Hondūro pasas ir jachta Trieste

Neseniai Londone kilo skandalas dėl planuojamo putinistės Anos Netrebko pasirodymo teatre „Covent Garden“, kuriam teisingai pasipriešino (beje, bilietai buvo išparduoti) visuomeninės organizacijos, žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos ir Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje generolas Valerijus Zalužnas.

Šis atvejis toli gražu nėra pirmas – ir tikrai ne paskutinis – pavyzdys, kaip toli nuo realybės atitrūkusi vadinamojo rusiškojo pasaulio propaganda. Beveik visi, kurie propaguoja rusų pasaulio idėjas, garsiai skelbia apie tariamą rusų sielos unikalumą, nepaprastą jos dvasingumą, kuriam, suprask, nėra lygių, jos didžiosios literatūros (didžiąja raide), baleto, sporto, dailiojo čiuožimo meniškumą, rusų operos ir dramos išskirtinumą, – visi jie, kai tik sugeba užsidirbti didelius pinigus, iš esmės trokšta vieno: juos saugiai laikyti Vakarų šalyse ir gauti kitą nei Rusijos pasą, kuris leistų jiems legalizuoti savo šalyje sukauptą kapitalą ir save.

Viena žinomiausių Kremliaus propagandos asmenybių Jekaterina Andrejeva – Putino režimo televizijos veidas – jau du dešimtmečius per kanalą „Rossija 1“ piliečiams aiškina, kokie dideli Rusijos pasaulio pranašumai ir pasiekimai. Ji tai daro per savo prabangaus gyvenimo Juodkalnijoje, apsipirkimo Dubajuje, išskirtinių kelionių ir atostogų Tailande, Prancūzijos Rivjeroje ar Šveicarijos Alpėse pertraukas.

Ponia Andrejeva Rusijoje net negyvena – kodėl gi turėtų? Į Maskvą atvyksta trumpam, tik įrašyti kitą propagandinę laidą. Ponios Andrejevos kelionės po pasaulį taip nevargina kaip daugumą rusų, nes ji yra Juodkalnijos pilietė – šioje šalyje gyvena, turi prabangią vilą prie jūros kranto. Dėl viso pikto dar turi ir Hondūro pasą.

Beje, kalbant apie dvasingumą. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Kirilas – vienas iš rusiškojo pasaulio ideologijos ir unikalaus dvasingumo ramsčių, aistringas itin prabangių laikrodžių bei kitų aksesuarų mėgėjas – neoficialiai yra milijardierius ir turi milžinišką turtą, kurio dauguma taip pat yra Vakarų šalyse. Jam oficialiai priklausanti kukli pilaitė kalnuose netoli Ciuricho yra viso labo tik ledkalnio viršūnė.

Be to, šiam „dvasiniam“ asmeniui – skirtingai nei kitiems Rusijos režimo elito atstovams – netaikomos sankcijos Viktoro Orbáno dėka, todėl jis vis dar gali naudotis savo sąskaitomis Šveicarijoje ir Viduržemio jūros jachta, kurios vidutinė vertė yra maždaug 4 mln. eurų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas. Maskva, Rusija, 2024 m. lapkričio 4 d. SPUTNIK nuotrauka

Mažiau pasisekė tokiam Andrejui Melničenkai. Jo A klasės jachta 2022 m. kovo mėnesį buvo sulaikyta Italijos finansų policijos, ir iki šiol Trieste apie tai vis prisimenama. Šis laivas, kurį vargu ar galima vadinti jachta, nes jis labiau primena didžiulį kreiserį „Potiomkinas“ iš garsaus Sergejaus Eizenšteino filmo, dabar stovi Triesto įlankoje ir yra aiškiai matomas iš beveik kiekvieno įlankos kampo.

Tai didžiausia kada nors sukurta privati burinė jachta, pastatyta pagal prancūzų dizainerio Philippe’o Starcko projektą. Jos ilgis – 42 metrai, vandentalpa – apie 13 tūkst. tonų. Laivas buvo paleistas 2008 m. Vokietijoje, Kylio mieste.

Remiantis „itBoat“ portalo informacija, jachtoje yra aštuoni deniai, baseinas, automobilių garažas, valtys, sraigtasparnio leidimosi aikštelė ir povandeninio laivo saugykla. Žemiausiame denyje yra speciali patalpa skaidriu dugnu, skirta povandeniniam gyvenimui stebėti. Kai šis plaukiojantis stebuklas buvo konfiskuotas Italijos valdžios institucijų, jo vertė buvo 530 mln. eurų, tai yra maždaug Krokuvos miesto metinis biudžetas (545 mln. eurų 2023 m.) arba daugiau nei Klaipėdos metinis biudžetas (350 mln. eurų 2023 m.).

