A. Navys: per „Zapad“ pratybas Rusija bandys derinti elektroninės žvalgybos priemones su psichologinėmis operacijomis ir dronais

„Zapad 2013“ sukėlė didelį nerimą NATO aljansui, nes šių pratybų scenarijaus dalis buvo „baltai teroristai“, užpuolę Baltarusiją. Kai kurie Rusijos daliniai, dalyvavę „Zapad 2013“, jau kitais metais vykdė operacijas aneksuojant Krymą ir įplieskiant karo veiksmus Rytų Ukrainoje, o dalis specialiųjų pajėgų veikė Sirijoje. Per „Zapad 2017“ buvo repetuojamas puolimas prieš Baltijos šalis, užimant Suvalkų koridorių. Praėjus keliems mėnesiams po 2021-ųjų pratybų įvyko plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Šių metų liepą į Lietuvos teritoriją buvo įskridę du dronai, ir dabar mažai kas abejoja, kad per Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“, kurios vyks rugsėjo 12–16 dienomis, galimos provokacijos prie sienos su Lietuva ir Lenkija. Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas perspėja apie galimą galingą informacinio karo bangą šių pratybų metu. Apie „Zapad 2025“ keliamas grėsmes ir Lietuvos pasirengimą jas atremti dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su saugumo ekspertu AURIMU NAVIU. Kokių tikslų Rusija siekia rengdama karines pratybas „Zapad 2025“ taip arti mūsų sienos? Koks galimas pratybų scenarijus? Ar žinome, kiek žmonių ir karinės technikos jose bus sutelkta?  Mes nežinome šių pratybų scenarijaus ir tikslaus jose dalyvausiančių karių skaičiaus. Skelbiama, kad dalyvaus trylika tūkstančių karių, tačiau nemanau, jog jų tiek bus. Karinės žvalgybos stebėjimo duomenimis, pratybose turėtų dalyvauti apie aštuonis tūkstančius Rusijos ir Baltarusijos kariškių. Taip pat stebimi judantys sunkvežimiai su ryšio įranga, tad tikėtina, kad pratybų akcentas bus elektroninė kova: elektroninių signalų ir radijo ryšio blokavimas ir iškreipimas kovojant su mumis. Taip pat manau, kad gali būti leidžiami dronai. Beje, vakar dėl pastebėto drono kvadrokopterio Vilniuje laiku negalėjo nusileisti lėktuvas „Spartan“, kuriuo skrido Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tokie dronai gali kelti grėsmę aviacijos saugumui. „Zapad“ pratybos 2017 m. ELTA nuotrauka Niekas, išskyrus nebent JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybą, nežino, kas konkrečiai vyks per šias karines pratybas. Mano nuomone, Rusija mėgins derinti elektroninės žvalgybos priemones su psichologinėmis operacijomis ir dronais, bandydama kelti paniką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Kažkas paleido droną, kažkokie kvadrokopteriai skraido Vilniaus oro uoste, kažkas blokuoja signalus, kažkas netgi galėtų paleisti droną su sprogmenimis, kurie galėtų sprogti karinio dalinio teritorijoje. Ir niekas nieko nepasakytų, jei niekas nežūtų. Tačiau visuomenei tai parodytų, kokie mes neapginami, ir sukeltų didžiulį nepasitikėjimą Vyriausybe ir kariuomene. Rusija tą gali bandyti daryti, tačiau abejoju, ar ji tokių priemonių imsis, nes sukėlus paniką turėtų vykti tolesni veiksmai: turėtų įvažiuoti sunkvežimiai, iš jų turėtų iššokti motociklininkai, turėtų būti paimti įkaitai, tačiau tai keltų riziką Rusijai įsivelti į konfliktą su NATO. Rusija gali paleisti keletą dronų, taip pat išsiųsti SMS žinutes į mūsų telefonus.

Liepą Gaižiūnų poligone rastas nukritęs dronas „Gerbera“ buvo su sprogmenimis, bet detonatorius buvo išimtas – tai buvo ženklas mums. Rusai tuomet stebėjo mūsų reakciją ir dabar bandys per šias pratybas tikrinti ribas.

Liepą Gaižiūnų poligone rastas nukritęs dronas „Gerbera“ buvo su sprogmenimis, bet detonatorius buvo išimtas – tai buvo ženklas mums. Rusai tuomet stebėjo mūsų reakciją ir dabar bandys per šias pratybas tikrinti ribas. Kas nutiktų, pavyzdžiui, paleidus kelis šimtus dronų be sprogmenų į mūsų teritoriją? Nesakau, kad rusai tą darytų, bet jie gali treniruotis. Radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalams priimti yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius, tačiau Rusija nuolat tą daro. Ji kaltinama sutrukdžiusi leistis Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen lėktuvui Plovdive. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti radijo trukdžius, kylančius iš jos teritorijos ir veikiančius palydovines navigacijos sistemas, tačiau kažin ar Rusija paklus tokiam nurodymui. Kaip turėtume reaguoti į tokias rusų keliamas grėsmes?  Turėtume imtis atsakomųjų veiksmų Rusijos atžvilgiu, bet remiantis NATO doktrina puolamosios operacijos nėra atliekamos. Šiuo metu doktrinoje jau atsirado pakeitimas, leidžiantis NATO narėms pačioms imtis atsakomųjų veiksmų. Ar per šias pratybas bus imituojamas branduolinio ginklo ir raketų sistemos „Orešnik“ panaudojimo planavimas?  Vargu ar tai yra šių pratybų tikslas. Per 2017-ųjų pratybas Rusija planavo prevencinį smūgį Varšuvai, tačiau apie tai greitai pasklido informacija, tad planai tuomet ir liko tik planai. Kaip vertinate pasiūlymą krašto apsaugos ministro sprendimu panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius draudžiamoje ar ribojamoje zonoje, jeigu skrydžiai vykdomi nesilaikant nustatytos tvarkos?  Tą reikėjo seniai padaryti, tačiau mes neturime radarų stebėti žemai skrendančius dronus, nes tokiems dronų karams nesirengėme. Vis dėlto kiekvienas dronas palieka savo dažnį, kuriuo dirba variklis, ir elektromagnetinius signalus. Turint tinkamas priemones dronus galima aptikti. Lietuva planuoja jų įsigyti, nors tą daryti reikėjo jau seniau. Į Lietuvą iš Baltarusijos atskridusio drono paieška. Kaišiadorių rajonas, 2025 m. liepos 28 d. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka Dronus galima numušti įvairiomis priemonėmis: oro gynybos, sraigtasparniais, netgi kulkosvaidžiais. Dar viena naudojama priemonė – dronų siena, kai pakeliamas dronų spiečius. Aptiktą grėsmę neutralizuoja keli dronai, o kiti nusileidžia ant žemės. Ukrainiečiai tokią priemonę jau naudoja. Taip pat pasitelkiamos elektroninės kovos priemonės – jos labai efektyvios, bet jas naudojant reikėtų būti arti skrendančių dronų. Taikos metu negalime šaudyti į taikinį, nes tai būtų tarptautinės aviacijos taisyklių pažeidimas. Norint uždaryti oro erdvę, reikia laikytis tam tikrų procedūrų. Jos turėtų būti gerokai sutrumpintos, kad mes, įvertinę oro grėsmę, galėtume greitai atakuoti taikinį. Per „Zapad 2025“ pratybas kai kur bus uždaryta oro erdvė, tai žino ir rusai. Tačiau uždarę visą savo oro erdvę Rusijai nusiųstume signalą, kad dronai visur bus numušami. Tuo metu, kai vyks pratybos „Zapad“, NATO rengs savo pratybas – „Iron Defender“ Lenkijoje ir „Fierce Wolf“ Lietuvoje. Kas vyks Lietuvoje? Šios pratybos skirtos karinei parengčiai patikrinti, kartu tai yra atsakas į Rusijos organizuojamas pratybas – įprasta praktika parodant, kad mes reaguotume į kilusius karo veiksmus. Šis atsakas ryškesnis vykstant karui Ukrainoje. Manyčiau, apie tai reikėtų daugiau kalbėti, raminant visuomenę. Kariuomenė pasirengusi vykdyti užduotis ir jas vykdys. Kaip, jūsų nuomone, mūsų visuomenė pasirengusi galimoms įvairaus pobūdžio grėsmėms ir krizėms? Apie krizes būtina informuoti gyventojus, tačiau tam nepakanka sukurti internetinį puslapį ir kviesti jį skaityti. Niekas neskaito. Vilniaus gyventojams esame išleidę nedidelę brošiūrėlę „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“, tačiau esu įsitikinęs, kad reikėtų išleisti vieną nedidelį lapelį, kuriame būtų nurodyti keli aiškūs punktai. Žmones reikėtų mokyti – taip elgiamasi Izraelyje ir Suomijoje, – o mes to nedarome, bijodami gąsdinti gyventojus, nors karas Ukrainoje vyksta jau ketvirtus metus. Tačiau žmonėms šis klausimas labai aktualus, ir jų netenkina gaunama informacija. Kita vertus, norėčiau pasidžiaugti, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau parengė miesto ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir taip davė pavyzdį kitoms šalies savivaldybėms. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Rasa Baškienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama