K. Kallas: Ukrainos saugumas yra Europos saugumas

Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Strasbūro.

Savo kalboje apie ES veiksmus siekiant užtikrinti saugumo garantijas ir teisingą taiką Ukrainoje K. Kallas priminė, kad sekmadienio naktį Rusija surengė didžiausią oro antpuolį per visą karą. Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido į Ukrainą mažiausiai 805 dronus ir 13 raketų.

Anot K. Kallas, nuo karo Ukrainoje pradžios Europos Sąjungos narės jau skyrė užpultai šaliai beveik 169 mlrd. eurų finansinę paramą, dalis jos, daugiau kaip 63 mlrd. eurų – karinė pagalba.

„Šiais metais parama bus dar didesnė. Ukrainai būtina apsaugoti civilius, sustiprinti gynybos pramonę ir toliau kovoti su agresoriumi. ES šalys kartu su tarptautiniais partneriais įvedė sankcijas, kurios atėmė iš Rusijos bent 50 milijardų eurų karo finansavimo, įskaitant energetikos eksporto pajamas. Europa, anksčiau buvusi viena didžiausių Rusijos energijos išteklių pirkėjų, iki 2027-ųjų planuoja visiškai atsisakyti rusiškos naftos ir dujų“, – Strasbūre kalbėjo ji.

Anot K. Kallas, Ukrainos drąsa, palaikoma tarptautinės bendruomenės parama, jau neleido Rusijai pasiekti karinius tikslus, tačiau to dar nepakanka.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. Strasbūras, Prancūzija, 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento nuotrauka

Vienintelė išeitis – didinti spaudimą Rusijai, teikti dar didesnę paramą Ukrainai ir ruoštis naujoms priemonėms, įskaitant papildomus sankcijų paketus“, – tikino ES užsienio politikos vadovė.

Europa ruošia jau 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Pasak K. Kallas, Vakarai yra vieningi teikdami Ukrainai saugumo garantijas. ES šalys taip pat aprūpino Ukrainą amunicija ir įvykdė 80 proc. savo tikslo Kyjivui pristatyti du milijonus šovinių.

„Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas pagrasino smogti bet kokioms Vakarų taikos palaikymo pajėgoms Ukrainoje. Tai yra rimta eskalacija, tiesiogiai kelianti grėsmę Europos saugumui. Rusija negali nurodinėti, kaip turime gintis“, – teigė ji.

Pagrindinės ES kryptys teikiant pagalbą Ukrainai

„ES jau apmokė beveik 80 tūkst. Ukrainos karių – tai didžiausia mokymo programa Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Siekiame išplėsti įgaliojimus, kad mokymai galėtų vykti ir Ukrainos teritorijoje“, – apie kryptingą pagalbą kalbėjo K. Kallas.

Ji taip pat nurodė, kad ES remia Ukrainos policiją, teisės viršenybę ir kitas institucijas, kurios privalo veikti net karo sąlygomis.

K. Kallas tvirtino, kad ES padės Ukrainai gaminti daugiau karinės technikos, skatins bendrą įsigijimą ir integruos Ukrainos gamintojus į Europos gynybos pramoninę bazę. Europos Parlamentas. EPA-ELTA nuotrauka

„Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyva suteikia jos žmonėms viltį gyventi laisvai ir klestėti. Ukraina jau padarė didelę pažangą. Karas baigsis, Ukraina atsigaus, o Rusija turės atlyginti padarytą žalą. Rusijos įšaldytas turtas turi likti įšaldytas tol, kol ši nenutrauks agresijos ir nekompensuos Ukrainai patirtų nuostolių.

Rusija nesugebėjo palaužti Ukrainos ryžto ir neturi palaužti mūsų, nes Ukrainos saugumas yra Europos saugumas“, – tvirtino K. Kallas.

R. Juknevičienė: Ukrainos ateitis – ES ir mūsų saugumo garantija

„Ukraina ir jos ateitis Europoje šiandien yra tokia pat svarbi mūsų saugumui kaip JAV po Antrojo pasaulinio karo. Visi normalūs žmonės nori taikos, tačiau taika Ukrainos sąskaita ir Rusijos sąlygomis gali būti visos Europos didelės katastrofos pradžia. Europai reikia strategijos Ukrainos atžvilgiu, kai Trumpo pastangos užbaigti karą žlugs. Reikia Europos plano, kad mes galėtume kovoti už Ukrainos ir savo ateitį. Plano esmė – sulaikyti Rusiją ir integruoti Ukrainą į visos Europos gynybos aljansą“, – Strasbūre sakė europarlamentarė RASA JUKNEVIČIENĖ.

Kreipdamasi į kolegas ji tvirtino, kad šiandien reikia suteikti kur kas didesnę paramą Ukrainos gynybai, nes tai investicija ir į mūsų pačių saugumą.

„Ukrainos piliečiai nuolat bombarduojami, tačiau Putinui Aliaskoje nutiestas raudonasis kilimas. Vis dėlto Ukraina randa valios ir drąsos vykdyti reformas. Ukraina žino, kad jos ateitis yra Europoje“, – kalbėjo Europos Parlamento narys VIRGINIJUS SINKEVIČIUS.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Strasbūras, Prancūzija, 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento nuotrauka Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. Strasbūras, Prancūzija, 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento nuotrauka

Jis priminė, kad 26 valstybės praeitą savaitę Paryžiuje pažadėjo padėti Ukrainai apsiginti, kai bus pasiektas taikos susitarimas.

„Europa parodo, kad gali veikti net tuomet, kai Vašingtonas dvejoja. Maskva nesuinteresuota siekti taikos, jai reikia laiko, kad galėtų apsiginkluoti, o ne susitaikyti su kaimynais.

Mes turime prisiimti atsakomybę kuo greičiau tiekti ginklus Ukrainai, griežtinti sankcijas Rusijai ir padėti Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą. Mums reikia tikrų saugumo garantijų, nes tik taip atgrasysime Rusiją nuo tolesnių atakų“, – tikino V. Sinkevičius.

Ugnies nutraukimas yra būtina taikos derybų sąlyga

„Taika neateina vien kalbant. Rusija parodė, kad nenori tikrų derybų, siūlo nesąžiningus kompromisus. Todėl mes pabrėžiame: besąlygiškas ugnies nutraukimas yra būtina bet kokių rimtų taikos derybų sąlyga. Kol ugnis nenutraukta, privalome didinti karinę, materialinę ir finansinę paramą Ukrainai“, – Strasbūre kalbėjo europarlamentaras MICHAELIS GAHLERIS.

Europarlamentaras Michaelis Gahleris. Strasbūras, Prancūzija, 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento nuotrauka

Jo teigimu, ES remia Ukrainos reformas, kurios išsamiai išdėstytos Ukrainos paramos mechanizmo prieduose. Šios reformos glaudžiai susietos su ES finansinėmis išmokomis – jei užduotys nevykdomos, mokėjimai mažinami.

„Ukrainiečiai gina ne tik savo teritoriją, bet ir savo europinį kelią – siekį įtvirtinti teisinę valstybę ir demokratiją. Alternatyva aiški: arba tampi laisvos Europos dalimi, arba esi grąžinamas į sovietinio lagerio realybę“, – sakė M. Gahleris.

„Svarbu, kad Ukrainos visuomenė pasiekė tokį brandos lygį, jog gali pati ištaisyti valdžios klaidas. Pavyzdžiui, bandymas nepriklausomą Antikorupcijos biurą ir specialiąją prokuratūrą paversti priklausomais Generalinei prokuratūrai sukėlė visuomenės protestus. Galiausiai buvo grąžinta nepriklausomybė – tai rodo sveiką pilietinę brandą“, – papildė jis.

Anot europarlamentaro, Ukraina turi išlaikyti reformų pagreitį: stiprinti demokratines institucijas, kovoti su korupcija, modernizuoti teismų sistemą, artėti prie ES užsienio ir saugumo politikos standartų – tai ne tik būtinos stojimo sąlygos, šios reformos kuria visuomenės pasitikėjimą valstybe.

Europos Vadovų Taryba 2023-iųjų gruodį priėmė istorinį sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES. 2024 m. birželį įvyko pirmoji vyriausybių konferencija.

„Turime pasiųsti aiškią žinią: Ukraina priklauso Europos šeimai, ir ji užims savo vietą Europos Sąjungoje“, – tikino jis.

Kalbose negailėta kritikos Rusijai.

„Rusija brutaliai kėsinasi ne tik į civilinius taikinius, šį savaitgalį buvo pataikyta į ministrų kabineto pastatą Kyjive. Pirmą kartą įvykdytas tiesioginis išpuolis prieš Ukrainos vyriausybę. Ši ataka tikrai nebuvo atsitiktinė“, – tikino Europos Komisijos narė MARTA KOS.

Europos Komisijos narė Marta Kos. Strasbūras, Prancūzija, 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento nuotrauka

Ji pridėjo, kad Ukraina rodo didelę pažangą, ypač energetikos srityje, tvarkydamasi su muitais, užsienio saugumo politika.

„Tai aiškiai byloja ukrainiečių ryžtą, tačiau reikia transformuoti šalį, visuomenę, kad užtikrintume teisinės valstybės principus, kovą su korupcija, institucijų nepriklausomumą, kad demokratija gerai veiktų“, – teigė ji.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama