Šventasis su „Nike“ sportbačiais: Karolis Akutis parodo, kad šventųjų yra tarp mūsų
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Sportbačiai „Nike“, juodi džinsai ir sportinis megztinis – dažniausiai ne taip įsivaizduojame šventuosius. Karolis Akutis yra pirmasis Y kartos šventasis. Kad žmogus būtų paskelbtas šventuoju, reikia dviejų Bažnyčios pripažintų stebuklų, kurie įvyksta užtariant šiam šventajam.
Vatikanas pripažino, kad Karolio užtarimu 2013 m. Brazilijoje nuo kasos ydos išgijo ketverių metų berniukas Matheo, o 2022-aisiais – jauna moteris iš Florencijos. Be šių dviejų oficialiai pripažintų išgijimų, palaimintojo užtarimu vyksta ir kitos Dievo malonės.
Karolio Akučio relikvijos Lietuvoje
Melsdamiesi prie Karolio Akučio relikvijų Alytaus Šv. Kazimiero parapijoje žmonės pasakoja jaučiantys palaimintojo užtarimą. Kunigas RYTIS BALTRUŠAITIS rūpinosi, kad Karolio Akučio pirmojo laipsnio relikvijos būtų atvežtos į Alytų.
Sužinojęs apie šią dovaną, dvasininkas neslėpė džiaugsmo ir dėkingumo Dievui: „Jaučiausi dėkingas iki ašarų. Buvo neįtikėtina, laksčiau kaip pašėlęs ir visiems pasakojau. Vieni apkabino, kiti pravirko, treti nustebo, kai kurie skeptiškai žiūrėjo. Jausmas buvo toks, tarsi pas mus atvyksta asmuo ir apsigyvens ilgam. Jaučiau, tarsi Karolis grįžta namo, kad čia jo vieta. Atrodė, kad buvo išvykęs atostogauti ar turėdamas kokią nors užduotį, o dabar grįžta.“
Pal. Karolio Akučio relikvijorius Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Kunigo Ryčio Baltrušaičio nuotrauka
Dėl Karolio Akučio pirmojo laipsnio relikvijų į parapiją vyksta piligrimai. Jie meldžiasi, prašo jų intencijomis melstis šv. Mišiose. Kunigas R. Baltrušaitis pasakoja, kad kiekvieno mėnesio 12-os dienos vakare yra tradicija melstis prašant Karolio užtarimo aukotojų intencijomis. Į šias maldas susirenka gausiai tikinčiųjų.
Pasak kunigo, sulaukusi relikvijų Šv. Kazimiero parapija tapo plačiau žinoma. „Manau, iki Karolio Akučio grįžimo namo Alytaus šv. Kazimiero parapija buvo žinoma tik kaip viena iš parapijų. Dabar žmonės, išgirdę, kad esame iš Alytaus Kazimiero (taip mus vadina), sako: „O! Jūs turite Akutį.“ Mes atsakome: „Taip, bet ir jūs jį turite. Jis yra visų. Atvykite“, – pasimelsti prie palaimintojo relikvijų ragina kunigas.
Pašnekovas liudija, kad bendruomenė pamilo Karolį. Prie jo relikvijos dažnai dega žvakelė, kas nors klūpi ir šnabžda maldą. Dvasininkas pasakoja, kad Karolio užtarimo prašyti atvyksta jaunos šeimos su sergančiais vaikais. Palaimintasis visada užstodavo silpnuosius ir atstumtuosius. Jį pažinoję žmonės liudija, kad jis visuomet būdavo gerai nusiteikęs ir net sudėtingose situacijose sakydavo: „Jei liūdi – matai tik save, o jei džiaugiesi – žvelgi į dangų!“
„Mano ryšys su Karoliu Akučiu yra labai asmeninis ir artimas. Jis man – kaip bičiulis. Nors yra gerokai jaunesnis už mane, su juo bendraudamas turiu savotiškai pasitempti, nes jo panirimas į Jėzų yra kur kas gilesnis nei mano. Būdamas bažnyčioje prie jo relikvijų jaučiu, tarsi jis yra šalia kaip fizinis asmuo. Toks, kuris gerai mane supranta – ir mano rūpesčius, ir svajones. Kartu mūsų ryšys yra ir dvasinis, nes prašau Karolio užtarimo“, – asmenine patirtimi dalijasi kunigas R. Baltrušaitis.
Kunigas Rytis Baltrušaitis. Asmeninio archyvo nuotrauka
Dievo influenceris
Norint suprasti, kodėl Dievo influenceriu vadinamas palaimintasis toks artimas daugybei tikinčiųjų, verta prisiminti jo gyvenimo istoriją.
Carlo Acutis gimė Londone, bet netrukus jo tėvai grįžo į Milaną, ir jis augo Italijoje. Savo talentą programuoti jaunuolis realizavo sukurdamas internetinę svetainę apie eucharistinius stebuklus visame pasaulyje. Jaunojo programuotojo svetainė vis dar gyvuoja ir tęsiama gerbėjų. Taip pat Karolis mėgo kurti vaizdo įrašus apie savo šunis ir kates, prižiūrėjo internetines parapijos ir mokyklos svetaines. Šie pomėgiai atrodo labai artimi šiuolaikiniam jaunuoliui.
Dievas gali veikti ir šiuolaikinėmis priemonėmis, kurios dažnai siejamos su pasaulietinėmis reikmėmis. „Priklauso nuo to, kaip šios priemonės bus naudojamos. Jei žmogus kuisis internete ieškodamas pornografijos, Dievo čia nebus nė kvapo. Piktasis bus savo skeltanagę pridėjęs. Tačiau jei žmogus technologijomis naudosis ieškodamas atsakymų į rūpimus klausimus, rašys laišką, prašys ar duos patarimą, skaitys Šventąjį Raštą ar parapijos skelbimus, tokiu atveju technologijos pasitarnaus geram tikslui. Karolis užtaria, kad būtume atsakingi naudodamiesi technologijomis“, – kalba kunigas R. Baltrušaitis.
Palaimintasis Karolis Akutis. Carloacutis.com nuotrauka
Be programavimo veiklos, palaimintasis grojo saksofonu ir žaidė futbolą, mielai savanoriavo valgykloje vargšams, už tėvų duotus kišenpinigius pirkdavo neperšlampamus gultus ir maisto benamiams, padėdavo sunkiau besimokantiems mokiniams.
„Visada būti arti Jėzaus – toks yra mano gyvenimo planas“, – vos septynerių teigė Karolis. Jis dažnai kalbėjo Rožinį, o priėmęs Pirmąją Komuniją kiekvieną dieną lankydavo šv. Mišias ir priimdavo Kristaus Kūną. „Eucharistija yra kelias į Dangų, – rašė jis. – Kai žmonės būna saulėje, jie įdega, o kai būna priešais Eucharistinį Jėzų – tampa šventaisiais.“
Karolio žodžiai tapo realybe. Štai šiandien palaimintasis taps šventuoju.
Šventasis iš draugų gretų
Būdamas penkiolikos jaunuolis išgirdo ūminės, agresyvios leukemijos diagnozę. 2006 m. rugsėjo pabaigoje prasidėjusi liga Karolio gyvenimą nutraukė spalio 12-ąją. Jaunuolio laidotuvėse dalyvavo daug žmonių. Kai kurių jo šeima nė nepažinojo. Atėjo ir elgetų, kuriems Karolis padėdavo. Jau per laidotuves vyko stebuklų. Viena moteris pasakojo, kad pasimeldusi prie Karolio kapo pasveiko nuo vėžio, kita teigė, kad vėlyvo amžiaus susilaukė vaikelio.
Karolis mylėjo savo augintinius ir kurdavo vaizdo įrašus apie juos. Carloacutis.com nuotrauka
Žmonių gausą laidotuvėse lėmė jaunuolio geraširdiškumas ir noras visiems padėti. Italai į jaunų žmonių mirtį žiūri itin jautriai, todėl užuojautą pareikšti galėjo ir visai nepažįstami.
„Karolis – paauglys šventasis. Tai itin retas atvejis, todėl susidomėjimas šiuo palaimintuoju toks didelis. Italus labai paliečia jauno žmogaus mirtis, o jeigu dar jis keliamas į altoriaus garbę, jie ypač jautriai įsitraukia, nes yra sentimentalūs ir smulkmeniški. Italams šventieji – labai svarbūs. Pati liaudis juos išpopuliarina. Bažnyčiai telieka nukreipti tą emocijų ir pamaldumo vežimą tinkama linkme“, – naujienos apie Karolį Akutį sklidimą apibūdina kunigas R. Baltrušaitis.
