D. Antanaitis apie Ukrainoje gaminamas raketas „Flamingo“: dabar bus galima perkelti karą į Rusijos teritoriją
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Ukrainoje masiškai pradėtos gaminti tolimojo nuotolio raketos „Flamingo“.
JAV planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigų gaudavo ir Baltijos šalys.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.
Rusija sekmadienio naktį masiškai atakavo Ukrainą, panaudodama daugiau nei 800 smogiamųjų dronų ir raketų. Tai kol kas didžiausias oro antpuolis per visą karą. Premjerė Julija Svyrydenko pranešė, kad per ataką apgadintas Ukrainos vyriausybės pastatas Kyjive. Sostinės meras Vitalijus Kličko sakė, kad per išpuolius čia žuvo mažiausiai du žmonės, tarp jų – vienų metų vaikas, septyniolika asmenų sužeista. Kaip paaiškinti tokį aktyvų rusų puolimą?
Rusijos puolimas vasarą nepavyko. Rusai turėjo užduotį užimti tai, ką Rusijos vyriausybė įvardijo kaip savas žemes. Matyt, šis apšaudymas yra specialiai rusų padidintas spaudimas Ukrainos vyriausybei ir apskritai Ukrainai, siekiant, kad žmonės mažiau palaikytų valdžią. Todėl stebėtis tuo neverta – tiesiog toks Rusijos kariavimo būdas.
Rytų Ukraina, 2025 m. liepos 16 d. EPA-ELTA nuotrauka
Pastaruoju metu Ukrainoje serijiniu būdu pradėtos gaminti „Flamingo“ raketos, atrodo, jau sėja nerimą Kremliuje ir spėjo padaryti įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui. „Flamingo“ yra tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa, galinti nešti 1150 kilogramų kovinę galvutę ir nuskristi 3000 kilometrų į Rusiją. Kokio tai tipo raketos ir kokį pranašumą jos suteiks Ukrainai kare su Rusija?
Kare su Rusija raketos yra labai svarbios, nes, norint apsiginti ar naikinti objektus, reikia dalį kovos veiksmų perkelti į Rusijos teritoriją. Būtent „Flamingo“ raketos tai leidžia padaryti, nes jų šaudymo nuotolis siekia apie 3000 kilometrų. Užtaisas taip pat yra galingas – beveik viena tona, todėl ypatingo tikslumo nereikia.
Tačiau vien turėti raketas neužtenka – būtina ir žvalgyba, ypač palydovinė. Jei šauni į taikinį, turi tiksliai žinoti, kur jis yra. Todėl šios raketos reiškia visos sistemos sukūrimą Ukrainoje: taikinių nustatymą, informacijos perdavimą kariams ir raketų paleidimą. Jos suteikia galimybę ne kovoti 10–30 kilometrų atstumu, kaip dabar su įvairiais dronais, bet iš tiesų perkelti karą į Rusijos teritoriją ir naikinti strateginius objektus – Rusijos vyriausybės pastatus, vadavietes, operacinius centrus ir kitus svarbius taikinius.
Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigų gaudavo ir Baltijos šalys. Kaip vertinate tokį JAV sprendimą?
Jungtinės Amerikos Valstijos visų pirma dirba savo žmonėms, savo rinkėjams ir gina savo interesus, todėl toks sprendimas realus. Europos Sąjungos valstybės yra gana turtingos, kad galėtų išlaikyti savo kariuomenes ir pačios atsakytų už savo saugumą.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Ramiojo ir Indijos vandenynų regione bręsta didžiausias konfliktas žmonijos civilizacijos istorijoje. Jungtinės Amerikos Valstijos kreipia savo dėmesį į šį regioną ir rengiasi ginti savo bei sąjungininkų – tokių kaip Filipinai, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija – interesus.
Praėjusią savaitę vyko Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bei Ukrainos vadovų susitikimas, kuriame aptartos Ukrainos saugumo garantijos, 19-asis sankcijų Rusijai paketas. Rusų raketų smūgiai Ukrainoje aiškiai rodo, kad Kremlius neplanuoja nutraukti agresijos. Kuo svarbus šis susitikimas?
19-asis sankcijų paketas rodo, kad jų buvo daug, ir ypatingas tuo, jog vis labiau diskutuojama apie antrines sankcijas valstybėms, kurios prekiauja su Rusija, netgi Europos Sąjungoje – perka iš Rusijos dujas ar naftą. Taip pat kalbama apie sankcijas šešėliniam laivynui, kuris oficialiai priklauso kitoms valstybėms, bet faktiškai dirba Rusijai.
Čia ir yra sudėtinga: valstybės gina savo rinkėjus, kuriems reikalingi energetiniai ištekliai. Todėl derybos dėl antrinių sankcijų bus sunkios. Negalima pamiršti ir tarptautinės teisės – negali bet kur užimti, areštuoti ar konfiskuoti laivo kaip piratas. Tad 19-ojo sankcijų paketo priėmimas bus sudėtingas derybų prasme.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka
Kinijoje vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Pekine surengtame didžiuliame parade, kuriame buvo demonstruojama naujausia Kinijos karinė ginkluotė, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lydėjo Xi Jinpingą, taip vainikuodami visą savaitę trukusį Kinijos vadovo ir jo sąjungininkų diplomatinį pasirodymą prieš Vakarus. Xi Jinpingas perspėjo, kad pasaulis vis dar susiduria su taikos ar karo pasirinkimu, tačiau pareiškė, jog Kinijos neįmanoma sustabdyti. Ar čia įžvelgiate karo grėsmę Vakarų demokratinėms valstybėms?
Šis susitikimas yra aiškus signalas, kad karinis konfliktas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra labai realus. Iš Kinijos karinio parado matome, kad ji jau pasirengusi konfliktui savo regione, siekdama ginti ar užkariauti interesų zonas.
Kinija problemų turi su Vietnamu, Indija, Filipinais, Japonija, Naująja Zelandija, Australija ir kitomis šalimis. Šį susitikimą galima lyginti su Kinijos kariniu paradu, kuriame pademonstruota galia, taip pat su faktu, kad kinai jau nuleido trečiąjį lėktuvnešį. Iš esmės jie jau prilygsta JAV karinei galiai, o iki 2030 m. gali tapti didesne jūrine galia Ramiajame vandenyne nei Jungtinės Valstijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Pentagonas pranešė, kad du Venesuelos kariniai lėktuvai praskrido netoli JAV karinių jūrų pajėgų laivo tarptautiniuose vandenyse. Pasak Pentagono, tai naujausias itin provokuojantis žingsnis, įspėjantis apie eskalavimą dėl Karibuose dislokuotų JAV pajėgų. Vašingtonas dislokavo karo laivus Pietų Karibuose, didėjant įtampai tarp JAV vadovo ir Venesuelos prezidento Nicolo Maduro, kurį Jungtinės Valstijos kaltina vadovavimu narkotikų karteliui. Kaip vertinate padėtį Venesueloje ir dar vieną augantį konfliktą prie jos krantų?
Venesuela yra viena pagrindinių narkotikų kontrabandos į Jungtines Valstijas tiekėjų. Kasmet tonos kokaino gabenamos į Ameriką, tai koordinuoja Venesuelos prezidentūra ir vyriausybė. Iš esmės Venesuela tapo nusikalstama valstybe. JAV tai yra nacionalinio saugumo grėsmė – narkotikų kontrabanda silpnina šalį. Todėl šis konfliktas gali būti suvokiamas kaip bandymas apginti savo piliečius nuo nusikalstamos veiklos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Rytų Ukraina, 2025 m. liepos 16 d. EPA-ELTA nuotrauka
Pastaruoju metu Ukrainoje serijiniu būdu pradėtos gaminti „Flamingo“ raketos, atrodo, jau sėja nerimą Kremliuje ir spėjo padaryti įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui. „Flamingo“ yra tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa, galinti nešti 1150 kilogramų kovinę galvutę ir nuskristi 3000 kilometrų į Rusiją. Kokio tai tipo raketos ir kokį pranašumą jos suteiks Ukrainai kare su Rusija?
Kare su Rusija raketos yra labai svarbios, nes, norint apsiginti ar naikinti objektus, reikia dalį kovos veiksmų perkelti į Rusijos teritoriją. Būtent „Flamingo“ raketos tai leidžia padaryti, nes jų šaudymo nuotolis siekia apie 3000 kilometrų. Užtaisas taip pat yra galingas – beveik viena tona, todėl ypatingo tikslumo nereikia.
Tačiau vien turėti raketas neužtenka – būtina ir žvalgyba, ypač palydovinė. Jei šauni į taikinį, turi tiksliai žinoti, kur jis yra. Todėl šios raketos reiškia visos sistemos sukūrimą Ukrainoje: taikinių nustatymą, informacijos perdavimą kariams ir raketų paleidimą. Jos suteikia galimybę ne kovoti 10–30 kilometrų atstumu, kaip dabar su įvairiais dronais, bet iš tiesų perkelti karą į Rusijos teritoriją ir naikinti strateginius objektus – Rusijos vyriausybės pastatus, vadavietes, operacinius centrus ir kitus svarbius taikinius.
Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
Kyjivas, Ukraina, rugpjūčio 28 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigų gaudavo ir Baltijos šalys. Kaip vertinate tokį JAV sprendimą?
Jungtinės Amerikos Valstijos visų pirma dirba savo žmonėms, savo rinkėjams ir gina savo interesus, todėl toks sprendimas realus. Europos Sąjungos valstybės yra gana turtingos, kad galėtų išlaikyti savo kariuomenes ir pačios atsakytų už savo saugumą.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Ramiojo ir Indijos vandenynų regione bręsta didžiausias konfliktas žmonijos civilizacijos istorijoje. Jungtinės Amerikos Valstijos kreipia savo dėmesį į šį regioną ir rengiasi ginti savo bei sąjungininkų – tokių kaip Filipinai, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija – interesus.
Praėjusią savaitę vyko Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bei Ukrainos vadovų susitikimas, kuriame aptartos Ukrainos saugumo garantijos, 19-asis sankcijų Rusijai paketas. Rusų raketų smūgiai Ukrainoje aiškiai rodo, kad Kremlius neplanuoja nutraukti agresijos. Kuo svarbus šis susitikimas?
19-asis sankcijų paketas rodo, kad jų buvo daug, ir ypatingas tuo, jog vis labiau diskutuojama apie antrines sankcijas valstybėms, kurios prekiauja su Rusija, netgi Europos Sąjungoje – perka iš Rusijos dujas ar naftą. Taip pat kalbama apie sankcijas šešėliniam laivynui, kuris oficialiai priklauso kitoms valstybėms, bet faktiškai dirba Rusijai.
Čia ir yra sudėtinga: valstybės gina savo rinkėjus, kuriems reikalingi energetiniai ištekliai. Todėl derybos dėl antrinių sankcijų bus sunkios. Negalima pamiršti ir tarptautinės teisės – negali bet kur užimti, areštuoti ar konfiskuoti laivo kaip piratas. Tad 19-ojo sankcijų paketo priėmimas bus sudėtingas derybų prasme.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotrauka
Kinijoje vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Pekine surengtame didžiuliame parade, kuriame buvo demonstruojama naujausia Kinijos karinė ginkluotė, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lydėjo Xi Jinpingą, taip vainikuodami visą savaitę trukusį Kinijos vadovo ir jo sąjungininkų diplomatinį pasirodymą prieš Vakarus. Xi Jinpingas perspėjo, kad pasaulis vis dar susiduria su taikos ar karo pasirinkimu, tačiau pareiškė, jog Kinijos neįmanoma sustabdyti. Ar čia įžvelgiate karo grėsmę Vakarų demokratinėms valstybėms?
Šis susitikimas yra aiškus signalas, kad karinis konfliktas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra labai realus. Iš Kinijos karinio parado matome, kad ji jau pasirengusi konfliktui savo regione, siekdama ginti ar užkariauti interesų zonas.
Kinija problemų turi su Vietnamu, Indija, Filipinais, Japonija, Naująja Zelandija, Australija ir kitomis šalimis. Šį susitikimą galima lyginti su Kinijos kariniu paradu, kuriame pademonstruota galia, taip pat su faktu, kad kinai jau nuleido trečiąjį lėktuvnešį. Iš esmės jie jau prilygsta JAV karinei galiai, o iki 2030 m. gali tapti didesne jūrine galia Ramiajame vandenyne nei Jungtinės Valstijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Pentagonas pranešė, kad du Venesuelos kariniai lėktuvai praskrido netoli JAV karinių jūrų pajėgų laivo tarptautiniuose vandenyse. Pasak Pentagono, tai naujausias itin provokuojantis žingsnis, įspėjantis apie eskalavimą dėl Karibuose dislokuotų JAV pajėgų. Vašingtonas dislokavo karo laivus Pietų Karibuose, didėjant įtampai tarp JAV vadovo ir Venesuelos prezidento Nicolo Maduro, kurį Jungtinės Valstijos kaltina vadovavimu narkotikų karteliui. Kaip vertinate padėtį Venesueloje ir dar vieną augantį konfliktą prie jos krantų?
Venesuela yra viena pagrindinių narkotikų kontrabandos į Jungtines Valstijas tiekėjų. Kasmet tonos kokaino gabenamos į Ameriką, tai koordinuoja Venesuelos prezidentūra ir vyriausybė. Iš esmės Venesuela tapo nusikalstama valstybe. JAV tai yra nacionalinio saugumo grėsmė – narkotikų kontrabanda silpnina šalį. Todėl šis konfliktas gali būti suvokiamas kaip bandymas apginti savo piliečius nuo nusikalstamos veiklos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