Dauguma Rusijos visuomenės tebegyvena neilgai ir nelaimingai, žmonės nieko nežino apie pono Melničenkos egzistavimą ir jo milijardus, niekada nepamatys jo jachtos Trieste, nes neaplankys šio miesto prie Adrijos jūros – neturi galimybių, lėšų, net užsienio paso ir vizos tokiai kelionei.

Ponas Melničenka yra trąšų bendrovės „Eurochem“ ir Sibiro anglių bendrovės (SUEK) įkūrėjas. Kai 2022-ųjų kovą jis buvo įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą ir jam uždrausta vykti į ES šalis, o jo turtas Europoje buvo įšaldytas, milijardierius paliko savo vilą Šveicarijoje, Sankt Morice, ir persikėlė į Jungtinius Arabų Emyratus – 2021 m. tapo šios šalies piliečiu.

Ponas Melničenka, 14 metų gyvenęs be rūpesčių Šveicarijoje, sukaupęs milžinišką turtą būdamas režimo, kuris apiplėšia Rusiją, gausią gamtinių išteklių, dalis, mano, kad Vakarai neturi moralinės teisės pamokslauti, nes „nėra prasmės kalbėti apie gėrį ir blogį – viskas priklauso nuo to, iš kurios pusės žiūri“.

Tačiau dauguma Rusijos visuomenės tebegyvena neilgai ir nelaimingai, žmonės nieko nežino apie pono Melničenkos egzistavimą ir jo milijardus, niekada nepamatys jo jachtos Trieste, nes neaplankys šio miesto prie Adrijos jūros – neturi galimybių, lėšų, net užsienio paso ir vizos tokiai kelionei.

Rusijos milijardieriaus Andrejaus Melničenkos jachta „A“, 2022 m. kovo mėnesį konfiskuota Italijos finansų policijos. „KarleHorn & Waldi“ / Wikipedia.org nuotrauka

Kitas režimo veidas televizijoje, kurį, skirtingai nuo pono Melničenkos, rusai labai gerai pažįsta, yra Vladimiras Solovjovas. Jis kasdien per televiziją kalba apie tai, kokie niekingi Vakarai, palyginti su Rusijos galia. Nuo 2019-ųjų jis yra – arba, tiksliau, buvo – laimingas vilos prie Komo ežero Pianello del Lario mieste savininkas. Jos vertė – 8 mln. eurų.

Ponas Solovjovas prieš tai jau turėjo dar vieną vilą Italijoje, Sardinijoje. Vladimiras mėgsta saulėtą Italiją – to neuždrausi, juk galėjo nusipirkti vasarnamį, tarkime, Krasnodare, bet ne. „Jūs atsakysite už mano turto grobimą! Jūs dar laižysite mano batus ir atsiprašinėsite!“ – rėkė ponas Solovjovas iš televizijos ekrano, išgirdęs žinią apie Italijos valdžios institucijų 2023 m. konfiskuotą jo turtą.

Tokių pavyzdžių yra dešimtys, gal šimtai, skaičiuojant ne tokias žinomas pavardes – tūkstančiai, o įtraukus ne tokias įspūdingas sumas – dešimtys tūkstančių.

Ar žinote, kaip atrodo viena iš populiariausių nors kiek prakutusių Rusijos režimo žemesnių naujųjų turtuolių legalizavimosi schemų Vakarų šalyse?

Ar žinote, kaip atrodo viena iš populiariausių nors kiek prakutusių Rusijos režimo žemesnių naujųjų turtuolių legalizavimosi schemų Vakarų šalyse?

Perkamas pasas iš niekieno nepripažintos Padniestrės respublikos, remiantis tikra tapatybe – pageidautina iš vadinamųjų mirusių sielų, pavyzdžiui, „dingusio“ vadinamojoje specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainoje asmens. Remiantis šiuo dokumentu, legaliai gaunamas Moldovos Respublikos piliečio pasas, kuris suteikia teisę be vizos patekti į Šengeno erdvę. Pasitelkus šiek tiek fantazijos, kūrybingumo ir sumokėjus tam tikriems suinteresuotiems asmenims archyvuose, su šiuo dokumentu galima gana lengvai gauti ir Rumunijos pilietybę – tai jau yra Europos Sąjungos pasas, atveriantis visas duris „niekinguose“ Vakaruose.

