R. Vilpišauskas apie Vyriausybės programą: „Daug abejonių kelia gausus abstrakčių pažadų dalinimas“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Interviu ekspertas aptaria svarbiausius būsimus Seimo darbus, vertina pagrindinius naujosios ir buvusios Vyriausybių programų skirtumus.
R. Vilpišauskas pabrėžia, kad Seimui artimiausiu metu svarstant kitų metų biudžetą didžiausias iššūkis bus sutelkti pakankamai lėšų gynybai, nes ir Vyriausybės programoje įrašytas siekis tam skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
„Šiam tikslui pasiekti greičiausiai bus daug skolinamasi, tad labai svarbios skolinimosi sąlygos“, – sako VU TSPMI profesorius.
Kalbėdamas apie Vyriausybės programą R. Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad didžiausius skirtumus nuo prieš tai buvusios lėmė pastarųjų mėnesių aktualijos. „Užsienio ir gynybos srityse formuluojamos šiek tiek kitokios Lietuvos pozicijos, ir čia veikiausiai atsispindi pastarųjų devynių mėnesių pokyčiai“, – aiškina jis.
Programoje nebeliko ir ambicijos įkurti Regionų ministeriją. „Manau, tai tinkamas sprendimas, nes nebuvo pagrįsta, kad tokios ministerijos įkūrimas yra tinkamiausias būdas įgyvendinti regionų politikos tikslus“, – pabrėžia politologas.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Pone Vilpišauskai, šią savaitę prasidėjo politinis rudens sezonas – trečiadienį susirinko Seimas, kurio laukia nelengva užduotis – susitarti dėl kitų metų biudžeto. Kokius kitus svarbiausius būsimus Seimo darbus išskirtumėte?
Viskas bus susiję su biudžetu. Sakyčiau, svarbu kryptingai dirbti pasirenkant tinkamas investicijas į gynybos stiprinimą.
Iššūkis yra tam sutelkti pakankamai lėšų – ne mažiau kaip 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, dėl to buvo apsispręsta jau prieš pusmetį, o dabar tai įtvirtinta naujosios Vyriausybės programoje, ir atrodo, kad šis įsipareigojimas išliks.
Šiam tikslui pasiekti greičiausiai bus daug skolinamasi, tad labai svarbios skolinimosi sąlygos. Savo ruožtu tam įtaką darys ir Lietuvos politinis stabilumas bei geopolitinė aplinka.
Kitas svarbus iššūkis valdantiesiems – pasirinkti tinkamus prioritetus. Jau dabar matome, kad oro gynyba yra ypač akcentuojama, itin svarbu stiprinti pajėgumus kovojant su dronais. Taigi didžiausi iššūkiai susiję su politinės paramos telkimu reikalingiausioms priemonėms. Labai svarbu, kad politikai sutartų ir lėšos į gynybą būtų investuojamos skaidriai, nes visuomenės pasitikėjimas priimamais sprendimais yra reikšminga šių darbų dedamoji.
Valdantieji pakeitė vieną savo partnerį, ir vietoj demokratų „Vardan Lietuvos“ prisijungė „valstiečių“ frakcija. Kaip manote, ar tokia dauguma gali būti pajėgesnė spręsti jūsų išvardintus sunkumus?
Tikiuosi, dėl susijusių su gynyba reikmių pavyks rasti susitarimą. Šią savaitę visų trijų Baltijos šalių parlamentų atstovai parengė bendrą kreipimąsi į Amerikos kongresą, kad nebūtų mažinamas kitų metų biudžeto finansavimas Baltijos gynybos programai. Kiek mačiau tą pareiškimą Lietuvoje, jį pasirašė ir valdančiosios koalicijos partijų, ir opozicijos atstovai.
Tikiuosi, panašiai pavyks sutelkti Seimą ir gynybos klausimais – jeigu kartais ne visus valdančiuosius, tai bent pagrindines parlamentines partijas. Žinoma, visada yra siekiamybė, kad visos parlamentinės partijos sutartų dėl nacionalinio saugumo klausimų.
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Antradienį registruota naujosios Vyriausybės programa, ji labai panaši į XIX Vyriausybės programą, tačiau turi ir skirtumų. Jums pačiam kas nors joje yra netikėta?
Man programoje daug abejonių kelia gausus abstrakčių pažadų dalinimas. Nors pradžioje išskirtos svarbiausios sritys ir problemos, vėliau skaitant visą tekstą jos dingsta tarp deklaratyvių pareiškimų, tokių kaip „užtikrinsime“, „gerinsime“ ir panašiai. Trūksta konkretumo įsipareigojant veikti, galbūt tai atsiras programos įgyvendinimo veiksmų plane, bet šis aspektas itin ryškus, palyginti su Palucko Vyriausybės programa.
