Ekspertė D. Ketlerytė: Kinija nori, kad visas pasaulis laikytųsi jos taisyklių
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Geopolitikos ir saugumo studijų centro projektų vadovė DONATA KETLERYTĖ atkreipia dėmesį į siunčiamą pagrindinę parado žinią apie Kinijos galią: „Kinija toliau konstruoja savo kaip didžiosios galios tapatybę ir nori, kad visas pasaulis žaistų pagal jos taisykles. Putinas ir Kim Jong-unas yra Vakarų atstumtieji, tačiau Xi juos priima kaip garbės svečius. Matėme juos kartu, tai yra aiški alternatyva Vakarų pasaulio projekcijai, rodoma Xi naujosios pasaulio tvarkos pozicija, jos legitimavimas, atsvaros JAV kūrimas.“
Su D. Ketleryte dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi apie Kinijos ketinimus užpildyti JAV galios vakuumą, šiuo metu vyraujantį globalioje arenoje dėl tam tikrų JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, naują senų priešininkių Indijos ir Kinijos santykių posūkį, tikruosius Kinijos tikslus Rusijos atžvilgiu ir Xi Jinpingo politikos silpnąsias vietas.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro projektų vadovė Donata Ketlerytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Apie kokią Kinijos siunčiamą žinią pasauliui galime kalbėti po karinio parado Pekine?
Šis paradas demonstruoja Kinijos galios projekciją. Kinija toliau konstruoja savo kaip didžiosios galios tapatybę ir nori, kad visas pasaulis žaistų pagal jos taisykles. Putinas ir Kim Jong-unas yra Vakarų atstumtieji, tačiau Xi juos priima kaip garbės svečius. Matėme juos visus kartu, tai yra aiški alternatyva Vakarų pasauliui, rodant Xi naujosios pasaulio tvarkos poziciją, jos legitimavimą, atsvaros JAV kūrimą.
Tiek Kim Jong-uno, tiek Putino pasirodymas parade žymi greičiau ne karo metines, bet diplomatinius santykius tarp Vakarų atstumtųjų valstybių ir jų pagarbos Kinijai rodymą bei nenorą su ja gadinti ryšių.
Pagrindine parado žinia siekiama parodyti, kad Kinija yra galinga, stipri, nenugalima. Xi stovi šalia pasaulio lyderių, vyksta naujausios karinės ginkluotės paradas, į dangų paleidžiama aštuoniasdešimt tūkstančių taikos balandžių. Tai yra politinis teatras, Vakarams siunčiant žinią, kad Kinija yra palaikoma kitų pasaulio grobuonių, su kuriais mato save kaip naują pasaulio lyderę.
Antrasis pasaulinis karas Kinijos diskurse tapo savotišku lūžio tašku, žyminčiu šios šalies pažeminimo šimtmečio pabaigą. Tas pažeminimas prasidėjo dar nuo opijaus karų ir baigėsi japonams kapituliavus Antrajame pasauliniame kare. Tas japonų pralaimėjimas žymi tam tikrą kinų tautos atsigavimo pradžią. Perrašyta Antrojo pasaulinio karo istorija išaukštino Kinijos vaidmenį, tapo nacionaliniu naratyvu, šaliai siekiant suvienyti savo tautą, nes yra aiškiai matomas priešas – Japonija, ir į ją nukreipiama Kinijos neapykanta.
Prieš šį karinį paradą Kinija vykdė aktyvią propagandos kampaniją: atidengė naujus monumentus, atvėrė muziejų ekspozicijas, kino salėse transliavo filmus apie japonų brutalumą, šiuos pažiūrėję suaugusieji ir vaikai išeidavo apsiverkę ir dar labiau mylintys tėvynę. Propaganda Kinijoje yra labai stipri ir veiksminga.
Pekinas kariniame parade 2025 m. rugsėjo 3 d. išdidžiai demonstravo dronus, raketas ir lazerius. EPA-ELTA nuotrauka
Kaip vertinate Kinijos ir Rusijos susitarimą tiesti dujotiekį „Sibiro galia 2“, į kurį įtraukta ir Mongolija – dujotiekis bus tiesiamas per jos teritoriją? Ar toks susitarimas rodo didėjantį šių valstybių suartėjimą, nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje? Ar Kinija, kol kas deklaruojanti neutralumą šio karo atžvilgiu, galėtų tapti aktyvesne Rusijos rėmėja? Kokie tikrieji jos tikslai Rusijos atžvilgiu?
Projektas „Sibiro galia 2“ vertingas pirmiausia pačiai Rusijai. Tai dar ne konkretus susitarimas, nes nežinoma, nei kada šis dujotiekis bus pradėtas statyti, nei kokią dujų kainą gaus Kinija. Rusijai šis dujotiekis svarbus, nes būtų jau antras tarp Rusijos ir Kinijos, kuris leistų Rusijai atsiimti negautas pajamas dėl Vakarų sankcijų. Laikas parodys, ar Rusijai šis sandoris bus toks naudingas, kaip dabar atrodo.
Kinija šiuo susitarimu pabrėžia JAV ir kitoms Vakarų šalims, kad jai visiškai nerūpi Vakarų sankcijos Rusijai. Karas Ukrainoje jai nėra lemiamas veiksnys plėtojant ekonominius santykius su Rusija. Atvirkščiai – matome, kad Kinija yra viena didžiausių Rusijos naftos, dujų, anglių pirkėjų. Kinijos retorika Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu yra neutrali, gal net labiau prorusiška, linkstant palaikyti rusiškus naratyvus, nes Kinija vengia vartoti karo terminą, ji neretai kartoja apie teritorinio integralumo principą, kuris tarsi ir paaiškina Rusijos agresiją, ir kartu, užbėgant įvykiams už akių, pateisinamas Kinijos siekis užimti Taivaną.
Kinija ne kartą sakė galinti padėti Rusijai ir Ukrainai pasiekti taiką ir tuo stiprina savo kaip taikios valstybės ir taikos puoselėtojos naratyvą. Savo retorika ši šalis mėgsta pabrėžti savo didžios taikios galios tapatybę ir dažnai įvardija save kaip nekariaujančią valstybę.
Karas Ukrainoje Kinijai yra savotiška žaidimų aikštelė, leidžianti pasverti kaštų bei naudos santykį ir įvertinti technologijų poreikį galimu Taivano užpuolimo atveju. Kinijos akcentuojamą neutralumą paneigia įrodymai, kad kiniškos dvejopos paskirties prekės ir technologijos, įvairios mikroschemos ir įranga naudojamos rusų ginkluotėje.
Karinio parado Pekine išvakarėse rugsėjo 1-ąją įvyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narių susitikimas. Jame dalyvavo Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi – Kinijoje jis apsilankė pirmą kartą po septynerių metų. Indija, kurios prekėms JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 50 procentų muitą dėl naftos pirkimo iš Rusijos, ieško naujų bendradarbiavimo būdų su sena varžove Kinija. Ar tai reikštų Indijos nusisukimą nuo JAV ir suartėjimą su Kinija?
Indijos premjero apsilankymas Kinijoje bene labiausiai nustebino – tai buvo pirmasis vizitas po septynerių metų. Kinija su Indija labiausiai nesutarė po 2020-ųjų susirėmimo Himalajuose. Jungtinės Valstijos iki šiol Indiją matė kaip atsvarą Kinijai ir Rusijai, tačiau pačios šiuos santykius ir pablogino. Trumpo pareiškimai, esą būtent jis užbaigė karinį Indijos ir Pakistano konfliktą, Pakistano kariuomenės lyderio pakvietimas į Baltuosius Rūmus ir pasiūlymas Modi prisijungti prie susitikimo pastarąjį įsiutino.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tiandzinas, Kinija, 2025 m. rugsėjo 1 d. EPA-ELTA nuotrauka
Modi su Trumpu nebendrauja nuo birželio mėnesio. Keičiasi Indijos retorika Trumpo atžvilgiu: jis vertinamas kaip išdavikas, o ne draugas. Įtampa su JAV verčia Indiją permąstyti savo užsienio politiką ir remtis stipresne strategine autonomija. Indija vertina visus pasirinkimus ir pradeda ieškoti draugystės su Kinija ir Rusija.
Manau, dar per anksti teigti apie galutinį Indijos nusisukimą nuo JAV. Modi dalyvavo susitikime, bet išvyko ir nedalyvavo kariniame parade. Tai parodo protingą Indijos apskaičiavimą, bet ne galutinį jos politikos posūkį, pereinant nuo JAV prie Kinijos. Trumpo aplinkoje tas Indijos vadovo vizitas į Kiniją vertinamas kritiškai, tačiau JAV pažymi, kad galutinai nenusisuka nuo Indijos ir reikalingas abiejų valstybių dialogas.
Pekine susirinkus svečiams į karinį paradą, JAV prezidentas apkaltino Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Rusijos lyderius rengiant sąmokslą prieš Ameriką. Ar jau galime kalbėti apie naują pasaulio galios pertvarkymą?
Tas Trumpo išsišokimas nebuvo netikėtas – matome, kad antrosios kadencijos metu jis mėgsta išsišokti pasisakymais savo socialiniame tinkle. Stebėdamas karinį paradą jis ne tik šį trejetą apkaltino sąmokslu prieš JAV, bet ir išreiškė nepasitenkinimą, kad Kinija neįvertina labai didelio JAV vaidmens ir pagalbos per Antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečiai liejo kraują už kinus. Kinija šiuo metu yra didžiausia Trumpo priešininkė, jam nesmagu, kad ji šiltai draugauja su Rusija – juk ir jis bandė draugauti su Rusija, bet atrodo, kad kinams tai daryti sekasi geriau. Po parado Trumpas komentavo, esą „jie pakeitė poziciją dėl manęs, jie tikėjosi, kad aš žiūrėsiu...“ Trumpas yra įsižeidęs ir parodo, kad santykiai su Kinija yra įtempti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kinijoje matome augantį nekilnojamojo turto burbulą, mažėjantį gimstamumą, be to, COVID-19 pandemijos metu valdžia itin prastai tvarkėsi, ir tai padarė neigiamą poveikį Kinijos ekonomikai. Kokią prognozuotumėte Kinijos ekonomikos raidą?
Visos išvardintos problemos, augantis nedarbo lygis, Kinijos visuomenės senėjimas ir perprodukcija kelia daug iššūkių. Kinija pagamina per daug ir negali visko parduoti ir suvartoti. JAV sutarė su Kinija dėl prekybos paliaubų ir tarifų atidėjimo. Kinijos ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, ir jos ekonomistai nesitiki didelio ekonomikos atsigavimo.
Tarptautinis valiutos fondas mano, kad kitais metais Kinijos ekonomikos atsigavimo procesas greičiausiai liks sumažėjęs, koks buvo ir šiais metais. Bet per naujametį pranešimą Xi tikriausiai sakys, kad Kinijos ekonomika atsigauna ir viskas eina tik geryn, tai jis kalbėjo ir praėjusių metų pabaigoje. Lieka daug problemų, kurias išspręsti Kinijai nepavyksta.
Xi Jinpingas sustiprino savo galią negailestingai sunaikindamas konkurentus ir vykdydamas plataus masto „kovos su korupcija“ kampaniją. 2024-aisiais jis pradėjo naują valymą tarp kariškių ir civilių. Valdžios sutelkimas vieno asmens rankose gali būti pavojingas bet kurios šalies raidai ir kelti nepasitenkinimą visuomenėje. Ar senstantis ir klaidas darantis Kinijos lyderis vis dar populiarus tarp savo šalies žmonių? Ar jis galvoja apie įpėdinį?
Sunku įvertinti Kinijos visuomenės požiūrį, nes matome tik valstybės vykdomų visuomenės apklausų rezultatus, kurie rodo didelį – daugiau kaip 90 procentų – palaikymą, tačiau iš tiesų jis, matyt, yra mažesnis nei Komunistų partijos pateikiami skaičiai, turint omenyje prastą ir ekonominę padėtį, ir pandemijos suvaldymą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro projektų vadovė Donata Ketlerytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Apie kokią Kinijos siunčiamą žinią pasauliui galime kalbėti po karinio parado Pekine?
Šis paradas demonstruoja Kinijos galios projekciją. Kinija toliau konstruoja savo kaip didžiosios galios tapatybę ir nori, kad visas pasaulis žaistų pagal jos taisykles. Putinas ir Kim Jong-unas yra Vakarų atstumtieji, tačiau Xi juos priima kaip garbės svečius. Matėme juos visus kartu, tai yra aiški alternatyva Vakarų pasauliui, rodant Xi naujosios pasaulio tvarkos poziciją, jos legitimavimą, atsvaros JAV kūrimą.
Tiek Kim Jong-uno, tiek Putino pasirodymas parade žymi greičiau ne karo metines, bet diplomatinius santykius tarp Vakarų atstumtųjų valstybių ir jų pagarbos Kinijai rodymą bei nenorą su ja gadinti ryšių.
Pagrindine parado žinia siekiama parodyti, kad Kinija yra galinga, stipri, nenugalima. Xi stovi šalia pasaulio lyderių, vyksta naujausios karinės ginkluotės paradas, į dangų paleidžiama aštuoniasdešimt tūkstančių taikos balandžių. Tai yra politinis teatras, Vakarams siunčiant žinią, kad Kinija yra palaikoma kitų pasaulio grobuonių, su kuriais mato save kaip naują pasaulio lyderę.
Antrasis pasaulinis karas Kinijos diskurse tapo savotišku lūžio tašku, žyminčiu šios šalies pažeminimo šimtmečio pabaigą. Tas pažeminimas prasidėjo dar nuo opijaus karų ir baigėsi japonams kapituliavus Antrajame pasauliniame kare. Tas japonų pralaimėjimas žymi tam tikrą kinų tautos atsigavimo pradžią. Perrašyta Antrojo pasaulinio karo istorija išaukštino Kinijos vaidmenį, tapo nacionaliniu naratyvu, šaliai siekiant suvienyti savo tautą, nes yra aiškiai matomas priešas – Japonija, ir į ją nukreipiama Kinijos neapykanta.
Prieš šį karinį paradą Kinija vykdė aktyvią propagandos kampaniją: atidengė naujus monumentus, atvėrė muziejų ekspozicijas, kino salėse transliavo filmus apie japonų brutalumą, šiuos pažiūrėję suaugusieji ir vaikai išeidavo apsiverkę ir dar labiau mylintys tėvynę. Propaganda Kinijoje yra labai stipri ir veiksminga.
Kinijos galios demonstravimas parade parodant naujus ginklus kelia abejonių, ar kinams aišku, kaip tuos ginklus technologiškai naudoti, o ne tik rodyti.Kinijos galios demonstravimas parade parodant naujus ginklus kelia abejonių, ar kinams aišku, kaip tuos ginklus technologiškai naudoti, o ne tik rodyti. Tai siunčia žinią JAV, kad Kinija su savo ginkluote lipa joms ant kulnų. Prisiminkime ir Donaldo Trumpo karinį paradą prieš porą mėnesių. Tam tikra prasme Kinija nušluosto nosį Trumpui savo paradu ir kartu siunčia žinią kitoms valstybėms, tarp jų ir Taivanui. Matome, kad Kinija pasiruošusi užpildyti JAV galios vakuumą, šiuo metu vyraujantį globalioje arenoje dėl tam tikrų Trumpo pareiškimų, ir siūlo naują tvarką, kuri, pasak Kinijos, būtų paremta taika, bendryste ir saugumu. Kiek to saugumo būtų iš tiesų – jau kitas klausimas.
Pekinas kariniame parade 2025 m. rugsėjo 3 d. išdidžiai demonstravo dronus, raketas ir lazerius. EPA-ELTA nuotrauka
Kaip vertinate Kinijos ir Rusijos susitarimą tiesti dujotiekį „Sibiro galia 2“, į kurį įtraukta ir Mongolija – dujotiekis bus tiesiamas per jos teritoriją? Ar toks susitarimas rodo didėjantį šių valstybių suartėjimą, nepaisant Rusijos sukelto karo Ukrainoje? Ar Kinija, kol kas deklaruojanti neutralumą šio karo atžvilgiu, galėtų tapti aktyvesne Rusijos rėmėja? Kokie tikrieji jos tikslai Rusijos atžvilgiu?
Projektas „Sibiro galia 2“ vertingas pirmiausia pačiai Rusijai. Tai dar ne konkretus susitarimas, nes nežinoma, nei kada šis dujotiekis bus pradėtas statyti, nei kokią dujų kainą gaus Kinija. Rusijai šis dujotiekis svarbus, nes būtų jau antras tarp Rusijos ir Kinijos, kuris leistų Rusijai atsiimti negautas pajamas dėl Vakarų sankcijų. Laikas parodys, ar Rusijai šis sandoris bus toks naudingas, kaip dabar atrodo.
Kinija šiuo susitarimu pabrėžia JAV ir kitoms Vakarų šalims, kad jai visiškai nerūpi Vakarų sankcijos Rusijai. Karas Ukrainoje jai nėra lemiamas veiksnys plėtojant ekonominius santykius su Rusija. Atvirkščiai – matome, kad Kinija yra viena didžiausių Rusijos naftos, dujų, anglių pirkėjų. Kinijos retorika Rusijos pradėto karo Ukrainoje atžvilgiu yra neutrali, gal net labiau prorusiška, linkstant palaikyti rusiškus naratyvus, nes Kinija vengia vartoti karo terminą, ji neretai kartoja apie teritorinio integralumo principą, kuris tarsi ir paaiškina Rusijos agresiją, ir kartu, užbėgant įvykiams už akių, pateisinamas Kinijos siekis užimti Taivaną.
Kinija ne kartą sakė galinti padėti Rusijai ir Ukrainai pasiekti taiką ir tuo stiprina savo kaip taikios valstybės ir taikos puoselėtojos naratyvą. Savo retorika ši šalis mėgsta pabrėžti savo didžios taikios galios tapatybę ir dažnai įvardija save kaip nekariaujančią valstybę.
Karas Ukrainoje Kinijai yra savotiška žaidimų aikštelė, leidžianti pasverti kaštų bei naudos santykį ir įvertinti technologijų poreikį galimu Taivano užpuolimo atveju. Kinijos akcentuojamą neutralumą paneigia įrodymai, kad kiniškos dvejopos paskirties prekės ir technologijos, įvairios mikroschemos ir įranga naudojamos rusų ginkluotėje.
Karinio parado Pekine išvakarėse rugsėjo 1-ąją įvyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narių susitikimas. Jame dalyvavo Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi – Kinijoje jis apsilankė pirmą kartą po septynerių metų. Indija, kurios prekėms JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 50 procentų muitą dėl naftos pirkimo iš Rusijos, ieško naujų bendradarbiavimo būdų su sena varžove Kinija. Ar tai reikštų Indijos nusisukimą nuo JAV ir suartėjimą su Kinija?
Indijos premjero apsilankymas Kinijoje bene labiausiai nustebino – tai buvo pirmasis vizitas po septynerių metų. Kinija su Indija labiausiai nesutarė po 2020-ųjų susirėmimo Himalajuose. Jungtinės Valstijos iki šiol Indiją matė kaip atsvarą Kinijai ir Rusijai, tačiau pačios šiuos santykius ir pablogino. Trumpo pareiškimai, esą būtent jis užbaigė karinį Indijos ir Pakistano konfliktą, Pakistano kariuomenės lyderio pakvietimas į Baltuosius Rūmus ir pasiūlymas Modi prisijungti prie susitikimo pastarąjį įsiutino.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tiandzinas, Kinija, 2025 m. rugsėjo 1 d. EPA-ELTA nuotrauka
Modi su Trumpu nebendrauja nuo birželio mėnesio. Keičiasi Indijos retorika Trumpo atžvilgiu: jis vertinamas kaip išdavikas, o ne draugas. Įtampa su JAV verčia Indiją permąstyti savo užsienio politiką ir remtis stipresne strategine autonomija. Indija vertina visus pasirinkimus ir pradeda ieškoti draugystės su Kinija ir Rusija.
Manau, dar per anksti teigti apie galutinį Indijos nusisukimą nuo JAV. Modi dalyvavo susitikime, bet išvyko ir nedalyvavo kariniame parade. Tai parodo protingą Indijos apskaičiavimą, bet ne galutinį jos politikos posūkį, pereinant nuo JAV prie Kinijos. Trumpo aplinkoje tas Indijos vadovo vizitas į Kiniją vertinamas kritiškai, tačiau JAV pažymi, kad galutinai nenusisuka nuo Indijos ir reikalingas abiejų valstybių dialogas.
Pekine susirinkus svečiams į karinį paradą, JAV prezidentas apkaltino Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Rusijos lyderius rengiant sąmokslą prieš Ameriką. Ar jau galime kalbėti apie naują pasaulio galios pertvarkymą?
Tas Trumpo išsišokimas nebuvo netikėtas – matome, kad antrosios kadencijos metu jis mėgsta išsišokti pasisakymais savo socialiniame tinkle. Stebėdamas karinį paradą jis ne tik šį trejetą apkaltino sąmokslu prieš JAV, bet ir išreiškė nepasitenkinimą, kad Kinija neįvertina labai didelio JAV vaidmens ir pagalbos per Antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečiai liejo kraują už kinus. Kinija šiuo metu yra didžiausia Trumpo priešininkė, jam nesmagu, kad ji šiltai draugauja su Rusija – juk ir jis bandė draugauti su Rusija, bet atrodo, kad kinams tai daryti sekasi geriau. Po parado Trumpas komentavo, esą „jie pakeitė poziciją dėl manęs, jie tikėjosi, kad aš žiūrėsiu...“ Trumpas yra įsižeidęs ir parodo, kad santykiai su Kinija yra įtempti.
Taigi matome Kinijoje demonstruojamą naują pasaulio galią ir tvarką – akivaizdu, kad susiskaldymas didėja, auga daugiapoliariškumas, nebelieka nusistovėjusios po Antrojo pasaulinio karo sistemos, kurioje JAV yra pagrindinė veikėja.Taigi matome Kinijoje demonstruojamą naują pasaulio galią ir tvarką – akivaizdu, kad susiskaldymas didėja, auga daugiapoliariškumas, nebelieka nusistovėjusios po Antrojo pasaulinio karo sistemos, kurioje JAV yra pagrindinė veikėja. Tačiau dar negalime sakyti, kad ši pertvarka įvyko, nes Kinija dar nėra pranokusi JAV nei karine, nei ekonomine prasme, nors jas vejasi. Kokią JAV ir Kinijos santykių perspektyvą matote artimiausioje ateityje? Mano nuomone, santykiai išliks įtempti, nes ir pirmojoje kadencijoje Trumpo santykiai su Kinija buvo prasti. Trumpas grasino muitais, o Kinija, nors ir nepabrėždama, kalbėjo apie vieną valstybę, kuri pažeidžia tarptautines teises, dabartinę pasaulio tvarką, visas taisykles. Tai yra aliuzija į Ameriką, kuri nebėra pasaulio tvarkos hegemonė, nes pati nusižengia savo kurtoms taisyklėms. Valstybės nesutaria saugumo klausimais dėl Pietų Kinijos jūros, Taivano, JAV laikomos viena didžiausių Kinijos priešininkių, o Kinija – viena didžiausių JAV priešininkių. Abi konkuruoja dėl supergalios, ir artimiausiu metu ši įtampa išliks. Trumpas yra minėjęs, kad rudenį susitiks su Xi, tad santykių dinamika bus aiškesnė po to susitikimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kinijoje matome augantį nekilnojamojo turto burbulą, mažėjantį gimstamumą, be to, COVID-19 pandemijos metu valdžia itin prastai tvarkėsi, ir tai padarė neigiamą poveikį Kinijos ekonomikai. Kokią prognozuotumėte Kinijos ekonomikos raidą?
Visos išvardintos problemos, augantis nedarbo lygis, Kinijos visuomenės senėjimas ir perprodukcija kelia daug iššūkių. Kinija pagamina per daug ir negali visko parduoti ir suvartoti. JAV sutarė su Kinija dėl prekybos paliaubų ir tarifų atidėjimo. Kinijos ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, ir jos ekonomistai nesitiki didelio ekonomikos atsigavimo.
Tarptautinis valiutos fondas mano, kad kitais metais Kinijos ekonomikos atsigavimo procesas greičiausiai liks sumažėjęs, koks buvo ir šiais metais. Bet per naujametį pranešimą Xi tikriausiai sakys, kad Kinijos ekonomika atsigauna ir viskas eina tik geryn, tai jis kalbėjo ir praėjusių metų pabaigoje. Lieka daug problemų, kurias išspręsti Kinijai nepavyksta.
Xi Jinpingas sustiprino savo galią negailestingai sunaikindamas konkurentus ir vykdydamas plataus masto „kovos su korupcija“ kampaniją. 2024-aisiais jis pradėjo naują valymą tarp kariškių ir civilių. Valdžios sutelkimas vieno asmens rankose gali būti pavojingas bet kurios šalies raidai ir kelti nepasitenkinimą visuomenėje. Ar senstantis ir klaidas darantis Kinijos lyderis vis dar populiarus tarp savo šalies žmonių? Ar jis galvoja apie įpėdinį?
Sunku įvertinti Kinijos visuomenės požiūrį, nes matome tik valstybės vykdomų visuomenės apklausų rezultatus, kurie rodo didelį – daugiau kaip 90 procentų – palaikymą, tačiau iš tiesų jis, matyt, yra mažesnis nei Komunistų partijos pateikiami skaičiai, turint omenyje prastą ir ekonominę padėtį, ir pandemijos suvaldymą.
Kalbėti apie įpėdinį dar anksti, ypač per paradą žurnalistams nugirdus Xi ir Putino kalbas apie ilgaamžiškumą, gyvenimą iki 150 metų ir organų transplantavimą.Po pastarojo Komunistų partijos kongreso užsienio universitetų miesteliuose kinų studentai smerkė Xi ir jo diktatūrą, tačiau šalies viduje visuomenė sunkiai gali pasipriešinti valdžios kontrolei ir cenzūrai. Pastaraisiais mėnesiais buvo pasirodę gandų, kad Xi sveikata blogėja, jis retai rodosi susitikimuose užsienyje, šių metų liepą praleido BRICS (viena didžiausių pasaulio valstybių grupių, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, Egiptas, Etiopija, Iranas, JAE ir Indonezija – aut. past.) susitikimą Brazilijoje. Tai paskatino kalbas apie jo galios silpnėjimą, taip pat gandus, esą valdžią gali perimti premjeras Li Qiangas. Mano nuomone, Xi neturi rimtų priešininkų, o retas rodymasis viešumoje labiau susijęs su kaštų ir naudos analize, vertinant, ar ilgi skrydžiai verti tų simbolinių susitikimų Xi gadinant savo sveikatą. Kalbėti apie įpėdinį dar anksti, ypač per paradą žurnalistams nugirdus Xi ir Putino kalbas apie ilgaamžiškumą, gyvenimą iki 150 metų ir organų transplantavimą. Xi jau sulaužė Kinijos komunistų partijos tradiciją iš anksto parengti savo įpėdinius, prieš kelerius metus panaikindamas valdžios termino ribojimą. Jei sveikata pablogėtų, jis paskelbtų apie galimą įpėdinį Komunistų partijos kongrese 2027-aisiais, bet greičiau tikėtina, kad jame jis patvirtins ketvirtąją savo kadenciją. O paradas yra puikus būdas visuomenės dėmesį nukreipti nuo gandų, armijos dramų, valymų, išryškinant Kinijos galią ir stiprybę, taip pat pabrėžiant, kad lyderystė yra tvirta ir nekvestionuojama.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rasa
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