Šiuo metu palaimintasis palaidotas stiklo sarkofage Asyžiuje. Jo kapas sulaukia daugybės piligrimų. Karolio Akučio kūnas už stiklo atrodo nesuiręs, tačiau jis padengtas vašku taip, kad atrodytų tarsi netrukus po mirties. Karolis palaidotas su drabužiais, kuriuos buvo pratęs dėvėti kasdien – „Nike“ sportbačiais, juodais džinsais ir sportiniu švarkeliu. Šis bruožas išskiria jaunuolį iš kitų šventųjų, kurie dažniausiai vaizduojami su puošniais kostiumais arba kunigiškais ar vienuoliniais drabužiais.
Karolio Akučio kapas Asyžiuje. Kunigo Ryčio Baltrušaičio nuotrauka
„Atgyja supratimas, kad šventieji gyvena tarp mūsų. Karolis yra ne iš viduramžių rūmų ar uždaro vienuolyno, bet iš šiuolaikinės šeimos – ir net netikinčios. Dievas geba rasti kelius, užkalbinti ir patraukti prie savęs žmogų, atrodo, kasdienėmis aplinkybėmis. Tai kiek neįtikėtina.
Karolio gyvenimas nesikeis po rugsėjo 7-osios. Vis dėlto jis turės daug daugiau darbo mus užtardamas – išūš Jėzui ausis dėl žmonių, kurie kreipsis jo užtarimo. Svarbu, kad Bažnyčiai, ypač jauniems žmonėms, bus proga bendrauti su vienu iš saviškių – jaunuoliu, bendraamžiu. Karolio paskelbimas šventuoju sustiprins jo pavyzdį Bažnyčiai ir pasauliui“, – kalba kunigas R. Baltrušaitis.
Karolio užtarimu įvykę stebuklai
Karolio vardu vyksta stebuklai. Vienas jų – išgyvenęs berniukas Matheo iš Brazilijos. Vos sulaukęs ketverių jis beveik negalėjo valgyti dėl reto sutrikimo – žiedinės kasos. Jo kasa buvo apgaubusi žarnyną ir neleido berniukui tinkamai virškinti maisto. Vaikas nuolat vėmė. Maitinosi vitaminų ir baltymų kokteiliais – vienu iš nedaugelio dalykų, kuriuos jo kūnas galėjo toleruoti. Nesitikėta, kad Matheo išgyvens.
Karolis Akutis daug suteikia jaunimui, kuris gali prašyti savo bendraamžio užtarimo. Kunigo Ryčio Baltrušaičio nuotrauka
2013 m. berniukas kartu su šeima dalyvavo šv. Mišiose, kur buvo pagerbiamos palaimintojo Karolio Akučio relikvijos. Kai atėjo Matheo eilė paliesti būsimo palaimintojo paveikslą, jis garsiai išreiškė vienintelį norą: „Norėčiau liautis taip stipriai vemti.“
Grįždamas namo iš šv. Mišių berniukas mamai pasakė jau pasveikęs. Namuose jis paprašė gruzdintų bulvyčių, ryžių, pupelių ir kepsnio. Jis suvalgė viską, kas buvo lėkštėje, ir nevėmė. Kitą dieną taip pat galėjo normaliai valgyti. Patikrinę berniuko kasą gydytojai buvo apstulbę, kad jis išgijo.
Kitas Karolio Akučio užtarimu įvykęs stebuklas yra Valerios Valverde iš Kosta Rikos išgijimas. Jauna moteris išvyko į Florenciją studijuoti. Šiame mieste nukrito nuo dviračio ir patyrė sunkią galvos traumą. Siekiant sumažinti slėgį jos galvoje, skubiai buvo pašalinta maža dalis kaukolės, tačiau merginos būklė išliko kritinė, ir ji bet kurią akimirką galėjo mirti.
Tai sužinojusi Valerios mama išvyko į piligriminę kelionę į Asyžių melstis už dukters išgijimą prie palaimintojo Karolio Akučio kapo. Tą pačią dieną Valeria pradėjo savarankiškai kvėpuoti, o kitai dienai išaušus galėjo judinti rankas ir iš dalies atgavo kalbą.