Viktoras Orbánas, kaupiantis nekilnojamus ir kitus turtus, įvairaus pobūdžio prabangią nuosavybę tikru rusišku stiliumi, taip pat yra ypač dosnus išduodamas pasus turtingiems „dvasingo“ rusiškojo pasaulio adeptams, kurie nieko kito taip netrokšta kaip ramaus, sotaus – pageidautina, prabangaus – gyvenimo „supuvusiame“ Vakarų pasaulyje. Jo padėjėjas Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó – aistringas Kroatijos pakrantės ir savo prabangių nekilnojamojo turto objektų prie Adrijos jūros mėgėjas, 21 mln. eurų vertės jachtos savininkas – kaip ir daugybė kitų „visų vengrų tautiškojo didžiojo vado“ vasalų, taip pat stengiasi neatsilikti nuo savo viršininko.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas. EPA-ELTA nuotrauka

Tūkstančiai entuziastingų rusiškojo pasaulio sekėjų taip pat užima vietas eilėse pas įvairius tarpininkus, kurie žada sutvarkyti pilietybę Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre, Kroatijoje, Portugalijoje arba bent jau leidimus gyventi Lietuvoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir kitur.

Blogiausiu atveju lieka dar Juodkalnijos, Serbijos ar net Hondūro pasai – šie irgi tinka, nes svarbiausia yra galimybė keliauti ir legalizuotis Vakarų šalyse, kurios yra tokios „šūdinos“, kad ten gyventi visiškai neįmanoma, skirtingai nei „didingoje ir dvasingoje“ Rusijoje.

O ponia Netrebko? Na, putinistė ir rašistė ponia Netrebko irgi turi kaip nors užsidirbti pragyvenimui (pageidautina, ne rublių) ir investuoti savo pajamas. Žinoma, ne Kalugoje ar Samaroje. Juk putinistai ir rašistai taip pat – o gal net ypač – nori uždirbti pinigų, juos maloniai leisti ir gyventi Vakarų šalyse su Rumunijos ar bent jau Juodkalnijos pasu. Juk negalima uždrausti žmonėms trokšti gyventi gerai. Argi nesuprantate?

O dabar, brangūs vaikučiai, paklausykite „Aušros virš Nemuno“ sekėjų pasakų. Taip pat galima paklausyti įvairių „didžiosios“ rusų kultūros, kuri yra tokia didinga, kad jai neprilygsta jokios kitos, legendų.

Galima svajoti apie daug dalykų, svajonės – kaip ir sapnai – paprastai būna gražios ir dažniausiai neturi nieko bendra su realybe.

Antrojo pasaulinio karo minėjimas Maskvoje, Rusijoje. EPA-ELTA nuotrauka

Svajonėse Rusija yra didi, galinga nuostabios kultūros šalis. Tačiau realybėje Rusijos BVP vienam gyventojui (ir atitinkamai pragyvenimo lygis) yra beveik tris kartus mažesnis nei Lietuvoje ar Estijoje ir tik šiek tiek didesnis nei vargingoje Serbijoje. Dabartinis Lietuvos ar Estijos gyventojų pragyvenimo lygis yra daug artimesnis Italijai ar Suomijai nei Rusijai – o dar 1995-aisiais tai atrodė visai kitaip.

Rusijos pasaulio trubadūrai, atrodo, ignoruoja šią nemalonią – ir fantazijų pasaulyje nereikšmingą – tiesą ir toliau seka pasakas apie „ekonomiškai žlugusias“ Baltijos valstybes ir „žlungantį“ Vakarų pasaulį. Kita vertus, vienintelis tikras jų gyvenimo tikslas šiame realiame pasaulyje yra gauti tikrą pasą – Juodkalnijos, Moldovos, Hondūro, nesvarbu, – kuris leistų jiems investuoti kapitalą, pirkti nekilnojamąjį turtą, mokyti savo vaikus ir mėgautis gyvenimu „smunkančiame“ Vakarų pasaulyje. Ir iš ten toliau pasakoti pasakas apie Rusijos „didybę“.

Juk turint kišenėje tinkamą – ne Rusijos – pasą, tai daug maloniau ir patogiau. O ypač turint jachtą Triesto įlankoje.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Nikodem Szczyglowski

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama