieškoti – apklausiame liudininkus, miškuose peržvelgiame vaizdo kamerų įrašus.
Tačiau didelė problema būna ta, kad ne visada įmanoma nustatyti vaizdo kamera užfiksuotą pažeidėją. Paprastai tokie keturračiai būna be numerių arba specialiai maskuojami purvu. Dauguma žmonių supranta, kad elgiasi neteisėtai, ir atitinkamai saugosi“, – apie nederamą elgesį kalba Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus specialistas DAINIUS ADŽGAUSKAS.
Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Dėl šios priežasties miškuose atliekami reidai su policija. „Miško urėdija su policija arba aplinkosaugininkai patruliuoja, važinėja miško keliukais arba laukia pasaloje įtartinose vietose, kur galimi tokie pažeidimai. Tikrinamos vietos, iš kurių buvo gauti pranešimai apie pažeidimus. Jeigu reidas vyksta su kelių policijos pareigūnais, sustabdyti keturračių vairuotojai dažnai būna mandagūs. Tačiau pasitaiko atvejų, kai numeriai neidentifikuojami, o vairuotojas stengiasi pasprukti“, – patirtimi reiduose dalijasi D. Adžgauskas.
Svarbą registruoti transporto priemonę ir laikytis kelių eismo taisyklių pabrėžia ir R. Gančierius, kurio klube stengiamasi ugdyti keturračių vairuotojų sąmoningumą.
Klubo steigėjas įsitikinęs – bendruomenėje mokydamiesi vieni iš kitų vairuotojai tampa atsakingesni: „Entuziastai džiaugiasi, kai supažindiname keturračių vairuotojus iš skirtingų miestų. Pavyzdžiui, Skuodo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Vieni kitus pažindami vieni iš kitų ir mokosi. Mokosi iš svetimų klaidų. Todėl dabar padėtis yra kur kas geresnė nei anksčiau.“
Miškuose statomi informaciniai ženklai keturračių vairuotojams. Valstybinių miškų urėdijos nuotrauka
Miškų urėdijos atstovas R. Kevėnas įsitikinęs: viską įmanoma išspręsti, tačiau reikia daugiau švietimo, savikritiško mąstymo ugdymo ir meilės gamtai. Žmogaus atsakomybė prasideda tada, kai jis geliančia širdimi pamato sudarkyto miško vaizdą ir pasižada daugiau taip gamtos nežaloti. R. Kevėnas mano, kad žmogus neretai būna egoistiškas ir žiūri tik savo interesų, neatsižvelgdamas į bendrą gerovę. Kad tai pasikeistų, reikia norėti šiuos dalykus suprasti.
Miškininkas D. Adžgauskas svarsto, ar didesnės baudos labiau atgrasytų destruktyviai besielgiančius vairuotojus, – žmogaus elgesys vis tiek labiau priklauso nuo suvokimo.
„Labai svarbus jaunimo švietimas mokyklose, nes viskas prasideda nuo jaunų dienų, nuo mokyklos suolo palengva formuojasi požiūris. Jeigu visuomenė bus nepakanti tokiems atvejams, tokio elgesio mažės. Kaip ir miškų šiukšlinimo. Šiuo metu pavienių šiukšlių juose mažėja, išskyrus piktavalių asmenų, kurie miškuose išverčia sunkvežimius atliekų, elgesį. Tačiau padėtis kur kas geresnė, nei buvo prieš dešimtį metų. Galbūt ir keturratininkų sąmoningumas didės. Juk po truputį mūsų visuomenė tampa vis civilizuotesnė“, – viliasi pašnekovas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
