Politologas E. Vareikis: mažai tikėtina, kad ES susitars dėl sankcijų Izraeliui
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Danijoje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto pasiūlymą sustabdyti bloko finansavimą Izraelio startuoliams. Tai būtų pradinė sankcija dėl labai sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože.
ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Varšuvoje dalyvavo Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio surengtame regiono šalių vadovų susitikime. Kartu su Latvijos, Estijos ir Danijos lyderiais aptarti saugumo klausimai, parama Ukrainai, tarptautinės taikos iniciatyvos. Po susitikimo lyderiai vaizdo skambučiu bendravo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Lietuvos vadovas sako, kad Rusija nesiekia sąžiningos taikos, ir šią žinią Nawrockis kitą savaitę perduos Jungtinių Valstijų lyderiui. Kaip tai vertinate?
Lenkija vis labiau tampa Baltijos valstybe. Kadangi daug politikos klausimų reikia derinti su Skandinavijos ir Baltijos šalimis, turime bendrą formatą – Šiaurės ir Baltijos aštuonetą. Danija šiomis aplinkybėmis svarbi tuo, kad šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
Galime vieningai ir aiškiai pasakyti, kad viskas gerai. Atrodo, šiame regione iš tikrųjų yra bendra nuomonė apie esminius geopolitinius dalykus. Svarbiausia, žinoma, yra Rusijos grėsmė. Todėl manau, kad šis susitikimas buvo labai laiku ir vietoje, surengtas gana greitai.
O kaip pavyks perduoti žinias ir kokie bus rezultatai – detalės priklauso nuo šių laikų politinės komunikacijos. Susitikimą vertinu teigiamai ir manau, kad tai geras žingsnis.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. EPA-ELTA nuotrauka
Danijoje susitikę ES užsienio reikalų ministrai aptaria pasiūlymą sustabdyti bloko finansavimą Izraelio startuoliams. Tai būtų pradinė sankcija dėl labai sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože. Tačiau ES kol kas nepasiekė daugumos, reikalingos tokiam žingsniui, jau nekalbant apie griežtesnes priemones Izraelio atžvilgiu. ES užsienio politikos vadovė šeštadienį sakė, kad nėra optimistiškai nusiteikusi dėl galimybės blokui skelbti sankcijas Izraeliui, nes šalys narės nesutaria dėl žydų valstybės karo su „Hamas“ Gazos Ruože. Kaip vertinate ES narių svarstymus skelbti Izraeliui sankcijas?
Klausimas tikrai sudėtingas, kaip ir visos sankcijų temos. Kai kurių šalių santykiai su Izraeliu yra gana specifiniai. Pavyzdžiui, Vokietijos dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos – šiuo atveju bet koks žingsnis prieš Izraelį gali būti vertinamas kaip antisemitizmo atnaujinimas, net jeigu taip nėra. Todėl Vokietija laikosi atsargios politikos Izraelio atžvilgiu.
Dėl Palestinos valstybės pripažinimo nuomonės labai skiriasi – net mūsų šalyje nėra bendros pozicijos. Istorija sudėtinga. Taigi sunku tikėtis, kad ES lengvai sutars.
Be to, Izraelyje padėtis kasdien keičiasi – vyksta karas, terorizmo aktai, įkaitų grobimas, humanitarinė krizė ir įprasti karo veiksmai. Sankcijos Izraeliui nebūtų labai veiksmingos, nes jis didžiąja dalimi nepriklauso nuo ES. Sankcijos veikiau turėtų politinio spaudimo prasmę, tačiau jis nevienareikšmis. Todėl nemanau, kad ES galėtų priimti bendrą sprendimą, pavyzdžiui, pripažinti Palestinos valstybę.