Užsienio ir gynybos srityse formuluojamos šiek tiek kitokios Lietuvos pozicijos, ir čia veikiausiai atsispindi pastarųjų devynių mėnesių pokyčiai. Tose srityse, kurios susijusios su užsienio politika, su Europos Sąjungos, NATO reikalais, tęstinumas aiškus, tačiau yra daugiau nuostatų, kurie atspindi, kas įvyko per pastaruosius mėnesius tiek Europoje ir pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Kalbu apie įsipareigojimą dėl investicijų į gynybą, kuris buvo priimtas metų pradžioje jau parengus ankstesnę programą. Taip pat pakito formuluotė dėl santykių su Kinija. Dar prieš keletą dienų užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys minėjo, kad per klaidą buvo pakeista formuotė ir ji bus atkurta. Bet vėliau pasitaisė, kad naujas nuostatas bus koreguojamas veiksmų plane. Man tai rodo, kad, siekiant atsižvelgti į naujų koalicijos partnerių nuomones, naujosios Vyriausybės programa turi tam tikrų nenuoseklumų ir vidinių prieštaravimų.
Klausimas kyla dėl aiškiai neapibrėžto bankų mokesčio, Lietuvos pozicijos santykiuose su Kinija, nes neaišku, kaip bus suderintas noras normalizuoti diplomatinius santykius, kai matome, kad Kinija bendradarbiauja su Rusija. O per paramos Ukrainai prizmę tiesiog nesuderinama atkurti tuos santykius.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Valdantieji programoje atsisakė ambicijos steigti Regionų ministeriją. Kaip manote, kodėl priimtas toks sprendimas?
Manau, tai tinkamas sprendimas, nes nebuvo pagrįsta, kad tokios ministerijos įkūrimas yra tinkamiausias būdas įgyvendinti regionų politikos tikslus. Tokio pagrindimo nemačiau ir dėl poreikio taupyti biudžeto lėšas, kuo veiksmingiau jas panaudoti. Ankstesnis siekis steigti naują ministeriją neatrodė pagrįstas, tad dabar jo atsisakyta.
Steigti šią ministeriją – prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva. Ar tai galėtų pabloginti socialdemokratų santykius su šalies vadovu?
Abejoju, nes prezidentas geresnių alternatyvų valdantiesiems dabartiniame Seime neturi. Tad tai, kas dabar sutarta Vyriausybės programos projekte ir kaip derinamos ministrų kandidatūros, yra kompromisai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Pone Vilpišauskai, šią savaitę prasidėjo politinis rudens sezonas – trečiadienį susirinko Seimas, kurio laukia nelengva užduotis – susitarti dėl kitų metų biudžeto. Kokius kitus svarbiausius būsimus Seimo darbus išskirtumėte?
Viskas bus susiję su biudžetu. Sakyčiau, svarbu kryptingai dirbti pasirenkant tinkamas investicijas į gynybos stiprinimą.
Iššūkis yra tam sutelkti pakankamai lėšų – ne mažiau kaip 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, dėl to buvo apsispręsta jau prieš pusmetį, o dabar tai įtvirtinta naujosios Vyriausybės programoje, ir atrodo, kad šis įsipareigojimas išliks.
Šiam tikslui pasiekti greičiausiai bus daug skolinamasi, tad labai svarbios skolinimosi sąlygos. Savo ruožtu tam įtaką darys ir Lietuvos politinis stabilumas bei geopolitinė aplinka.
Kitas svarbus iššūkis valdantiesiems – pasirinkti tinkamus prioritetus. Jau dabar matome, kad oro gynyba yra ypač akcentuojama, itin svarbu stiprinti pajėgumus kovojant su dronais. Taigi didžiausi iššūkiai susiję su politinės paramos telkimu reikalingiausioms priemonėms. Labai svarbu, kad politikai sutartų ir lėšos į gynybą būtų investuojamos skaidriai, nes visuomenės pasitikėjimas priimamais sprendimais yra reikšminga šių darbų dedamoji.
Valdantieji pakeitė vieną savo partnerį, ir vietoj demokratų „Vardan Lietuvos“ prisijungė „valstiečių“ frakcija. Kaip manote, ar tokia dauguma gali būti pajėgesnė spręsti jūsų išvardintus sunkumus?
Tikiuosi, dėl susijusių su gynyba reikmių pavyks rasti susitarimą. Šią savaitę visų trijų Baltijos šalių parlamentų atstovai parengė bendrą kreipimąsi į Amerikos kongresą, kad nebūtų mažinamas kitų metų biudžeto finansavimas Baltijos gynybos programai. Kiek mačiau tą pareiškimą Lietuvoje, jį pasirašė ir valdančiosios koalicijos partijų, ir opozicijos atstovai.
Tikiuosi, panašiai pavyks sutelkti Seimą ir gynybos klausimais – jeigu kartais ne visus valdančiuosius, tai bent pagrindines parlamentines partijas. Žinoma, visada yra siekiamybė, kad visos parlamentinės partijos sutartų dėl nacionalinio saugumo klausimų.
Pačios premjerės pajėgumas tebėra nežinomas. Pastarosiomis dienomis kai kuriais klausimais ji kalba labai bendrai. Nors neprivalo išmanyti visų sričių kaip ekspertė, man trūksta jos prioritetų įvardijimo.Netrukus darbą pradės naujasis Ingos Ruginienės ministrų kabinetas. Atsižvelgiant į sudėtį, ar jis galėtų dirbti veiksmingiau už liepos pabaigoje atsistatydinusią Gintauto Palucko Vyriausybę? Kol kas sunku vertinti, nes ir pačios premjerės pajėgumas tebėra nežinomas. Pastarosiomis dienomis kai kuriais klausimais ji kalba labai bendrai. Nors neprivalo išmanyti visų sričių kaip ekspertė, man trūksta jos prioritetų įvardijimo. Lieka neaišku, ar ji pajėgs, ar bus kompetentinga ir turės ryžto atsirinkti svarbiausius dalykus, nes viskas negali būti svarbu. Tai tiesiog neįmanoma vien dėl to, kad politikų dėmesys, darbotvarkė, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai yra riboti. Dalis būsimų ministrų taip pat nėra ėję tokių pareigų, ir iš jų pozityviai būtų galima vertinti tik būsimąjį finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną. Tokį įspūdį susidariau dėl jo patirties ir viešų kalbų. Mano nuomone, jis supranta, ką kalba, ir išmano viešuosius finansus, mokesčių politiką bei tvaraus biudžeto poreikį. Apie dalį kitų naujų ministrų kalbėti gana sudėtinga.
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Antradienį registruota naujosios Vyriausybės programa, ji labai panaši į XIX Vyriausybės programą, tačiau turi ir skirtumų. Jums pačiam kas nors joje yra netikėta?
Man programoje daug abejonių kelia gausus abstrakčių pažadų dalinimas. Nors pradžioje išskirtos svarbiausios sritys ir problemos, vėliau skaitant visą tekstą jos dingsta tarp deklaratyvių pareiškimų, tokių kaip „užtikrinsime“, „gerinsime“ ir panašiai. Trūksta konkretumo įsipareigojant veikti, galbūt tai atsiras programos įgyvendinimo veiksmų plane, bet šis aspektas itin ryškus, palyginti su Palucko Vyriausybės programa.
Užsienio ir gynybos srityse formuluojamos šiek tiek kitokios Lietuvos pozicijos, ir čia veikiausiai atsispindi pastarųjų devynių mėnesių pokyčiai. Tose srityse, kurios susijusios su užsienio politika, su Europos Sąjungos, NATO reikalais, tęstinumas aiškus, tačiau yra daugiau nuostatų, kurie atspindi, kas įvyko per pastaruosius mėnesius tiek Europoje ir pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Kalbu apie įsipareigojimą dėl investicijų į gynybą, kuris buvo priimtas metų pradžioje jau parengus ankstesnę programą. Taip pat pakito formuluotė dėl santykių su Kinija. Dar prieš keletą dienų užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys minėjo, kad per klaidą buvo pakeista formuotė ir ji bus atkurta. Bet vėliau pasitaisė, kad naujas nuostatas bus koreguojamas veiksmų plane. Man tai rodo, kad, siekiant atsižvelgti į naujų koalicijos partnerių nuomones, naujosios Vyriausybės programa turi tam tikrų nenuoseklumų ir vidinių prieštaravimų.
Klausimas kyla dėl aiškiai neapibrėžto bankų mokesčio, Lietuvos pozicijos santykiuose su Kinija, nes neaišku, kaip bus suderintas noras normalizuoti diplomatinius santykius, kai matome, kad Kinija bendradarbiauja su Rusija. O per paramos Ukrainai prizmę tiesiog nesuderinama atkurti tuos santykius.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Valdantieji programoje atsisakė ambicijos steigti Regionų ministeriją. Kaip manote, kodėl priimtas toks sprendimas?
Manau, tai tinkamas sprendimas, nes nebuvo pagrįsta, kad tokios ministerijos įkūrimas yra tinkamiausias būdas įgyvendinti regionų politikos tikslus. Tokio pagrindimo nemačiau ir dėl poreikio taupyti biudžeto lėšas, kuo veiksmingiau jas panaudoti. Ankstesnis siekis steigti naują ministeriją neatrodė pagrįstas, tad dabar jo atsisakyta.
Steigti šią ministeriją – prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva. Ar tai galėtų pabloginti socialdemokratų santykius su šalies vadovu?
Abejoju, nes prezidentas geresnių alternatyvų valdantiesiems dabartiniame Seime neturi. Tad tai, kas dabar sutarta Vyriausybės programos projekte ir kaip derinamos ministrų kandidatūros, yra kompromisai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
