Šiluvos deklaracija: ar politikoje dar yra vietos moralei?

Kylant diskusijoms apie yrančią demokratiją ir ribojamą piliečių laisvę, šiai deklaracijai aptarti 2025 m. rugsėjo 4 d., ketvirtadienį, 10 val. rengiama konferencija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“. Joje susirinkę Lietuvos ir užsienio akademikai diskutuos aktualiausiais šių laikų demokratijos ir moralės klausimais. Moralė politikoje Moralė ir politika yra glaudžiai susiję dalykai. Juk mes gyvename pagal politikų formuojamus įstatymus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau moralė išstumiama iš politikos ir tampa asmeninio požiūrio klausimu. Šiluvos atlaidai 2021 m. Prie altoriaus įnešama Šiluvos deklaracija. Agnietės Čisler / Siluva.lt nuotrauka „Valstybė turi ikipolitinius moralinius pagrindus. Kuo toliau, tuo labiau stengiamasi šį faktą išstumti į užkulisius. Valstybė iškeliama aukščiau už moralę, lyg pastaroji būtų subjektyvaus skonio reikalas. Nebelieka pamatinio moralinio sutarimo, ir viskas suvedama į techninį problemų sprendimą. Moralinis protas pradedamas keisti tuo, kas apskaičiuojama. Bandoma įpiršti mintį, kad valstybė yra vertybiškai neutrali. Tai klaida, nes moralė nėra tik privatus reikalas – jos reikšmė yra vieša. Demokratija yra graikiško ir krikščioniško mąstymo kūrinys. Ginkluoti valstybės ir mokslo galia pradedame formuoti naują žmogų pagal savo norus ir įsivaizdavimą. Galbūt mūsų valdovai įsinorės sukurti net sąžinę“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia konferencijoje pranešimą skaitysiantis Vilniaus universiteto profesorius, politologas, filosofas ALVYDAS JOKUBAITIS. Pasak profesoriaus, klasikiniai filosofai nekėlė moralios politikos problemos, nes savo politinius samprotavimus pradėdavo ir baigdavo etika. Jiems politika buvo neatsiejama nuo etikos, nes žmogus, kaip sakė Aristotelis, yra politinis gyvūnas. Politika buvo suvokiama ne kaip technika valdyti, bet verčiau kaip gero gyvenimo kartu bendruomenėje menas. Tik modernieji filosofai moralę ir politiką pradėjo laikyti dviem skirtingais dalykais. Vilniaus universiteto profesorius, filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka „Moralės ir politikos santykis iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas – joks žmogaus ar valstybės darbas negali būti įsivaizduojamas be dorybės. Tačiau tai netinka moderniajai politikai. Moderniosios visuomenės žmogaus dorybė ir politinis gyvenimas skiriasi. Atsiskiria ne tik gero žmogaus ir doro piliečio sąvokos. Perversmas daug didesnis – geras pilietis atpalaiduojamas nuo pareigos būti doru žmogumi. Valstybė suvokiama kaip savarankiškas reiškinys, galintis apsieiti be dorovinių įsitikinimų“, – svarsto prof. A. Jokubaitis. Kristus – vienintelis autoritetas Politinės manipuliacijos atrodo tolimos krikščioniškoms vertybėms. Tačiau, pasak profesoriaus, partinis požiūris į pasaulį įsigali vis labiau ir lygiai taip pat veikia katalikų bendruomenę. Šiluvos deklaracija primena, kad katalikybės principai yra nepajudinami. Joje rašoma, kad Jėzaus Kristaus dievystės autoritetas kartu su civilizacijos pasiekimais Europoje sukūrė sąlygas žmogaus potencialui išsiskleisti. Būtent tai ir sudaro civilizacijos pamatą, be kurio Vakarų pasaulis būtų trapus. Išsižadėdami moralės politikoje, mes drebiname demokratijos pamatus. Tik Viešpats Dievas yra toks autoritetas, kurį žmonės gali besąlygiškai sekti. Žmonės yra iš prigimties nuodėmingi, todėl jų negalime statyti į Dievo vietą. Šiluva Šiluva. Marijos Stanulytės / Kauno arkivyskupijos / ELTA nuotrauka „Modernioji demokratija yra masinės kultūros atstovė ir kaip tokia ji susiduria su elito formavimo problemomis. Elito vardu šiandien vadinami žmonės dažniausiai yra tik daugumos atstovai, nevykusiai bandantys vaizduoti kažką daugiau negu pataikavimas daugumai. Savivaldai neužtenka tik savivaldos – reikia autoritetų, garbės ir pareigos suvokimo. Ji turi atrinkti geriausius žmones valdyti, bet, kaip matome, to nepavyksta padaryti“, – apie nesėkmingą lyderių atsirinkimą pasakoja prof. A. Jokubaitis. Demokratija skatina, kad piliečiai neliktų aklai priklausomi nuo vienos ideologijos ar valdžios, todėl abejonė čia atlieka esminį vaidmenį. Tačiau, pasak profesoriaus, ji taip pat griauna santvarką virsdama piliečių nepasitikėjimu valdžia ir išstumia ją iš politikos. Nuo abejonės tik vienas žingsnis iki abejingumo, teigia politologas. Piliečių nepasitikėjimas valdžia tampa nesibaigiančiu jos kaltinimu dėl visų pasaulio problemų. Taip prarandamas demokratijos tikslas, kai valdžia kyla iš piliečių valios. Visuomenė nebenori dalyvauti politikoje, tikina prof. A. Jokubaitis, nes jai užtenka parodyti nepasitenkinimą valdininkais. Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias įstatymas, kuris įtvirtina demokratiją. Jis apsaugo pagrindines piliečių teises nuo valdžios savivalės – nė vienai institucijai nevalia jų pažeisti. „Net konstitucinės teisės specialistai pastaruoju metu Konstituciją pradėjo naudoti kaip savo pažiūrų įtvirtinimo įrankį. Jie pagal save pradėjo formuoti geros visuomenės ir tiesos supratimą. Dingus bendram sutarimui dėl moralės, politinės partijos ėmė primesti savo požiūrį manipuliuodamos piliečiais. Pagrindiniu dalyku tampa galios siekis. Keletas galingų žmonių jau gali formuoti visus kitus. Galingieji išmoko taukšti apie demokratiją, realiai veikdami kaip jos priešai. Dabartinis Jungtinių Valstijų politinės klasės sugedimas pasiekė Romos nuosmukio lygį“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina prof. A. Jokubaitis. Ką išgirsime šiųmetėje konferencijoje? Šių metų konferencija „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ daugiausia dėmesio skirs laisvei ir demokratijai. Bus nagrinėjami veiksniai, kurie silpnina demokratiją Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje. Pranešėjai svarstys, kaip kurti valstybę, negriaunančią moralinių pamatų, kaip atkurti visuomenės pasitikėjimą tiesa, kaip suderinti asmens laisvę su pareiga laikytis įstatymų. Diskusijose bus keliama žmogaus teisių infliacijos problema, kai ideologiniai interesai paverčiami „teisėmis“. Bus aptarta, kaip valstybė gali padėti laisvei jos neuzurpuodama ir kaip išvengti Konstitucijos pavertimo demokratijos ribojimo instrumentu. Pranešimus skaitys buvęs popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius, apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas dr. Georgas Gansweinas, filosofas prof. dr. Alvydas Jokubaitis, istorikas prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, teisininkas dr. Vygantas Malinauskas. Taip pat kalbės strategijos specialistas Mindaugas Kubilius, istorikė prof. dr. Rasa Čepaitienė, prof. dr. Birutė Obelenienė, filosofas Ignas Kriaučiūnas ir kiti. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.