MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Naujienų, tiriamoji žurnalistika • 2025.10.29 13:36

Animacija – tik vaikams? Pokalbis su menininke G. Valevičiūte

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

Animacija – tik vaikams? Pokalbis su menininke G. Valevičiūte
Your browser does not support the audio element.
Apie animacijos prigimtį ir industriją – dienraščio „Bernardinai.lt“ pokalbis su menininke, režisiere, Vilniaus dailės akademijos animacijos programos vadove docente GINTARE VALEVIČIŪTE. youtube.com video Animacijos pradžia Animacijos terminas kilo iš XVI amžiaus ir reiškia „suteikti gyvybę“. „Kokia nors vaza, ant kurios šokinėja ožiukas per gyvybės medį, jau yra labai sena animacijos forma“, – aiškina G. Valevičiūtė. Vis dėlto tai ne iš karto buvo suprasta kaip menas. Iš pradžių tai buvo labiau mokslinė sritis, kurios tikslas – suprasti akių ir smegenų sąveiką. Mokslininkams rūpėjo išsiaiškinti, kodėl atskirus paveikslėlius mes suvokiame kaip judesį, ir jie tam pasitelkė trumpas pačių kurtas animacijos priemones. „Iš pradžių manyta, kad taip tiesiog mato mūsų akys, tačiau vėliau paaiškėjo, jog šiame procese svarbų vaidmenį atlieka ir smegenys. Būtent jos leidžia mums ne matyti atskirus paveikslėlius, o suvokti jų seką“, – pasakoja pašnekovė. Anot jos, šis mokslinis smalsumas sukūrė pagrindą ir animacijos raidai, ir kino atsiradimui. Animacija kaip mąstymo filosofija Pasak G. Valevičiūtės, animacija – kur kas daugiau nei kino filmai. „Animaciją derėtų suvokti kaip mąstymo būdą, – pabrėžia menininkė. – Ją sudaro ne tik stiliai ar formos. Tai gali būti piešiniai, kinetiniai objektai, skaitmeniniai ar analoginiai vaizdai įvairiausiomis formomis.“ Anot jos, animacijos principus galime matyti ir kasdienybėje: „Eidami pro traukinių stotį matome įvairius ekranus, veikiančius pagal animacijos principus – pavyzdžiui, skirtus reklamai. Taip pat verta nepamiršti kultūros animatorių – nors jie nėra tiesiogiai susiję su menu ar kino industrija, savo veikla taip pat suteikia judesį, pramogą, gyvumą.“ Nuo amato iki meno: animatoriaus vaidmenys Animacijos kūrimas – itin kruopštus procesas. Menininkės teigimu, sukurti animacinį filmą gali užtrukti mažiausiai kelerius metus: „Net animuoti vieną minutę truks labai ilgai – nesvarbu, ar piešti ranka, ar sukurti kompiuteriu. Animacija yra laiko menas.“ Animatoriaus vaidmuo taip pat gali būti labai įvairus – nuo atsakomybės už vieną sceną iki viso ilgametražio filmo kūrimo. „Dideliuose komerciniuose projektuose, kur dirba dešimtys žmonių, animatoriai atsakingi už smulkesnes detales. Mažesnio biudžeto filmuose pats režisierius dažnai tampa ir animatoriumi, ir spalvintoju, ir kadruočių kūrėju“, – aiškina pašnekovė. Stereotipų griuvimas: nuo mokslo eksperimento iki suaugusiųjų žanro Nuostata, esą animacija yra vaikams skirtas žanras, sparčiai kinta. „Taip, dauguma animacinių filmų orientuoti į vaikus ar šeimas, bet šiandien vis dažniau kuriama tik suaugusiesiems“, – teigia G. Valevičiūtė. Pasak jos, šio stereotipo ištakos siejasi su amerikiečių režisieriumi Waltu Disney, kurio darbai ilgą laiką formavo animacijos kaip vaikų žanro įvaizdį. „Tačiau šiandien padėtis kitokia: vyresnioji karta animaciją dar gali sieti su sovietmečiu kurtais filmukais, bet jaunesnė – jau su japonų animacija, animė, kurių žanrai ir temos kur kas platesni“, – aiškina menininkė. Lietuviška animacija: nauja banga Lietuvoje animacija taip pat plečiasi. Tokie kūrėjai kaip Ignas Meilūnas, Urtė Budinaitė, Agnė Adomėnė, Eglė Davidavičė, Antanas Skučas rodo, kad ši meno forma tampa vis ryškesne kultūros dalimi. Vis dėlto paradoksalu, kad animacinių filmų vaikams mūsų šalyje vis dar stinga. „Mūsų autoriniai darbai, nors gali būti žiūrimi vaikų, dažniau orientuoti į vyresnę, daugiau suprantančią auditoriją“, – pastebi G. Valevičiūtė. Tačiau pašnekovė tiki, kad tai yra laikina: animacijos scena sparčiai auga, tad netrukus gali atsirasti vietos tiek platesnėms istorijoms suaugusiesiems, tiek pasakoms mažiesiems. „Neabejoju, kad netrukus išvysime mūsų autorių kūrinius ir didžiuosiuose kino ekranuose“, – šypsosi pašnekovė. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-01-16

(Ne)matomi: viešinam. Birutė Sabatauskaitė: mūsų valstybė yra neprieinama žmonėms su negalia

(Ne)matomi: viešinam. Birutė Sabatauskaitė: mūsų valstybė yra neprieinama žmonėms su negalia
2026-01-09

Augustė Rumbutytė: muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus

Augustė Rumbutytė: muziejus ar kultūros pažinimas neturi būti nuobodus
2026-01-07

Gausos šventė: ateina Onutė su šviežia duonute

Gausos šventė: ateina Onutė su šviežia duonute
2026-01-02

D. Antanaitis: „Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis“

D. Antanaitis: „Geriausia karą užbaigti žodžiais, ne raketomis“
2026-01-02

Politologas I. Kalpokas žvelgia į 2025-uosius Lietuvos politikoje: „Politinė ištikimybė tampa svarbiau už kompetenciją“

Politologas I. Kalpokas žvelgia į 2025-uosius Lietuvos politikoje: „Politinė ištikimybė tampa svarbiau už kompetenciją“
Dalintis straipsniu
Animacija – tik vaikams? Pokalbis su menininke G. Valevičiūte