K. Budrys: sankcijos agresorei Rusijai nėra išsemtos

Šiuos ir kitus aktualius Lietuvos užsienio politikos klausimus dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja šiuo metu laikinasis užsienio reikalų ministras KĘSTUTIS BUDRYS.

Mūsų pokalbį, gerbiamasis ministre, norėčiau pradėti nuo gerų žinių ir darbų, kurie pasaulį stiprina, o ne silpnina. Susitikęs su Šiaurės Makedonijos kolega pasakėte, kad Lietuva palaiko šios Balkanų šalies siekį tapti Europos Sąjungos nare, ir pridūrėte, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, todėl mūsų šalis palaiko kitas valstybes, siekiančias eiti eurointegracijos keliu ir įgyvendinančias tam būtinas reformas bei įsipareigojimus. Kodėl tokia reikšminga Europos Sąjungos plėtra?

Šiuo metu kaip niekada svarbu kalbėti apie Europos Sąjungą kaip apie geopolitinę, globalią veikėją. Suprantame, kad atskiros Europos šalys šiuo metu pasaulyje neturės tokios įtakos, kokią gali turėti Europos Sąjunga. Todėl mūsų plėtra užtikrina visų pirma Europos projekto užbaigimą ir konsolidavimą.

Galimybę kalbėti apie Europos Sąjungos plėtrą mums atvėrė pirmiausia agresija prieš Ukrainą ir Ukrainos klausimai. Mums tai svarbiausia. Be Ukrainos narystės Europos Sąjungoje šis geopolitinis projektas bus neįgyvendinamas. Be plėtros į Ukrainą mes neturėtume kalbėti apie plėtrą į kitas sritis, nes bus neužpildyta pagrindinė niša.

Kalbėdamas su Šiaurės Makedonija, kitomis Vakarų Balkanų valstybėmis – buvau susitikęs ir su Bosnijos, Albanijos ministrais, – visada pabrėžiu, kad sėkmės raktas, tai, kas judina šį Europos Sąjungos plėtros traukinį, yra priekyje stovintis lokomotyvas su Ukraina. Dėl to visų kandidačių pareiga yra pirmiausia padėti Ukrainai atlaikyti agresiją, pasirengti reformoms ir tapti mūsų šeimos narėmis.

Neseniai Geopolitikos ir saugumo studijų centre dalyvavote diskusijoje apie kvalifikuotos balsų daugumos plėtrą Europos Sąjungoje ir Lietuvos poziciją. Paaiškinkite šios diskusijos esmę ir problemos svarbą Europos Sąjungos ateičiai.

Per pastarąjį laikotarpį, kai einu ministro pareigas, ne vienas klausimas yra įstrigęs dėl vienos iš Europos Sąjungos valstybių piktnaudžiavimo veto teise. Žinome, kaip žlugo Abiejų Tautų Respublika, kaip buvo piktnaudžiaujama liberum veto teise. Dabar matau panašų procesą Europos Sąjungoje, piktybiškai vetuojami mums svarbūs dalykai. Pavyzdžiui, dėl karinės paramos teikimo Ukrainai – 6,6 milijardo eurų užšaldyta. Negalima atidaryti pirmojo derybinio klasterio su Ukraina dėl to, kad yra veto. Užšaldyta.

Mes nuolat stringame dėl sankcijų pratęsimo, nes pakeliamas rankinis stabdys, sakoma „ne“ be aiškesnių paaiškinimų. Esame tarsi užprogramuoti tam tikram nesėkmių ratui. Kaip jį pralaužti?

Mes nuolat stringame dėl sankcijų pratęsimo, nes pakeliamas rankinis stabdys, sakoma „ne“ be aiškesnių paaiškinimų. Esame tarsi užprogramuoti tam tikram nesėkmių ratui. Kaip jį pralaužti?

Reikia peržiūrėti sprendimų priėmimo procedūrą arba imtis tos valstybės, kuri piktnaudžiauja suteikta veto teise. Mažai šaliai, Lietuvai, kalbėti apie tai yra jautru, sudėtinga, nes suprantame, kad vienbalsiškumas Lietuvai ateityje gali tam tikrose situacijose užtikrinti galimybę apginti savo interesus. Mes tai suprantame. Tačiau turime judinti šią diskusiją, nes kitu atveju dabartiniame pasaulio įvykių procese būsime per lėti, kai net bendro pareiškimo negalime priimti.

Kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiškumas leidžia priimti tam tikrus sprendimus, kai atsižvelgiama į tam tikrą valstybių skaičių, kuris atspindi tam tikrą Europos Sąjungos gyventojų skaičių, ir mes galėtume sparčiau judėti tam tikrais klausimais. Dėl to reikia Lietuvoje apie tai diskutuoti. Kai kurios valstybės jau dabar radikaliai pasisako, kad vienbalsiškumo turėtume atsisakyti. Mes to neteigiame – jis turi kai kur likti, tačiau privalome būti atviri diskusijai.

Praėjusį savaitgalį Kopenhagoje vyko neformalus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame jūs dalyvavote. Pagrindinis klausimas, be abejonės, buvo Rusijos agresija prieš Ukrainą. Aptarėte tolesnę paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą ir būdus panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atstatyti. Buvo diskutuojama ir apie 19-ąjį sankcijų paketą. Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda taip pat Kopenhagoje su Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiais aptarė šiuos klausimus. Ministre, kokia Lietuvos pozicija minėtais klausimais?

Šį laikotarpį Europa turi išnaudoti produktyviai, turime dėti ant stalo tai, kas veikia ir ką galime įgyvendinti. Visų pirma sankcijų paketas. 19-asis turi būti stiprus. Nesutinku su teiginiais, kad jau išsėmėme sankcijas. Ne, atvirkščiai – palikta daug spragų, ir jas turime užkamšyti. Į visa tai, ką Lietuva kalbėjo prieš 18-ąjį paketą, nebuvo atsižvelgta, tad turime tai perkelti į 19-ąjį, nes privalome sutelkti – ir čia labai svarbu pažymėti – drauge su Jungtinėmis Valstijomis tokį ekonominį, finansinį svertą, kuris priverstų Vladimirą Putiną ieškoti galimybių minimum to išvengti, o maksimum – kad sėstų prie derybų stalo ir sutiktų su besąlyginėmis paliaubomis.

Toks mūsų siekis. Kiti elementai susiję su parama Ukrainai. Turime turėti išteklių papildomai generuoti finansinę paramą. Tai yra įšaldytas Rusijos turtas. Lietuva čia ne tik aiškiai pasisako, bet ir teikia siūlymus, kurie būtų pagrįsti tarptautine teise, finansinių procesų suvaldymu. Suprantame, kad vasaros pabaigoje buvo labai daug diplomatinių įvykių, jų bus ir artimiausiu metu. Todėl privalu derinti įvairias Šiaurės, Baltijos šalių pozicijas.

Atkreipsiu dėmesį: Šiaurės, Baltijos šalių grupė pagal teikiamą finansinę, karinę, ekonominę – jau nekalbu apie politinę, teisinę – paramą Ukrainai yra antra po Jungtinių Amerikos Valstijų. Mes darome labai daug. Dėl to ir mūsų balsas privalo būti svaresnis.

Minėtame susitikime buvo aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, humanitarinė krizė Gazoje ir galimi veiksmai siekiant užtikrinti pagalbos teikimą civiliams. Prieš tai Vilniuje jūs susitikote su Palestinos užsienio reikalų ministre Varsen Aghabekian Shahin. Kokią informaciją gavote iš pirmųjų lūpų? Kokios galimybės užbaigti čia beveik dvejus metus trunkantį karą?

Dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose bendraujame ne tik su Palestinos užsienio reikalų ministre, bet ir su Izraelio užsienio reikalų ministru, jam čia lankantis. Bendraujame ir telefonu. Prieš kelias dienas buvau susitikęs su Jungtinių Tautų Organizacijos paramos Palestinai vadovu, kitų organizacijų atstovais. Klausimas skaldo Europos Sąjungos visuomenes, ir tai apsunkina jos vaidmenį globaliuose reikaluose. Šiuo aspektu įvairūs veikėjai bando kiršinti valstybes.

Europos Sąjunga šiuo metu labai daug daro dėl Palestinos. Dėl to keistai atrodo kaltinimai dėl Europos neveiklumo. Tai mažų mažiausiai nesąžininga.

Mes visi esame suinteresuoti pagerinti humanitarinę situaciją Palestinoje ir užtikrinti stabilumą Artimuosiuose Rytuose. Europos Sąjunga šiuo metu labai daug daro dėl Palestinos. Dėl to keistai atrodo kaltinimai dėl Europos neveiklumo. Tai mažų mažiausiai nesąžininga. Pagal teikiamą Europos Sąjungos paramą Palestinos administracijai niekas pasaulyje negali lygintis.

Tačiau suprantame, kad ne vien pinigais turime spręsti humanitarinę situaciją, taip pat turime pasitelkti efektyvias priemones įtikinti Izraelį pakeisti padėtį Gazoje ir stabdyti nausėdijų plėtrą Vakarų Krante, stabdyti smurtą prieš Vakarų Kranto gyventojus, taip pat prieš palestiniečius Gazos Ruože. Todėl pasisakome už veiksmingus įrankius. Mes esame paramos teikėjai, darysime tai ir ateityje. Jaučiu pareigą, kad Lietuva taip pat būtų sprendimų dalyvė.

Pokalbį baikime žvilgsniu į Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Indijos ministro pirmininko Narendros Modi susitikimą Tiandzino mieste Kinijoje. Susitikę lyderiai pabrėžė vienybę ir bendradarbiavimą, siekiant sukurti naują globalią saugumo ir ekonominę tvarką, kuri taptų atsvara Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Europai. Analitikai, ypač atsižvelgdami į sudėtingus Jungtinių Valstijų santykius su šių šalių lyderiais, šį susitikimą vertina kaip svarbų geopolitinį žingsnį. Kokios jūsų įžvalgos po šio susitikimo?

Revizionizmas gyvas ne vien retorikoje. Matome, kad pasaulio tvarkos peržiūrėtojai – revizionistai – bando įgyvendinti savo pastangas pasitelkdami Kinijos vedamas organizacijas. Tai tikrai pavojaus ženklas Lietuvai, mažai valstybei, – tarptautinė tvarka, tarptautinė teisė, kuriomis mes vadovaujamės, yra žmogaus teisių, tarptautinės humanitarinės teisės pamatai. Matome, kad ne tik bandoma, bet jau ir peržiūrima pasaulio tvarka. Dėl to Užsienio reikalų ministerijoje kaip vieną iš uždavinių esame užsibrėžę saugoti dabartinę pasaulio tvarką.

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama