„Formuojama antraplanė Vyriausybė“: įvertino būsimų ministrų kompetencijas
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumas praėjusį ketvirtadienį nusprendė keisti tris ministrus ir pristatė, kuo pakeis Vyriausybei vadovauti išeinančią socialinės apsaugos ir darbo ministre dirbusią Ingą Ruginienę.
Dalis ministrų neturi patirties srityse, kurias planuoja kuruoti
Nuspręsta keisti finansų ministrą Rimantą Šadžių – vietoj jo į šias pareigas siūlomas viceministras Kristupas Vaitiekūnas. Kandidatas Vilniaus universitete yra įgijęs tarptautinių finansų magistro laipsnį, įvairiose įmonėse dirbo sandorių kainodaros specialistu.
Susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį turėtų keisti jo viceministras Juras Taminskas. Jis yra įgijęs teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje, Lietuvos savivaldybių asociacijoje.
Į kultūros ministrus vietoj Šarūno Biručio siūloma Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė. Kandidatė Mykolo Romerio universitete (MRU) yra įgijusi socialinio darbo magistro laipsnį, Laplandijoje studijavo socialinio darbo doktorantūrą. V. Aleknavičienė yra dirbusi mokytoja, Joniškio rajono savivaldybės vicemere.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro vietą siūloma užimti Seimo Socialinių reikalų komiteto vicepirmininkei Jūratei Zailskienei. Ji Vilniaus universitete yra įgijusi istorikės specialybę, dirbo Prienų rajono savivaldybės vicemere, tačiau didesnės socialinių reikalų patirties neturi.
Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Jūratė Zailskienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
„Ruginienė kėlė tikslą apsistatyti tais, kurie yra geresni už ją pačią“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS tvirtina, kad, išskyrus finansų ministrą, socialdemokratų kandidatai į ministrus turi ribotą patirtį.
„Kalbant apie galimą finansų ministrą – jis bent jau yra baigęs reikiamas studijas ir dirbęs sandorių konsultantu. Tačiau jo politinė patirtis yra tik aštuoni mėnesiai darbo finansų viceministru. Negalime sakyti, kad kandidatas labai patyręs, juo labiau kad finansų ministras laikomas ministro pirmininko dešiniąja ranka, tad turėsime ir ribotos patirties premjerę, ir tokį patį finansų ministrą.
Bus labai sudėtinga užduotis subalansuoti krašto apsaugos finansavimo poreikius, nes vis dar nežinome, kaip pasiekti tuos 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai ir kaip tai suderinti su ambicingais Ruginienės socialinės politikos planais“, – aiškina politologas.
Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Panašios nuomonės laikosi ir MRU lektorė, politologė RIMA URBONAITĖ. Ji dienraščiui „Bernardinai.lt“ pripažįsta gerokai nustebusi dėl socialdemokratų pasiūlytų kandidatų.
„Pasižiūrėjus į kandidatų į ministrus biografijas kilo klausimas, ar toliau nėra taikoma praktika „pridėkime dešimt balų“. Šiems kandidatams tikrai reikia pridėti po dešimt balų iš dangaus, kad jie atitiktų kvalifikacijos reikalavimus.
Atkreipiu dėmesį į patirties trūkumą – kai kurie jų turi gana menkas vadybos kompetencijas“, – sako ji.
Politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Politologė pabrėžia galimo susisiekimo ministro kompetencijas – turime teisininką, kuris greičiausiai bus atsakingas už susisiekimą.
„Ruginienė kėlė tikslą apsistatyti tais, kurie yra geresni už ją pačią, tačiau dabar jos pasirinkimas tikrai nedaro įspūdžio. Klausimų kelia ir galimas finansų ministras. Man teko susipažinti su Kristupo Vaitiekūno, kaip socialdemokrato, rašytais straipsniais, tarp jų ir apie gynybos finansavimą. Kilo klausimų dėl jo potencialo“, – pabrėžia R. Urbonaitė.
Kandidatas į susisiekimo ministrus Juras Taminskas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Mano, kad didelę įtaką sprendimams turės partijos grietinėlė
Kita vertus, R. Urbonaitės teigimu, jei socialdemokratų kandidatai bus patvirtinti, tai nebus pirmas kartas, kai ministrais tampa nepatyrę politikai.
„Esame turėję ne vieną ir ne du nepatyrusius ministrus, bet šį kartą abejonių kyla dėl visų keturių“, – apibendrina politologė.
I. Kalpokas mano, kad suformavus Vyriausybę itin didelę įtaką turės Socialdemokratų partija ir Seimo komitetų pirmininkai.
„Formuojama antraplanė Vyriausybė, pradedant premjere ir baigiant kitomis socialdemokratų pozicijomis. Manau, kad tikroji valdžia ir tikrasis sprendimų priėmimas bus kitur – partijos grietinėlėje, Seimo frakcijoje. Formuojant politinę darbotvarkę daugiau įtakos turės atitinkamų Seimo komitetų pirmininkai, taip pat bus didelis Prezidentūros vaidmuo. Trūks savarankiškumo, subjektyvumo“, – tvirtina jis.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Paklaustas, ar ministrams turėtų būti keliami reikalavimai išmanyti kuruojamą sritį, I. Kalpokas vieno atsakymo neturi.
„Kiekvieną kartą formuojant Vyriausybę diskutuojame, ar užtenka būti geru vadybininku, gerai išmanyti politikos lauką, ar reikia būti ir specialistu. Man atrodo, kad dabar žmonės, ateinantys į ministrų pozicijas, nėra įrodę nei vieno, nei kito.
Anksčiau ateidavo labiau patyrę žmonės: turėdavo patirties politikoje, buvo ragavę ministro duonos, vadovavę Seimo komitetams“, – atkreipia dėmesį pašnekovas ir priduria neturintis daug abejonių, kad prezidentas Gitanas Nausėda galėtų ministrų kandidatūrų netvirtinti.
Dalis ministrų darbus tęs
XX Vyriausybėje darbus tęs krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, vidaus reikalų ministras Valdislavas Kondratovičius, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministrus į Vyriausybę deleguoja trys valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo frakcijos – Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos.
Paskutinis XIX Vyriausybės posėdis. Laimos Penek / Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuotrauka
„Aušriečiai“ į žemės ūkio ministrus teikia Andrių Palionį, aplinkos ministro kėdę pasimatuoti siūlo Renatai Saulytei. „Nemuno aušra“ taip pat atsakinga už Energetikos ministeriją – viešojoje erdvėje kalbama, kad ministro pareigas galėtų tęsti į praėjusią Vyriausybę demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas Žygimantas Vaičiūnas.
„Valstiečiai“ į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikia Edviną Grikšą. Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga yra pranešusi, kad į teisingumo ministrus siūlo Ritą Tamašunienę.
Nauja Vyriausybė performuojama iš pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui ir vietoj jo į šias pareigas prezidentui paskyrus I. Ruginienę.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Kandidatė į kultūros ministrus Vaida Aleknavičienė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Jūratė Zailskienė. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
„Ruginienė kėlė tikslą apsistatyti tais, kurie yra geresni už ją pačią“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS tvirtina, kad, išskyrus finansų ministrą, socialdemokratų kandidatai į ministrus turi ribotą patirtį.
„Kalbant apie galimą finansų ministrą – jis bent jau yra baigęs reikiamas studijas ir dirbęs sandorių konsultantu. Tačiau jo politinė patirtis yra tik aštuoni mėnesiai darbo finansų viceministru. Negalime sakyti, kad kandidatas labai patyręs, juo labiau kad finansų ministras laikomas ministro pirmininko dešiniąja ranka, tad turėsime ir ribotos patirties premjerę, ir tokį patį finansų ministrą.
Bus labai sudėtinga užduotis subalansuoti krašto apsaugos finansavimo poreikius, nes vis dar nežinome, kaip pasiekti tuos 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai ir kaip tai suderinti su ambicingais Ruginienės socialinės politikos planais“, – aiškina politologas.
Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Panašios nuomonės laikosi ir MRU lektorė, politologė RIMA URBONAITĖ. Ji dienraščiui „Bernardinai.lt“ pripažįsta gerokai nustebusi dėl socialdemokratų pasiūlytų kandidatų.
„Pasižiūrėjus į kandidatų į ministrus biografijas kilo klausimas, ar toliau nėra taikoma praktika „pridėkime dešimt balų“. Šiems kandidatams tikrai reikia pridėti po dešimt balų iš dangaus, kad jie atitiktų kvalifikacijos reikalavimus.
Atkreipiu dėmesį į patirties trūkumą – kai kurie jų turi gana menkas vadybos kompetencijas“, – sako ji.
Politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Politologė pabrėžia galimo susisiekimo ministro kompetencijas – turime teisininką, kuris greičiausiai bus atsakingas už susisiekimą.
„Ruginienė kėlė tikslą apsistatyti tais, kurie yra geresni už ją pačią, tačiau dabar jos pasirinkimas tikrai nedaro įspūdžio. Klausimų kelia ir galimas finansų ministras. Man teko susipažinti su Kristupo Vaitiekūno, kaip socialdemokrato, rašytais straipsniais, tarp jų ir apie gynybos finansavimą. Kilo klausimų dėl jo potencialo“, – pabrėžia R. Urbonaitė.
Kandidatas į susisiekimo ministrus Juras Taminskas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Mano, kad didelę įtaką sprendimams turės partijos grietinėlė
Kita vertus, R. Urbonaitės teigimu, jei socialdemokratų kandidatai bus patvirtinti, tai nebus pirmas kartas, kai ministrais tampa nepatyrę politikai.
„Esame turėję ne vieną ir ne du nepatyrusius ministrus, bet šį kartą abejonių kyla dėl visų keturių“, – apibendrina politologė.
I. Kalpokas mano, kad suformavus Vyriausybę itin didelę įtaką turės Socialdemokratų partija ir Seimo komitetų pirmininkai.
„Formuojama antraplanė Vyriausybė, pradedant premjere ir baigiant kitomis socialdemokratų pozicijomis. Manau, kad tikroji valdžia ir tikrasis sprendimų priėmimas bus kitur – partijos grietinėlėje, Seimo frakcijoje. Formuojant politinę darbotvarkę daugiau įtakos turės atitinkamų Seimo komitetų pirmininkai, taip pat bus didelis Prezidentūros vaidmuo. Trūks savarankiškumo, subjektyvumo“, – tvirtina jis.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Paklaustas, ar ministrams turėtų būti keliami reikalavimai išmanyti kuruojamą sritį, I. Kalpokas vieno atsakymo neturi.
„Kiekvieną kartą formuojant Vyriausybę diskutuojame, ar užtenka būti geru vadybininku, gerai išmanyti politikos lauką, ar reikia būti ir specialistu. Man atrodo, kad dabar žmonės, ateinantys į ministrų pozicijas, nėra įrodę nei vieno, nei kito.
Anksčiau ateidavo labiau patyrę žmonės: turėdavo patirties politikoje, buvo ragavę ministro duonos, vadovavę Seimo komitetams“, – atkreipia dėmesį pašnekovas ir priduria neturintis daug abejonių, kad prezidentas Gitanas Nausėda galėtų ministrų kandidatūrų netvirtinti.
Dalis ministrų darbus tęs
XX Vyriausybėje darbus tęs krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, vidaus reikalų ministras Valdislavas Kondratovičius, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ministrus į Vyriausybę deleguoja trys valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo frakcijos – Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos.
Paskutinis XIX Vyriausybės posėdis. Laimos Penek / Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuotrauka
„Aušriečiai“ į žemės ūkio ministrus teikia Andrių Palionį, aplinkos ministro kėdę pasimatuoti siūlo Renatai Saulytei. „Nemuno aušra“ taip pat atsakinga už Energetikos ministeriją – viešojoje erdvėje kalbama, kad ministro pareigas galėtų tęsti į praėjusią Vyriausybę demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas Žygimantas Vaičiūnas.
„Valstiečiai“ į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikia Edviną Grikšą. Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga yra pranešusi, kad į teisingumo ministrus siūlo Ritą Tamašunienę.
Nauja Vyriausybė performuojama iš pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui ir vietoj jo į šias pareigas prezidentui paskyrus I. Ruginienę.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