Karolis Akutis evangelizaciją vykdė ir skaitmeniniu būdu. Andy Scotto / Wikipedia.org nuotrauka
Po dešimties dienų kraujosruva smegenyse visiškai išnyko. Praėjus dviem mėnesiams po nelaimingo atsitikimo, Valeria su mama leidosi į piligriminę kelionę prie Karolio Akučio kapo Asyžiuje atšvęsti visiško savo pasveikimo. Popiežiui Pranciškui pripažinus antrąjį stebuklą, Karolį Akutį nutarta skelbti šventuoju.
„Karolis Akutis nekreipė dėmesio į save. Jis rodė į Jėzų. Ir dabar, kai jis skelbiamas šventuoju, mums svarbu suprasti, kad stebuklus daro ne jis, o Dievas. Karolis tik užtaria, yra kaip kelio ženklas, kuris nurodo, kur pasukti, kad ateitum iki Jėzaus“, – kalba kunigas R. Baltrušaitis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Pal. Karolio Akučio relikvijorius Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Kunigo Ryčio Baltrušaičio nuotrauka
Dėl Karolio Akučio pirmojo laipsnio relikvijų į parapiją vyksta piligrimai. Jie meldžiasi, prašo jų intencijomis melstis šv. Mišiose. Kunigas R. Baltrušaitis pasakoja, kad kiekvieno mėnesio 12-os dienos vakare yra tradicija melstis prašant Karolio užtarimo aukotojų intencijomis. Į šias maldas susirenka gausiai tikinčiųjų.
Pasak kunigo, sulaukusi relikvijų Šv. Kazimiero parapija tapo plačiau žinoma. „Manau, iki Karolio Akučio grįžimo namo Alytaus šv. Kazimiero parapija buvo žinoma tik kaip viena iš parapijų. Dabar žmonės, išgirdę, kad esame iš Alytaus Kazimiero (taip mus vadina), sako: „O! Jūs turite Akutį.“ Mes atsakome: „Taip, bet ir jūs jį turite. Jis yra visų. Atvykite“, – pasimelsti prie palaimintojo relikvijų ragina kunigas.
Pašnekovas liudija, kad bendruomenė pamilo Karolį. Prie jo relikvijos dažnai dega žvakelė, kas nors klūpi ir šnabžda maldą. Dvasininkas pasakoja, kad Karolio užtarimo prašyti atvyksta jaunos šeimos su sergančiais vaikais. Palaimintasis visada užstodavo silpnuosius ir atstumtuosius. Jį pažinoję žmonės liudija, kad jis visuomet būdavo gerai nusiteikęs ir net sudėtingose situacijose sakydavo: „Jei liūdi – matai tik save, o jei džiaugiesi – žvelgi į dangų!“
„Mano ryšys su Karoliu Akučiu yra labai asmeninis ir artimas. Jis man – kaip bičiulis. Nors yra gerokai jaunesnis už mane, su juo bendraudamas turiu savotiškai pasitempti, nes jo panirimas į Jėzų yra kur kas gilesnis nei mano. Būdamas bažnyčioje prie jo relikvijų jaučiu, tarsi jis yra šalia kaip fizinis asmuo. Toks, kuris gerai mane supranta – ir mano rūpesčius, ir svajones. Kartu mūsų ryšys yra ir dvasinis, nes prašau Karolio užtarimo“, – asmenine patirtimi dalijasi kunigas R. Baltrušaitis.
Kunigas Rytis Baltrušaitis. Asmeninio archyvo nuotrauka
Dievo influenceris
Norint suprasti, kodėl Dievo influenceriu vadinamas palaimintasis toks artimas daugybei tikinčiųjų, verta prisiminti jo gyvenimo istoriją.
Carlo Acutis gimė Londone, bet netrukus jo tėvai grįžo į Milaną, ir jis augo Italijoje. Savo talentą programuoti jaunuolis realizavo sukurdamas internetinę svetainę apie eucharistinius stebuklus visame pasaulyje. Jaunojo programuotojo svetainė vis dar gyvuoja ir tęsiama gerbėjų. Taip pat Karolis mėgo kurti vaizdo įrašus apie savo šunis ir kates, prižiūrėjo internetines parapijos ir mokyklos svetaines. Šie pomėgiai atrodo labai artimi šiuolaikiniam jaunuoliui.
