Lenkijos europarlamentaras A. Halickis: Rusijos atakos – ne atsitiktinumas

Šiandienę situaciją Lenkijos kariuomenė pavadino agresijos aktu.

Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Strasbūro.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė Lenkija per naktį nustatė devyniolika savo oro erdvės pažeidimų ir numušė mažiausiai tris rusų dronus. Taip pat D. Tuskas tvirtino, kad Rusijos dronams pažeidus šalies oro erdvę Lenkija aktyvina NATO 4-ąjį straipsnį dėl skubių derybų.

ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas mano, kad Rusija, regis, tyčia dronais pažeidė Lenkijos oro erdvę. „Praėjusią naktį Lenkijoje matėme rimčiausią Europos oro erdvės pažeidimą iš Rusijos pusės nuo karo pradžios, ir požymiai rodo, kad tai buvo tyčinis, o ne atsitiktinis pažeidimas. ES visiškai solidarizuojasi su Lenkija. Rusijos karas eskaluojamas, o ne baigiasi“, – rašė K. Kallas socialiniame tinkle X.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. Strasbūras, Prancūzija, 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento nuotrauka A. Halickis: džiugu, kad sulaukėme tarptautinės paramos

Lenkijos Europos Parlamento narys ANDRZEJUS HALICKIS neabejoja, kad šie dronai yra iš Rusijos, ir tikino, jog Rusija išbando Europą.

„Esame patenkinti, kad reakcija buvo ne tik vietinė, turėjome tarptautinę paramą: Estijos, Italijos ir Nyderlandų. Taigi politiškai matome, kad esame vieningi, stiprūs ir pasiruošę reaguoti. Kiekviena šalis bus apsaugota. Noriu priminti, kad pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios buvo pažeista NATO oro erdvė“, – žurnalistams sakė A. Halickis.

Pirmoji Lenkijos teisinė reakcija – pagal NATO 4-ąjį straipsnį – konsultacijos su šalimis narėmis, jei manoma, kad kyla grėsmė saugumui, teritoriniam vientisumui.

„Noriu pabrėžti, kad tai nėra atsitiktinumas. Daugiau nei 20 dronų buvo nukreipta į mūsų oro erdvę. Net jei kai kurie nepasiekė tikslo, turime patikrinti visą informaciją. Tai nėra atsitiktinumas. Tai veiksmas, ir jis laikomas didžiule dezinformacijos kampanija prieš NATO“, – nurodė europarlamentaras.

Jis patikslino, kad tai – naujas eskalacijos etapas. Neatsitiktinumas ir todėl, tvirtino A. Halickis, kad Baltarusijoje vyksta karinės pratybos „Zapad“.

Lenkijos europarlamentaras Andrzejus Halickis. Strasbūras, Prancūzija, 2025 m. rugsėjo 10 d. Bernardinai.lt nuotrauka

„Visos galimos priemonės, kurios galėtų atgrasyti nuo tokių provokacijų, turi būti nagrinėjamos. Situacija yra visiškai kontroliuojama ne tik kariuomenės lygmeniu, bet ir pasitelkiant žvalgybą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Visa informacija turi būti skleidžiama mūsų sąjungininkams. Putinas labai džiaugiasi, kad Europos Sąjungoje yra ir „idiotų“, kurie pasisako ir veikia antiukrainietiškai bei antieuropietiškai“, – tęsė jis.

Europarlamentaras pabrėžė, kad padėtis yra labai rimta: „Turime būti vieningi ir stiprūs, nes Putinas laukia mūsų susiskaldymo ir reakcijos. Veiksmai turi būti dvigubai stipresni, greitesni ir nuoseklesni nei anksčiau. Tai vienintelis atsakymas, kurį Putinas supranta.“

R. Juknevičienė: mūsų sienos apsauga – pirmiausia per Ukrainos fronto liniją

Europarlamentarės RASOS JUKNEVIČIENĖS teigimu, tokia rusų ataka nebuvo visiškai netikėta.

„Rusijos karas prieš Ukrainą nėra tik prieš Ukrainą. Akivaizdu – tai karas prieš visus Vakarus. Susidėliojau šios dienos informaciją, kurią galėjau gauti iš išorės šaltinių, ir susidaro įspūdis, kad tai yra sąmoninga ataka. Kalbėjau su kolegomis lenkais, jie irgi vertina, kad šį kartą tai ne koks nors atsitiktinis dronas, įskridęs į Lenkijos teritoriją, bet sąmoninga ataka. Dabar klausimas – kaip mes reaguosime“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo europarlamentarė.

Pasak jos, gynybinė rytinių šalių apsauga šiandien Europos Sąjungoje tampa vienu iš svarbiausių klausimų.

„Mūsų sienos apsauga pirmiausia eina per Ukrainos fronto liniją. Turime stengtis, kad Ukraina laimėtų šį karą. Tik tuomet būtų išspręsti ir mūsų sienos apsaugos klausimai. Nes nuo Ukrainos likimo priklausys ir Baltarusijos likimas, ir pačios Rusijos ateitis, ir daug kitų dalykų. Sakyčiau, tai būtų kitas buvusios sovietų imperijos griuvimo etapas. Ukrainos fronte dabar sprendžiamas klausimas tiesiogiai paveiks visą Europą. Todėl tai vertinu kaip sąmoningą provokaciją“, – tvirtino R. Juknevičienė.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka

Parlamentarė aiškino, kad Europa turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą ir gynybą.

„Dabar esame istorinio proceso pradžioje – Europa turės tapti ir gynybine sąjunga. Gal plačiau – gynybine sąjunga, į kurią įtrauktos Jungtinė Karalystė, Norvegija. Vakar teko kalbėtis su norvegų atstovais, jie labai nori būti šių procesų dalimi. Be abejo, reikia galvoti ir apie Turkijos, kaip svarbios NATO narės, vaidmenį – ji, saugodama iš kitos pusės, svariai prisideda prie Europos saugumo“, – pridėjo R. Juknevičienė.

Šią naktį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau kaip 400 dronų ir raketų, trečiadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos. Jų teigimu, atakai, per kurią žuvo mažiausiai vienas žmogus, Maskva panaudojo 415 dronų ir 43 raketas. Oro gynybos daliniai numušė 386 dronus ir 27 raketas, pridūrė oro pajėgos.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama