Politologas A. Lašas: šiandien matoma rusų strategija – kvestionuoti Vakarų ryžtą ginti vieniems kitus

JAV panaikino sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“. Nuo šiol ji galės pirkti komponentus savo esamam „Boeing“ lėktuvų parkui. Trečiadienį Jutoje per renginį pašautas konservatyvus JAV aktyvistas, šalies prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas Charlie Kirkas. Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS. Rusijai surengus ataką prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti. Šiandienę padėtį Lenkijos kariuomenė pavadino agresijos aktu. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė Lenkija per naktį nustatė daugiau nei dvidešimt savo oro erdvės pažeidimų. Pagal teisinius aktus Lenkija aktyvino 4-ąjį NATO straipsnį. Ar tokio atsako pakaks Rusiją sustabdyti nuo kitų tokių atakų? Ketvirtojo straipsnio aktyvinimas dar nėra rimta pasekmė šio incidento atžvilgiu. Tai tik priemonė inicijuoti pasitarimą, derybas tarp NATO narių ir tartis, ką daryti. To pasitarimo išdava, be abejo, lemia ir tolesnę reakciją į Rusijos atakas. Kol kas nematau, kad NATO nariai imtųsi drastiškų priemonių, kurios iš esmės pakeistų arba bent jau sudarytų sąlygas pakeisti Rusijos elgseną. Tad esminio proveržio čia kol kas nematyti. Manau, reikšmingesni buvo pačios Lenkijos veiksmai – dislokuota kariuomenė šalia sienos. Aišku, tai buvo reakcija ir į pratybas „Zapad“, bet šalys reaguoja, kaip pačios nusprendžia, ir tai vienaip ar kitaip daro įtaką situacijai. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka Rumunija sekmadienį griežtai pasmerkė Rusijos drono įskridimą į savo oro erdvę per ataką Ukrainoje ir pažymėjo, kad Maskvos veiksmai kelia naują iššūkį Juodosios jūros saugumui. Karinės pratybos „Zapad 2025“, surengtos Rusijos ir Baltarusijos, yra tąsa dar Sovietų Sąjungoje per Šaltąjį karą pradėtų karinių pratybų, kurių tikslas buvo kova su Vakarų šalimis. „Zapad“ pradėtos rugsėjo 12-ąją ir vyks iki 16-osios. Ar galime tikėtis ir daugiau tokių išbandymų, atakų? Jų gali būti, bet, mano manymu, pratybos vis dėlto labiau susijusios su pačių rusų susikurtais scenarijais ir veiksmais. Neatrodo, kad dabar būtų įtrauktas išorinis padėties eskalavimas ar destabilizavimas. Neatmetu tokių veiksmų, bet pratybos labiau orientuotos į tam tikrų scenarijų žaidimą, rusų ir baltarusių karių potencialo vystymą. Pratybos trunka neilgai, tad sunku per tris keturias dienas sužaisti kokį suplanuotą scenarijų, kai paleidžiami dronai, laukti reakcijos ir vėl ką nors bandyti.

Rusai dažnai testuoja situaciją po truputį, stumia raudonąsias linijas ir tikrina, kiek jos realios ir ką reiškia jas peržengti.

Tačiau rusai, be abejo, stebi reakcijas, jas analizuoja ir atitinkamai koreguoja savo elgesį. Jie dažnai testuoja situaciją po truputį, stumia raudonąsias linijas ir tikrina, kiek jos realios ir ką reiškia jas peržengti. Tai ir yra jų strategija – kvestionuoti Vakarų ryžtą ginti vieniems kitus. Rusija paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, šį Varšuvos sprendimą pavadino destruktyviu ir įspėjo apie galimas pasekmes. Antradienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie sienos su Baltarusija uždarymą, reaguodamas į artėjančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas. Taip pat pranešta, kad Lenkija pasienyje su Rusija ir Baltarusija dislokuoja apie 40 tūkst. karių. Kiek reikšmingas šis sprendimas? Žiūrint į viską, karių dislokavimą galima traktuoti kaip atsaką į pratybas ir šiek tiek paaštrėjusią padėtį. Nematyčiau čia didelės eskalacijos ar dramatiškai išaugusios įtampos. Lenkai atsako į pratybas ir siunčia perspėjamąjį signalą Rusijai, kad Lenkija reaguos, turi žmogiškųjų bei karinių resursų ir nelauks, kol kas nors įvyks. Tai aiškus signalas tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, nors joms jis akivaizdžiai nepatinka. Ukraina neplanuoja atiduoti savo teritorijos Rusijai už tuščius pažadus baigti karą, teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad būtent Jungtinės Amerikos Valstijos turi ir gali tiekti tokias oro gynybos sistemas, tokį skaičių kovinių lėktuvų, kad panaudodami „daugiakomponentę gynybos, pirmiausia dangaus, sistemą mes – kartu su partneriais Europoje – galėtume sustabdyti Rusijos terorą“. Kokios Trumpo reakcijos dabar reikia tikėtis po stiprėjančių atakų Ukrainai ir Europos šalių oro erdvės pažeidimo? Naujausia informacija rodo, kad Trumpas pareiškė esąs pasiruošęs papildomoms sankcijoms Rusijai, bet tik su sąlyga, jog Europos ir NATO šalys nepirks rusiškos naftos. Tai tam tikras judesys, bet sunku suprasti Trumpo poziciją ir jos pastovumą. Akivaizdu, kad jis neturi principinės nuostatos dėl šio konflikto. Į jį žiūri pragmatiškai, o ne iš vertybių perspektyvos. Jis nevertina Rusijos kaip vienareikšmės agresorės, o Ukrainos – kaip aukos. Tai kelia daug neaiškumų. Trumpui taika yra paranki, nes rodo jį kaip lyderį, galintį sutaikyti šalis, o tai jam naudinga ir prekybos bei įtampų mažinimo prasme. Tačiau jo suinteresuotumas paviršutiniškas – ne ginti užpultą šalį, o spręsti situaciją tiek, kiek jam patogu. Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 28 d. EPA-ELTA nuotrauka Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 28 d. EPA-ELTA nuotrauka JAV panaikino sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“. Ji nuo šiol galės pirkti komponentus savo esamam „Boeing“ lėktuvų parkui. Koks jūsų vertinimas šiuo klausimu? Visa tai telpa į bendrą rėmą – sprendimai priimami vadovaujantis ne principais, o konjunktūra. Sunku pasakyti, kodėl Baltarusija ėmėsi tokių žingsnių – gal jaučia Rusijos silpnėjimą, gal nori išlįsti iš izoliacijos ir parodyti savus tikslus. Aliaksandras Lukašenka galėjo nuspręsti sudaryti savotišką sandorį su Vakarais. Iš amerikiečių pusės tai gali būti bandymas patraukti Baltarusiją ar bent nusiųsti signalą, kad Vakarai nėra kategoriškai nusistatę prieš ją. Tai atitinka Trumpo mąstyseną – labiau verslo logiką, o ne vertybių principus. Trečiadienį Jutoje per renginį pašautas konservatyvus JAV aktyvistas, šalies prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas Charlie Kirkas. Kaip vertinate visuomenės reakciją į nužudymą? Ką tai rodo apie JAV visuomenę ir jos požiūrį į žodžio laisvę? Mano nuomone, tai rodo kelis dalykus. Pirma – Amerikoje ginklų yra per daug ir jie per lengvai prieinami. Aš ten gyvenau devynerius metus ir mačiau tai iš arti – tragedijos dėl šaunamųjų ginklų vyksta nuolat. Apie Kirką kalbama, nes jis žinomas visuomenei, bet kas savaitę žūsta daugybė kitų žmonių – universitetuose, mokyklose. Antra – tvyro stipri politinė įtampa. Ideologiniai priešininkai vieni kitus nužmogina, ypač ekstremistai. Tokia atmosfera skatina smurtą. Kol JAV bus galima laisvai nusipirkti ginklų, padėtis nesikeis. Prisiminkime, kad net pats Trumpas buvo taikinys. Gėlės ir žvakės Charliui Kirkui atminti. EPA-ELTA nuotrauka Izraelio kariuomenė (IDF) ir saugumo agentūra (ISA) surengė tikslų smūgį, nukreiptą prieš aukšto rango teroristinės organizacijos „Hamas“ vadovybę Dohoje, Katare. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vėliau pareiškė, kad Izraelis prisiima visapusišką atsakomybę už grupuotės „Hamas“ lyderiams Katare suduotą smūgį. Kaip tarptautinė bendruomenė gali prisidėti prie konflikto Artimuosiuose Rytuose baigties? Konfliktą gali baigti tik tie, kurie turi svertų jo dalyviams arba patys jame dalyvauja. Izraelis nusiteikęs radikaliai, Netanyahu netgi kalba apie Gazos gyventojų perkėlimą, o tai kompromisų paieškai tikrai nepadeda. „Hamas“ taip pat neatsisakys savo misijos, nes tai reikštų jos savasties praradimą. Įtaką turi ir kitos šalys – pirmiausia JAV, svarbiausia Izraelio partnerė. Tačiau Amerika ir ypač Trumpas nėra pasirengę imtis rimtos iniciatyvos. Arabų šalys gali paveikti „Hamas“, bet planai dėl gyventojų perkėlimo nepriimtini net nuosaikiems palestiniečiams. Todėl esame aklavietėje. Kartais sprendimai priimami jėga – tai nesukuria tvarios taikos, bet bent trumpuoju laikotarpiu išsprendžia tam tikras situacijas. Šiuo metu Izraelis naudojasi santykine manevro laisve. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama