A. Skaisgirytė: plačiajame pasaulyje mažėja demokratijos
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šiemet konferencijoje daugiausia dėmesio skirta laisvei ir demokratijai. Mintimis šia tema su dienraščio „Bernardinai.lt“ skaitytojais ir klausytojais sutiko pasidalinti diplomatė, ambasadorė, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja ASTA SKAISGIRYTĖ.
youtube.com video
Gerbiamoji ambasadore, kokių Jums kyla minčių kalbant apie laisvę ir demokratiją?
Pastaraisiais metais vis daugiau tyrėjų akademikų pripažįsta, kad ir Europos Sąjungoje, ir visame pasaulyje mažėja demokratijos. Jie teigia, kad prieš 20 metų jos buvo daugiau negu dabar. Pasaulyje vyksta tam tikri pokyčiai, formuojasi naujos tendencijos, ir jos nedžiugina.
Lietuva yra viena iš šalių, išgyvenusių autokratiją Sovietų Sąjungos laikais, o šiuo metu ji yra demokratinė. Mes solidžiai galime palyginti abi sistemas, pasidalinti patirtimi ir pasakyti, kad demokratijos silpnėjimas yra bloga tendencija, kelianti nerimą ir verčianti galvoti, ką daryti toliau.
Įvairiose Europos Sąjungos šalyse vyksta sudėtingi procesai. Žinome, kad demokratija yra viena iš sąlygų siekiant narystės bendrijoje. Tačiau vėliau paaiškėja, kad, nors valdžia rinkimuose išrinkta vadovaujantis demokratijos principais, randasi partijos arba lyderiai, kurie turi tam tikrų autokratinių tendencijų. Ir tai ryškiai matoma. Tuomet bandoma varžyti žodžio, išraiškos laisvę.
Kaip išlaikyti demokratiją ir kaip ją puoselėti – svarbus šiandienos uždavinys.
Kalbant apie Lietuvą, pamenu laikus, kai 1992 metais buvo kuriama dabar galiojanti Lietuvos Konstitucija. Tai darė patys šviesiausi įvairių sričių žmonės, ne tik teisininkai. Vienas didžiausių rūpesčių buvo – kaip padaryti, kad demokratija Lietuvoje funkcionuotų per tam tikrą politinių atsvarų sistemą. Kitaip sakant, kad nė viena institucija neįgautų tokio svorio, jog galėtų užgožti kitą. Tai įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje: yra prezidentas, yra parlamentas, Vyriausybė, nepriklausomi teismai.
Prezidento institucija, mano manymu – labai geras įtvirtinimas, užtikrinantis mūsų įstatyminį įsipareigojimą demokratijai ir tvarkai.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kokį vaidmenį Lietuva gali atlikti ginant demokratijos principus tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos ar NATO?
Lietuva visada yra už demokratines institucijas. Ne tik aiškiai apie tai pasisako, bet ir skatina demokratijos vystymąsi kitose šalyse. Aktyviai veikia ne tik minėtose institucijose, bet ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, kurioje žmogaus teisių dimensija yra labai svarbi. Didelį darbą žmogaus teisių srityje atlieka ir Europos Taryba.
Šios organizacijos šalia Jungtinių Tautų užtikrina, kad žmogaus teisių padėtis ir demokratijos būklė būtų vertinamos vos ne kasmet. Pavyzdžiui, rengiamos ataskaitos apie tam tikros šalies narės pasiekimus, analizuojami rinkimai.
Europos Sąjungoje egzistuoja rule of law – teisės viršenybė. Pastaruoju metu įvesta tvarka, kad šalys atlieka viena kitos peržiūras, – tai tokios draugų peržiūros. Kita vertus, svarbu, kad kitos valstybės vertina tam tikros Europos Sąjungos narės demokratijos būklę. Tai patvirtinta ir Lisabonos sutartyje: jeigu kuri nors šalis sistemiškai nesilaiko teisės viršenybės principų, jos balsavimo teisės Europos Sąjungos institucijose gali būti sustabdytos. Tai yra tam tikras bausmės elementas.
Ką daryti, kad jaunimas aktyviau įsitrauktų į politinius procesus? Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam padėti stiprinti demokratiją?
Lietuvoje ir apskritai Europos Sąjungoje nemaža jaunimo dalis yra politiškai aktyvi. Jaunuoliai dalyvauja rinkimuose, jungiasi į politines partijas. Džiugu, kad tradicinėse Lietuvos partijose veikia jaunimo sekcijos, kuriose jauni partijos nariai gali mokytis iš vyresnių ir būti rengiami tolesniam politiniam gyvenimui.
Tai geros tendencijos, jas reikėtų skatinti. Manau, keistis patirtimi su kitų valstybių giminingų partijų jaunimo sekcijomis taip pat yra skatintinas dalykas. Gerų pavyzdžių yra Skandinavijos šalyse, kuriose partinis gyvenimas – labai aktyvus, jose didelis dėmesys skiriamas jaunimui įtraukti į politinį gyvenimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Kokį vaidmenį Lietuva gali atlikti ginant demokratijos principus tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip Jungtinės Tautos ar NATO?
Lietuva visada yra už demokratines institucijas. Ne tik aiškiai apie tai pasisako, bet ir skatina demokratijos vystymąsi kitose šalyse. Aktyviai veikia ne tik minėtose institucijose, bet ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, kurioje žmogaus teisių dimensija yra labai svarbi. Didelį darbą žmogaus teisių srityje atlieka ir Europos Taryba.
Šios organizacijos šalia Jungtinių Tautų užtikrina, kad žmogaus teisių padėtis ir demokratijos būklė būtų vertinamos vos ne kasmet. Pavyzdžiui, rengiamos ataskaitos apie tam tikros šalies narės pasiekimus, analizuojami rinkimai.
Europos Sąjungoje egzistuoja rule of law – teisės viršenybė. Pastaruoju metu įvesta tvarka, kad šalys atlieka viena kitos peržiūras, – tai tokios draugų peržiūros. Kita vertus, svarbu, kad kitos valstybės vertina tam tikros Europos Sąjungos narės demokratijos būklę. Tai patvirtinta ir Lisabonos sutartyje: jeigu kuri nors šalis sistemiškai nesilaiko teisės viršenybės principų, jos balsavimo teisės Europos Sąjungos institucijose gali būti sustabdytos. Tai yra tam tikras bausmės elementas.
Ką daryti, kad jaunimas aktyviau įsitrauktų į politinius procesus? Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam padėti stiprinti demokratiją?
Lietuvoje ir apskritai Europos Sąjungoje nemaža jaunimo dalis yra politiškai aktyvi. Jaunuoliai dalyvauja rinkimuose, jungiasi į politines partijas. Džiugu, kad tradicinėse Lietuvos partijose veikia jaunimo sekcijos, kuriose jauni partijos nariai gali mokytis iš vyresnių ir būti rengiami tolesniam politiniam gyvenimui.
Tai geros tendencijos, jas reikėtų skatinti. Manau, keistis patirtimi su kitų valstybių giminingų partijų jaunimo sekcijomis taip pat yra skatintinas dalykas. Gerų pavyzdžių yra Skandinavijos šalyse, kuriose partinis gyvenimas – labai aktyvus, jose didelis dėmesys skiriamas jaunimui įtraukti į politinį gyvenimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
