A. Šindeikis: „Demokratinėse valstybėse visuomenės informavimo priemonės susilaiko nuo protestų organizavimo“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai yra didesnės diskusijos apie žiniasklaidą dalis.
Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, advokatas ALGIMANTAS ŠINDEIKIS sako, kad visuomenės informavimo priemonės paprastai susilaiko nuo tiesioginio protestų organizavimo, nes siekia išlaikyti objektyvumą.
Komunikacijos ekspertas LIUTAURAS ULEVIČIUS aiškina, kad A. Tapinas elgiasi prieštaringai prisistatydamas visuomenininku, o ne žurnalistu, nors visuomenė jį vis dar vertina kaip tokį.
L. Ulevičius: visuomenė A. Tapiną vertina kaip žurnalistą
L. Ulevičius į protesto situaciją žvelgia iš dviejų perspektyvų. „Iš pilietinės pusės manau, kad kiekvienas pilietiškas žmogus užsidega noru pasisakyti, ką galvoja. Tačiau teisine prasme padėtis sudėtingesnė. Visų pirma yra formalūs apribojimai, nustatyti visuomenės informavimo įstatyme. Taip pat yra Etikos kodeksas ir įvairios Europos Tarybos rekomendacijos. Šie dokumentai nustato, kad žurnalistai turėtų būti apolitiški – savo veikloje neturėtų vadovautis politiniais motyvais, principais“, – dėsto jis.
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius. Audriaus Gavėno nuotrauka
Pasak jo, kiekvienas žurnalistas turi brėžti brūkšnį, ką jis gali, o ko – ne.
„Andrius Tapinas žengia plonu ledu ir sako, kad nėra žurnalistas. Bet jeigu žiūrėtume iš visuomenės, viešosios erdvės perspektyvos, visuomenė jį vertina kaip žurnalistą. Tad šiuo atveju nebūčiau visiškai tikras, kad Andriaus pozicija yra teisinga arba tinkama šiai situacijai. Juk iš tiesų jis dalį savo įvaizdžio, solidumo, svorio įgijo iš žurnalistinės veiklos. Natūralus klausimas, ar jis gali veikti kaip politinis subjektas, o ne stebėtojas“, – svarsto komunikacijos ekspertas.
Visuomenininkas Andrius Tapinas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
L. Ulevičiaus teigimu, jeigu A. Tapinas ir „Laisvės TV“ būtų viešai deklaravę konkrečias politines pozicijas, padėtis būtų buvusi kitokia.
„Jeigu Tapinas būtų aiškiai deklaravęs, kad kovoja už liberalią, demokratinę laisvos rinkos pagrindais grįstą santvarką ir savo veikloje tai propaguos, nebeturėčiau jam jokių pastabų. Juk atskirose valstybėse yra partiniai laikraščiai, ir tai ne visais atvejais vertinama neigiamai. Politinė partija turi bendrauti, skleisti savo idėjas, o tai yra puikus įrankis.
Tačiau šiandien oponentai socialdemokratai Tapiną kaltina tuo, kad jis dirba jų politiniams priešininkams, bet tai yra perlenkimas. Iš principo pilietiškumas yra gerai, bet žurnalistams reikėtų susitvarkyti ir visas knygas susidėlioti į lentynėles, kaip aiškiai veikti tam tikrose srityse. Ar dabar Tapinas peržengė ribas – nesiimčiau spręsti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Advokatas: net ir tradicinės žiniasklaidos priemonės dažnai stoja į vieną ar kitą pusę
A. Šindeikis, paklaustas, ar žiniasklaida visada laikosi etinių reikalavimų, tikina, kad jos atstovai skirtingai suvokia įstatymus, tad klaidų pasitaiko.
„Mūsų Konstitucija suteikia teisę taikiai protestuoti. Ji galioja visiems, kartu ir asmenims, kurie užsiima visuomenės informavimo veikla. Tačiau paprastai net ir laisvame pasaulyje, demokratinėse valstybėse visuomenės informavimo priemonės susilaiko nuo protestų organizavimo, siekdamos išlaikyti įspūdį apie save kaip apie objektyvias ir politiškai neutralias organizacijas“, – sako VU partnerystės profesorius.
Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, advokatas Algimantas Šindeikis. Martyno Ambrazo / ELTA nuotrauka
Tačiau, anot jo, taip būna ne visada. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose net ir tradicinės žiniasklaidos priemonės dažnai stoja į vieną ar kitą pusę.
„Jos palaiko arba politinę kairę, arba politinę dešinę, šiuo atveju demokratus arba respublikonus ir atitinkamus jų kandidatus prezidento rinkimuose. Taigi visaip nutinka, draudimo nėra, bet, aišku, galvojant apie savo auditoriją, visada galima suprasti, kad tam tikri asmenys, kurie yra kitokių politinių pažiūrų, negu, tarkim, demonstruoja žurnalistai, gali nusisukti nuo jų, šių akyse jie neteks objektyvumo“, – tvirtina advokatas.
Pašnekovas pabrėžia, kad dirbantys žurnalistinį darbą asmenys privalo laikytis įstatymų nuostatų ir etikos taisyklių. „Dokumentai reikalauja, kad žurnalisto skelbiama informacija būtų objektyvi, nešališka. Taisyklių žurnalistai iš esmės laikosi, bet kartais nutinka, kad tikėdamiesi, matyt, didesnio susidomėjimo savo veikla to nepaiso“, – apibendrina jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius. Audriaus Gavėno nuotrauka
Pasak jo, kiekvienas žurnalistas turi brėžti brūkšnį, ką jis gali, o ko – ne.
„Andrius Tapinas žengia plonu ledu ir sako, kad nėra žurnalistas. Bet jeigu žiūrėtume iš visuomenės, viešosios erdvės perspektyvos, visuomenė jį vertina kaip žurnalistą. Tad šiuo atveju nebūčiau visiškai tikras, kad Andriaus pozicija yra teisinga arba tinkama šiai situacijai. Juk iš tiesų jis dalį savo įvaizdžio, solidumo, svorio įgijo iš žurnalistinės veiklos. Natūralus klausimas, ar jis gali veikti kaip politinis subjektas, o ne stebėtojas“, – svarsto komunikacijos ekspertas.
Visuomenininkas Andrius Tapinas. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
L. Ulevičiaus teigimu, jeigu A. Tapinas ir „Laisvės TV“ būtų viešai deklaravę konkrečias politines pozicijas, padėtis būtų buvusi kitokia.
„Jeigu Tapinas būtų aiškiai deklaravęs, kad kovoja už liberalią, demokratinę laisvos rinkos pagrindais grįstą santvarką ir savo veikloje tai propaguos, nebeturėčiau jam jokių pastabų. Juk atskirose valstybėse yra partiniai laikraščiai, ir tai ne visais atvejais vertinama neigiamai. Politinė partija turi bendrauti, skleisti savo idėjas, o tai yra puikus įrankis.
Tačiau šiandien oponentai socialdemokratai Tapiną kaltina tuo, kad jis dirba jų politiniams priešininkams, bet tai yra perlenkimas. Iš principo pilietiškumas yra gerai, bet žurnalistams reikėtų susitvarkyti ir visas knygas susidėlioti į lentynėles, kaip aiškiai veikti tam tikrose srityse. Ar dabar Tapinas peržengė ribas – nesiimčiau spręsti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Advokatas: net ir tradicinės žiniasklaidos priemonės dažnai stoja į vieną ar kitą pusę
A. Šindeikis, paklaustas, ar žiniasklaida visada laikosi etinių reikalavimų, tikina, kad jos atstovai skirtingai suvokia įstatymus, tad klaidų pasitaiko.
„Mūsų Konstitucija suteikia teisę taikiai protestuoti. Ji galioja visiems, kartu ir asmenims, kurie užsiima visuomenės informavimo veikla. Tačiau paprastai net ir laisvame pasaulyje, demokratinėse valstybėse visuomenės informavimo priemonės susilaiko nuo protestų organizavimo, siekdamos išlaikyti įspūdį apie save kaip apie objektyvias ir politiškai neutralias organizacijas“, – sako VU partnerystės profesorius.
Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, advokatas Algimantas Šindeikis. Martyno Ambrazo / ELTA nuotrauka
Tačiau, anot jo, taip būna ne visada. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose net ir tradicinės žiniasklaidos priemonės dažnai stoja į vieną ar kitą pusę.
„Jos palaiko arba politinę kairę, arba politinę dešinę, šiuo atveju demokratus arba respublikonus ir atitinkamus jų kandidatus prezidento rinkimuose. Taigi visaip nutinka, draudimo nėra, bet, aišku, galvojant apie savo auditoriją, visada galima suprasti, kad tam tikri asmenys, kurie yra kitokių politinių pažiūrų, negu, tarkim, demonstruoja žurnalistai, gali nusisukti nuo jų, šių akyse jie neteks objektyvumo“, – tvirtina advokatas.
Pašnekovas pabrėžia, kad dirbantys žurnalistinį darbą asmenys privalo laikytis įstatymų nuostatų ir etikos taisyklių. „Dokumentai reikalauja, kad žurnalisto skelbiama informacija būtų objektyvi, nešališka. Taisyklių žurnalistai iš esmės laikosi, bet kartais nutinka, kad tikėdamiesi, matyt, didesnio susidomėjimo savo veikla to nepaiso“, – apibendrina jis.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
