R. Juknevičienė: JAV karių buvimas Lietuvoje yra galingas politinis signalas Rusijai
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Strasbūro.
Tęsiantis karui Ukrainoje, intensyvėjant Rusijos atakoms ir konfliktui Gazoje, dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su europarlamentare R. Juknevičiene apie Europos saugumą, paramą ir saugumo garantijas Ukrainai, padėtį Sakartvele.
Pasak europarlamentarės, Sakartvelo revoliucija vyksta labai nepalankiu laiku, kai dėmesys sutelktas į kitus konfliktus, ir tai sunkina padėtį.
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Rusijai surengus ataką prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti. Lenkijos kariuomenė tai pavadino agresijos aktu. Reagavo ne tik Lenkija – reagavo visa Europa, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje. Kaip vertinate šią ataką?
Mes nuolat kalbame apie Rusijos grėsmes. Daug kas į jas žiūri pro pirštus, mano, kad čia tik gąsdinimai. Netgi Lietuvoje nemaža dalis politikų taip mano. Tačiau turime labai rimtai vertinti saugumo padėtį, nes Rusijos karas prieš Ukrainą yra ne tik prieš Ukrainą. Akivaizdu – tai karas prieš visą Vakarų pasaulį.
Mūsų sienos apsauga pirmiausia eina per Ukrainos fronto liniją. Turime stengtis, kad Ukraina laimėtų šį karą.
Susidėliojau šios dienos gautą informaciją, ir susidaro įspūdis, kad tai yra sąmoninga ataka. Kalbėjau su kolegomis lenkais, jie irgi mano, kad šį kartą tai ne atsitiktiniai dronai, įskridę į Lenkijos teritoriją, bet sąmoninga ataka. Dabar klausimas – kaip mes reaguosime.
Jau kalbama apie galimybes stiprinti Europos saugumą. Ursula von der Leyen savo kalboje paminėjo vadinamąją dronų sieną – rytinių šalių gynybinę apsaugą, kuri tampa vienu svarbiausių klausimų Europos Sąjungoje.
Mūsų sienos apsauga pirmiausia eina per Ukrainos fronto liniją. Turime stengtis, kad Ukraina laimėtų šį karą. Tik tuomet būtų išspręsti ir mūsų sienos apsaugos klausimai. Nes nuo Ukrainos likimo priklausys ir Baltarusijos likimas, ir pačios Rusijos ateitis, ir daug kitų dalykų. Sakyčiau, tai būtų kitas buvusios sovietų imperijos griuvimo etapas. Ukrainos fronte dabar sprendžiamas klausimas tiesiogiai paveiks visą Europą. Todėl tai vertinu kaip sąmoningą provokaciją.
Kas jums žinoma apie Europos Parlamento rytinės sienos stebėsenos iniciatyvą su Baltijos šalimis, vadinamąją dronų sieną?
Tam reikalingi pinigai. Šiuo metu diskutuojame apie biudžetą. Lėšos galėtų ateiti per dabartinio Europos Sąjungos biudžeto programą „ReArm Europe“. Reikia suprasti, kad Europos Sąjunga niekada nebuvo karinis aljansas – Briuselis kaip institucija neturi nei gynybos, nei saugumo funkcijų, tai yra valstybių narių atsakomybė.
Šis biudžetas buvo patvirtintas dar 2020-aisiais, ir jame nėra nė vienos eilutės apie gynybą. Tačiau paskelbta skolinimosi programa „ReArm Europe“, dalį jos – apie 150 milijardų eurų – sudaro programa SAFE. Pagal ją su Sąjungos garantija valstybės narės gali skolintis, o iš šių lėšų būtų galima finansuoti rytinio sparno apsaugą.
Vis dėlto svarbiausia yra pinigai Ukrainai. Kol kas tikimės, kad JAV, net ir pasikeitus administracijai, suvoks grėsmės mastą. Tačiau, nepaisant to, Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir gynybą.
Dabar esame istorinio proceso pradžioje – Europa turės tapti ir gynybine sąjunga. Gal plačiau – gynybine sąjunga, į kurią įtrauktos Jungtinė Karalystė, Norvegija. Vakar teko kalbėtis su norvegų atstovais, jie labai nori būti šių procesų dalimi. Be abejo, reikia galvoti ir apie Turkijos, kaip svarbios NATO narės, vaidmenį – ji, saugodama iš kitos pusės, svariai prisideda prie Europos saugumo.
EPA-ELTA nuotrauka
Kyjivas, rugpjūčio 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kalbant apie karą Ukrainoje, Rusija atakas tęsia ir net intensyvina. Kokias realias saugumo garantijas gali suteikti Europa, kalbant apie paramą Ukrainai, jos integraciją į ES?
Viskas realiai įmanoma – reikia tik politinės valios. Šiuo metu Ukrainai reikia pinigų.
Ukrainiečiai jau yra sukūrę stiprią gynybos pramonę. Jiems reikia investicijų, kad galėtų gaminti daugiau ir dar labiau stiprinti savo gynybos pajėgumus. Tai svarbu ir mums – Europa maždaug 70 procentų gynybos įsigyja užsienyje. Todėl būtina plėtoti ir savo gynybos pramonę. Tai jau vyksta: privačios kompanijos gauna užsakymų, investuoja. Pavyzdžiui, „Rheinmetall“ jau stato gamyklą Lietuvoje ir plečia investicijas kitose šalyse. Panašiai veikia ir kitos didžiosios Europos gynybos įmonės Prancūzijoje, Italijoje.
Taigi reikia pinigų – pirmiausia Ukrainai, bet kartu ir mūsų pačių gynybos pramonei.
Kalbant apie ES plėtrą – tai vienas svarbiausių momentų. Derybas su Ukraina kol kas blokuoja Vengrija. Nežinau, ar teisingos kalbos, esą Donaldas Trumpas asmeniškai prašė Viktoro Orbáno sustabdyti vetavimą.
Ukraina pasirengusi deryboms, ES taip pat. Tam reikia visų valstybių sutikimo, nes galioja vienbalsiškumo principas.
Kaip įšaldytos Rusijos centrinio banko lėšos bus panaudotos Ukrainos reikmėms?
Dalis palūkanų, susikaupusių iš įšaldytų lėšų, jau naudojamos, bet to nepakanka. Mūsų Parlamento pozicija beveik vieninga – šios lėšos turi būti panaudotos Ukrainai. Problema ta, kad jos laikomos ne kokiame nors Europos banke, o konkrečių valstybių – daugiausia Belgijos – bankuose. Belgija kol kas priešinasi, baimindamasi reputacijos pasekmių ir bankinės sistemos patikimumo.
Tačiau geras ženklas, kad Ursula von der Leyen apie tai pasisakė savo metiniame pranešime. Tokiu lygiu pranešama tik tada, kai jau būna aišku, kad sprendimų galima rasti.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Europos Sąjunga rengia 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Ką manote apie dar vieną sankcijų paketą ir jo poveikį agresorei?
Jis jau buvo reikalingas. Žinoma, sankcijų paketo priėmimas yra sudėtingas, nes sprendimai priimami vienbalsiai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vengrija ar Slovakija, vis dar perka rusišką naftą ir dujas, todėl blokuoja sprendimus. Kitos blokuoja sankcijas Rusijos atominei energetikai, nes yra priklausomos nuo rusiško kuro.
Jeigu sprendimus būtų galima priimti daugumai, sankcijos seniai būtų griežtesnės. Tačiau procesas lėtas, nes tai – 27 valstybių sutarimas.
Ar bus sprendžiama dėl nuolat ES sprendimams prieštaraujančių šalių – Vengrijos, Slovakijos – neįtraukimo į balsavimą svarbiais Sąjungai klausimais?
Tai būtume svarstę jau vakar, bet yra sutartys, kurios patvirtintos referendumais visose valstybėse. Čia taip paprastai nepakeisi.
Galima bandyti ieškoti teisinių priemonių, kai kuriuos dalykus apeiti, bet vis tiek – teisė yra teisė. Europos Sąjunga yra institucija, besiremianti teisinės viršenybės principais.
Dar praėjusios kadencijos Europos Parlamentas priėmė išsamų dokumentą apie reformas Europos Sąjungoje. Jame dauguma balsavo, kad reikia atsisakyti veto teisės, bet tam turi pritarti visos valstybės narės.
Staigus JAV paramos nutraukimas būtų labai pavojingas ženklas. Ne tiek dėl pinigų – jų galima atrasti ir Europoje, – kiek dėl amerikiečių karių buvimo.
JAV planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigų gaudavo ir Baltijos šalys. Kaip vertinate JAV sprendimą?
Tai dar nėra galutinis sprendimas. Viskas priklausys nuo JAV Kongreso. Girdžiu įvairių nuomonių – galbūt atsiras politinės drąsos prieštarauti tokiam sprendimui. Bet nereikėtų stebėtis: Amerika jau ne kartą sakė, kad Europos šalys turi pačios skirti daugiau dėmesio savo gynybai.
Atsimenu, kai buvau ministre, net 90 procentų lietuvių nepritarė, kad būtų didesnės išlaidos gynybai. Amerikiečiai tada sakė: „Jei patys nesirūpinate savo gynyba, kodėl mūsų motinos turėtų siųsti savo sūnus mirti už jūsų šalį?“ Tas pat galioja ir šiandien.
Staigus JAV paramos nutraukimas būtų labai pavojingas ženklas. Ne tiek dėl pinigų – jų galima atrasti ir Europoje, – kiek dėl amerikiečių karių buvimo. Jų buvimas yra galingas politinis signalas Rusijai. Jei JAV pasitrauktų, tai būtų labai blogas ženklas mums ir labai geras – Rusijai.
Kalbama apie sankcijas Rusijai, o apie sankcijas Izraeliui?
Reikia suprasti, kad ukrainiečiai neužpuolė rusų taip, kaip „Hamas“ užpuolė Izraelį. Per atakas žuvo labai daug žmonių.
Buvau Izraelyje po spalio 7-osios įvykių, prieš Kalėdas. Mačiau autentišką filmuotą medžiagą. Ir tai dar buvo ne visa – mums nerodė seksualinių nusikaltimų, bet teko girdėti apie žiaurumus, pavyzdžiui, nužudytos jaunos moters kūne aptikta net 24 skirtingų vyrų DNR pėdsakų. Įsivaizduokite Izraelio žmonių reakciją sužinojus tokius faktus.
Kol „Hamas“ ir palestiniečiai nepripažins Izraelio teisės egzistuoti, Izraelio saugumas bus nuolat pažeidžiamas.
Ukrainiečiai taip nesielgė. Rusai užpuolė Ukrainą be jokio preteksto. O Izraelis kovoja su teroristine organizacija „Hamas“, kuri pačius palestiniečius pavertė įkaitais. Deja, jie patys Gazoje prieš kelerius metus išsirinko „Hamas“ valdžią.
Todėl padėtis sudėtinga. Žinoma, baisu matyti vaizdus iš Gazos, kita vertus, ką daryti su „Hamas“? Tai teroristinė organizacija. Terorizmas yra baisus reiškinys.
Kol „Hamas“ ir palestiniečiai nepripažins Izraelio teisės egzistuoti, Izraelio saugumas bus nuolat pažeidžiamas. Teoriškai geriausia būtų, kad Izraelis gautų aiškias saugumo garantijas, o palestiniečiai turėtų savo valstybę, normalią valdžią, nekorumpuotą, nevaldomą teroristų. Tačiau kol kas to nėra.
EPA-ELTA nuotrauka
Gazos Ruožas. EPA-ELTA nuotrauka
Konfliktas Gazoje trunka jau daugiau nei 700 dienų. Kokią matote jo baigtį?
Teoriškai visi sutinka, kad Palestina turėtų turėti savo valstybę. Bet realybėje reikia pripažinti Izraelio teisę egzistuoti. „Hamas“ iki šiol nėra paleidusi visų įkaitų. Pirmas žingsnis – paleisti įkaitus. Būkime objektyvūs abiem pusėms.
Ateitis galėtų būti tokia, kokia buvo numatyta Oslo susitarimais. Izraelis pasitraukė iš Gazos, paliko palestiniečiams ją tvarkytis. Tačiau jie, užuot kūrę klestinčią šalį, pasirinko karą ir Izraelio nepripažinimo politiką. Už to yra Iranas, taip pat žinomi ryšiai su Rusija. Rusijai buvo naudinga sukelti šį konfliktą Ukrainos karo aplinkybėmis. Tai platesnės geopolitinės blogio ašies veikimas.
Sakartvele partija „Sakartvelo svajonė“ taiko autoritarinę strategiją – persekioja opoziciją, riboja piliečių laisvę. Kas jums žinoma apie dabartinę padėtį Sakartvele ir kaip ją traktuoja Europos Parlamentas?
Padėtį Sakartvele stebiu kasdien – esu Europos Parlamento pranešėja šiais klausimais. Džiaugiuosi, kad dirbame vieningai su kitų grupių pranešėjais – socialistais, žaliaisiais, liberalais, konservatoriais. Visi matome tą pačią grėsmę.
Šiandien Sakartvele sprendžiamas klausimas – ar šalis eis Rusijos, Kinijos ir Irano kryptimi, ar išsaugos Europos kryptį. 2023-iaisiais kartu su Ukraina ir Moldova Sakartvelui buvo suteiktas šalies kandidatės statusas. Tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kurią patys kartvelai vadina „Kremliaus svajone“, nuo europietiško kelio pasuko į kitą pusę. Ji manipuliavo viešąja nuomone, apgaudinėjo žmones, bet dabar vis daugiau kartvelų praregi.
Daugiau nei metus žmonės kovoja gatvėse, kad apgintų europinį kelią. Tik klausimas, ar ne per vėlai.
Daugiau nei metus žmonės kovoja gatvėse, kad apgintų europinį kelią. Tik klausimas, ar ne per vėlai. Europos Parlamento pozicija aiški – palaikome žmones, nepripažįstame dabartinės valdžios ir jos sprendimų.
Problema ta, kad užsienio politika yra valstybių narių kompetencija, o Europos Komisija ir kai kurios šalys šiuo metu turi kitų prioritetų. Todėl Sakartvelo revoliucija vyksta labai nepalankiu laiku – dėmesys sutelktas į kitus konfliktus.
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Kaip šis regionas atrodo plačiau Kaukaze?
Pietų Kaukaze vyksta svarbūs procesai. Armėnija artėja prie Europos – matome jos norą atsiverti pasauliui. Tęsiasi Armėnijos ir Azerbaidžano dialogas, dalyvaujant JAV. Gali būti pasirašyta taikos sutartis, kurioje svarbų vaidmenį atliktų ir Turkija.
Sakartvelas čia yra kertinė šalis. Armėnijai jis – gyvybiškai svarbus, nes be jo ji neturėtų tiesioginio ryšio su Europa. Todėl Rusija ir siekia Sakartvelą patraukti į savo įtakos zoną. Istoriškai tai visada buvo strateginė vieta Pietų Kaukaze.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