Dievas gali veikti ir šiuolaikinėmis priemonėmis, kurios dažnai siejamos su pasaulietinėmis reikmėmis. „Priklauso nuo to, kaip šios priemonės bus naudojamos. Jei žmogus kuisis internete ieškodamas pornografijos, Dievo čia nebus nė kvapo. Piktasis bus savo skeltanagę pridėjęs. Tačiau jei žmogus technologijomis naudosis ieškodamas atsakymų į rūpimus klausimus, rašys laišką, prašys ar duos patarimą, skaitys Šventąjį Raštą ar parapijos skelbimus, tokiu atveju technologijos pasitarnaus geram tikslui. Karolis užtaria, kad būtume atsakingi naudodamiesi technologijomis“, – kalba kunigas R. Baltrušaitis.
Palaimintasis Karolis Akutis. Carloacutis.com nuotrauka
Be programavimo veiklos, palaimintasis grojo saksofonu ir žaidė futbolą, mielai savanoriavo valgykloje vargšams, už tėvų duotus kišenpinigius pirkdavo neperšlampamus gultus ir maisto benamiams, padėdavo sunkiau besimokantiems mokiniams.
„Visada būti arti Jėzaus – toks yra mano gyvenimo planas“, – vos septynerių teigė Karolis. Jis dažnai kalbėjo Rožinį, o priėmęs Pirmąją Komuniją kiekvieną dieną lankydavo šv. Mišias ir priimdavo Kristaus Kūną. „Eucharistija yra kelias į Dangų, – rašė jis. – Kai žmonės būna saulėje, jie įdega, o kai būna priešais Eucharistinį Jėzų – tampa šventaisiais.“
Karolio žodžiai tapo realybe. Štai šiandien palaimintasis taps šventuoju.
Šventasis iš draugų gretų
Būdamas penkiolikos jaunuolis išgirdo ūminės, agresyvios leukemijos diagnozę. 2006 m. rugsėjo pabaigoje prasidėjusi liga Karolio gyvenimą nutraukė spalio 12-ąją. Jaunuolio laidotuvėse dalyvavo daug žmonių. Kai kurių jo šeima nė nepažinojo. Atėjo ir elgetų, kuriems Karolis padėdavo. Jau per laidotuves vyko stebuklų. Viena moteris pasakojo, kad pasimeldusi prie Karolio kapo pasveiko nuo vėžio, kita teigė, kad vėlyvo amžiaus susilaukė vaikelio.
Karolis mylėjo savo augintinius ir kurdavo vaizdo įrašus apie juos. Carloacutis.com nuotrauka
Žmonių gausą laidotuvėse lėmė jaunuolio geraširdiškumas ir noras visiems padėti. Italai į jaunų žmonių mirtį žiūri itin jautriai, todėl užuojautą pareikšti galėjo ir visai nepažįstami.
„Karolis – paauglys šventasis. Tai itin retas atvejis, todėl susidomėjimas šiuo palaimintuoju toks didelis. Italus labai paliečia jauno žmogaus mirtis, o jeigu dar jis keliamas į altoriaus garbę, jie ypač jautriai įsitraukia, nes yra sentimentalūs ir smulkmeniški. Italams šventieji – labai svarbūs. Pati liaudis juos išpopuliarina. Bažnyčiai telieka nukreipti tą emocijų ir pamaldumo vežimą tinkama linkme“, – naujienos apie Karolį Akutį sklidimą apibūdina kunigas R. Baltrušaitis.
Šiuo metu palaimintasis palaidotas stiklo sarkofage Asyžiuje. Jo kapas sulaukia daugybės piligrimų. Karolio Akučio kūnas už stiklo atrodo nesuiręs, tačiau jis padengtas vašku taip, kad atrodytų tarsi netrukus po mirties. Karolis palaidotas su drabužiais, kuriuos buvo pratęs dėvėti kasdien – „Nike“ sportbačiais, juodais džinsais ir sportiniu švarkeliu. Šis bruožas išskiria jaunuolį iš kitų šventųjų, kurie dažniausiai vaizduojami su puošniais kostiumais arba kunigiškais ar vienuoliniais drabužiais.
Karolio Akučio kapas Asyžiuje. Kunigo Ryčio Baltrušaičio nuotrauka
„Atgyja supratimas, kad šventieji gyvena tarp mūsų. Karolis yra ne iš viduramžių rūmų ar uždaro vienuolyno, bet iš šiuolaikinės šeimos – ir net netikinčios. Dievas geba rasti kelius, užkalbinti ir patraukti prie savęs žmogų, atrodo, kasdienėmis aplinkybėmis. Tai kiek neįtikėtina.
Karolio gyvenimas nesikeis po rugsėjo 7-osios. Vis dėlto jis turės daug daugiau darbo mus užtardamas – išūš Jėzui ausis dėl žmonių, kurie kreipsis jo užtarimo. Svarbu, kad Bažnyčiai, ypač jauniems žmonėms, bus proga bendrauti su vienu iš saviškių – jaunuoliu, bendraamžiu. Karolio paskelbimas šventuoju sustiprins jo pavyzdį Bažnyčiai ir pasauliui“, – kalba kunigas R. Baltrušaitis.
Karolio užtarimu įvykę stebuklai
Karolio vardu vyksta stebuklai. Vienas jų – išgyvenęs berniukas Matheo iš Brazilijos. Vos sulaukęs ketverių jis beveik negalėjo valgyti dėl reto sutrikimo – žiedinės kasos. Jo kasa buvo apgaubusi žarnyną ir neleido berniukui tinkamai virškinti maisto. Vaikas nuolat vėmė. Maitinosi vitaminų ir baltymų kokteiliais – vienu iš nedaugelio dalykų, kuriuos jo kūnas galėjo toleruoti. Nesitikėta, kad Matheo išgyvens.
Karolis Akutis daug suteikia jaunimui, kuris gali prašyti savo bendraamžio užtarimo. Kunigo Ryčio Baltrušaičio nuotrauka
2013 m. berniukas kartu su šeima dalyvavo šv. Mišiose, kur buvo pagerbiamos palaimintojo Karolio Akučio relikvijos. Kai atėjo Matheo eilė paliesti būsimo palaimintojo paveikslą, jis garsiai išreiškė vienintelį norą: „Norėčiau liautis taip stipriai vemti.“
Grįždamas namo iš šv. Mišių berniukas mamai pasakė jau pasveikęs. Namuose jis paprašė gruzdintų bulvyčių, ryžių, pupelių ir kepsnio. Jis suvalgė viską, kas buvo lėkštėje, ir nevėmė. Kitą dieną taip pat galėjo normaliai valgyti. Patikrinę berniuko kasą gydytojai buvo apstulbę, kad jis išgijo.
Kitas Karolio Akučio užtarimu įvykęs stebuklas yra Valerios Valverde iš Kosta Rikos išgijimas. Jauna moteris išvyko į Florenciją studijuoti. Šiame mieste nukrito nuo dviračio ir patyrė sunkią galvos traumą. Siekiant sumažinti slėgį jos galvoje, skubiai buvo pašalinta maža dalis kaukolės, tačiau merginos būklė išliko kritinė, ir ji bet kurią akimirką galėjo mirti.
Tai sužinojusi Valerios mama išvyko į piligriminę kelionę į Asyžių melstis už dukters išgijimą prie palaimintojo Karolio Akučio kapo. Tą pačią dieną Valeria pradėjo savarankiškai kvėpuoti, o kitai dienai išaušus galėjo judinti rankas ir iš dalies atgavo kalbą.
Karolis Akutis evangelizaciją vykdė ir skaitmeniniu būdu. Andy Scotto / Wikipedia.org nuotrauka
Po dešimties dienų kraujosruva smegenyse visiškai išnyko. Praėjus dviem mėnesiams po nelaimingo atsitikimo, Valeria su mama leidosi į piligriminę kelionę prie Karolio Akučio kapo Asyžiuje atšvęsti visiško savo pasveikimo. Popiežiui Pranciškui pripažinus antrąjį stebuklą, Karolį Akutį nutarta skelbti šventuoju.
„Karolis Akutis nekreipė dėmesio į save. Jis rodė į Jėzų. Ir dabar, kai jis skelbiamas šventuoju, mums svarbu suprasti, kad stebuklus daro ne jis, o Dievas. Karolis tik užtaria, yra kaip kelio ženklas, kuris nurodo, kur pasukti, kad ateitum iki Jėzaus“, – kalba kunigas R. Baltrušaitis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Aurelija Plokštytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