Gazos Ruožas, 2025 m. rugpjūčio 1 d. EPA-ELTA nuotrauka
Gazos Ruožas. EPA-ELTA nuotrauka
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį išreiškė apgailestavimą dėl smūgio, per kurį vienoje Gazos Ruožo ligoninėje žuvo 20 žmonių, tarp jų penki žurnalistai. „Izraelis nuoširdžiai apgailestauja dėl tragiškos nelaimės, kuri šiandien įvyko Nasero ligoninėje Gazos Ruože“, – pažymėjo premjeras savo biuro išplatintame pareiškime. Koks yra jo poveikis tarptautinei reakcijai į žurnalistų žūtį?
Tai daugiau emocinis klausimas – pasakė ne taip, kaip tikėtasi. Tačiau apgailestavimas buvo pareikštas toks, kokį Izraelis nusprendė pareikšti.
Reikia suprasti kelis dalykus: karas Gazoje vyksta, jį pradėjo „Hamas“. Atsakomybę už karą reikia prisiimti, bet „Hamas“ to rimtai nedaro. Grupuotė dažnai prisidengia civiliais, todėl kariauti civilizuotais metodais labai sunku. Deja, civilių aukų išvengti beveik neįmanoma.
Izraelis siekia atgauti visus įkaitus. Kol nežinoma, ar tie žmonės gyvi, tol padėtis išlieka sudėtinga. Gazos Ruožas tankiai gyvenamas, todėl bet koks karo veiksmas kelia pavojų civiliams.
Kai girdžiu apie Gazą, prisimenu Rusiją, kuri kasdien Ukrainoje žudo civilius toli nuo fronto linijos. O Vladimiro Putino atsiprašymų pasaulis nesulaukia.
Rusijos atakos Ukrainoje intensyvėja. Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį Rusijos pasiuntinį iškvietė į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste. Kol laukiame Trumpo sprendimo, kokių veiksmų gali imtis Europos Sąjunga? Ar dar vienas sankcijų paketas būtų reikiamas žingsnis?
Mano nuomone, reikėjo vieno stipraus sankcijų paketo dar prieš trejus metus. Jei jų jau kone dvidešimt, vadinasi, ligą, vardu Rusija, gydome po truputį. Baimė suprantama – Rusija galinga, neprognozuojama, turinti branduolinį ginklą.
Dabar atėjo proga griežtinti poziciją, nes atakos palietė ir ES institucijas bei kai kurias Vakarų valstybių atstovybes. Vis dėlto svarbiausia Ukrainos saugumo garantija – stipri jos pačios gynyba. Popieriniai įsipareigojimai be realios gynybos yra fiktyvūs.
Ukrainiečiai kariauja, moka tai daryti, gaminasi ginklus, kuriuos gali naudoti be Vakarų leidimo. Tai rodo, kad padėtis nėra tokia bloga, kaip kartais sakoma.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas. EPA-ELTA nuotrauka
Buvo laukiama didelio Rusijos puolimo vasarą, bet jo nepavyko įgyvendinti. Žinoma, Amerika turi didelę įtaką, bet negali vienu mygtuko paspaudimu pertvarkyti pasaulio.
Beje, juokais pagalvojau: Nobelio taikos premiją reikėtų skirti Zelenskio ir Trumpo žmonoms. Jos, bendraudamos ir veikdamos savo vyrus, jau labai daug nusipelnė.
Vokietijos lyderis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku atvyko į Moldovą paminėti 34-ųjų šalies nepriklausomybės metinių, jai siekiant narystės Europos Sąjungoje. ES šalys remia Moldovos sprendimą prisijungti prie Sąjungos. Kaip tai vertinate?
Manau, Moldovą reikia kuo greičiau priimti į Vakarų Europos institucijas. Nors problemų šalyje daug – ekonominių, socialinių, emigracijos, – viena ji jų neišspręs. Jei Moldovą paliksime be niekieno įtakos, ten būtinai ateis Rusija.
Yra stiprių jėgų, manančių, kad Moldova yra europinė valstybė, kaip ir Ukraina. Taip, šalis gana neturtinga, niokota Sovietų Sąjungos, dalis jos teritorijos okupuota. Ten įsitvirtinusi nuo Maskvos priklausoma mafijos valdoma struktūra. Bet jei Moldovą paliksime vieną, ji neišsilaikys. Todėl gerai, kad dedamos pastangos priartinti ją prie Europos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. EPA-ELTA nuotrauka
Danijoje susitikę ES užsienio reikalų ministrai aptaria pasiūlymą sustabdyti bloko finansavimą Izraelio startuoliams. Tai būtų pradinė sankcija dėl labai sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože. Tačiau ES kol kas nepasiekė daugumos, reikalingos tokiam žingsniui, jau nekalbant apie griežtesnes priemones Izraelio atžvilgiu. ES užsienio politikos vadovė šeštadienį sakė, kad nėra optimistiškai nusiteikusi dėl galimybės blokui skelbti sankcijas Izraeliui, nes šalys narės nesutaria dėl žydų valstybės karo su „Hamas“ Gazos Ruože. Kaip vertinate ES narių svarstymus skelbti Izraeliui sankcijas?
Klausimas tikrai sudėtingas, kaip ir visos sankcijų temos. Kai kurių šalių santykiai su Izraeliu yra gana specifiniai. Pavyzdžiui, Vokietijos dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos – šiuo atveju bet koks žingsnis prieš Izraelį gali būti vertinamas kaip antisemitizmo atnaujinimas, net jeigu taip nėra. Todėl Vokietija laikosi atsargios politikos Izraelio atžvilgiu.
Dėl Palestinos valstybės pripažinimo nuomonės labai skiriasi – net mūsų šalyje nėra bendros pozicijos. Istorija sudėtinga. Taigi sunku tikėtis, kad ES lengvai sutars.
Be to, Izraelyje padėtis kasdien keičiasi – vyksta karas, terorizmo aktai, įkaitų grobimas, humanitarinė krizė ir įprasti karo veiksmai. Sankcijos Izraeliui nebūtų labai veiksmingos, nes jis didžiąja dalimi nepriklauso nuo ES. Sankcijos veikiau turėtų politinio spaudimo prasmę, tačiau jis nevienareikšmis. Todėl nemanau, kad ES galėtų priimti bendrą sprendimą, pavyzdžiui, pripažinti Palestinos valstybę.
Gazos Ruožas, 2025 m. rugpjūčio 1 d. EPA-ELTA nuotrauka
Gazos Ruožas. EPA-ELTA nuotrauka
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį išreiškė apgailestavimą dėl smūgio, per kurį vienoje Gazos Ruožo ligoninėje žuvo 20 žmonių, tarp jų penki žurnalistai. „Izraelis nuoširdžiai apgailestauja dėl tragiškos nelaimės, kuri šiandien įvyko Nasero ligoninėje Gazos Ruože“, – pažymėjo premjeras savo biuro išplatintame pareiškime. Koks yra jo poveikis tarptautinei reakcijai į žurnalistų žūtį?
Tai daugiau emocinis klausimas – pasakė ne taip, kaip tikėtasi. Tačiau apgailestavimas buvo pareikštas toks, kokį Izraelis nusprendė pareikšti.
Reikia suprasti kelis dalykus: karas Gazoje vyksta, jį pradėjo „Hamas“. Atsakomybę už karą reikia prisiimti, bet „Hamas“ to rimtai nedaro. Grupuotė dažnai prisidengia civiliais, todėl kariauti civilizuotais metodais labai sunku. Deja, civilių aukų išvengti beveik neįmanoma.
Izraelis siekia atgauti visus įkaitus. Kol nežinoma, ar tie žmonės gyvi, tol padėtis išlieka sudėtinga. Gazos Ruožas tankiai gyvenamas, todėl bet koks karo veiksmas kelia pavojų civiliams.
Kai girdžiu apie Gazą, prisimenu Rusiją, kuri kasdien Ukrainoje žudo civilius toli nuo fronto linijos. O Vladimiro Putino atsiprašymų pasaulis nesulaukia.
Rusijos atakos Ukrainoje intensyvėja. Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį Rusijos pasiuntinį iškvietė į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste. Kol laukiame Trumpo sprendimo, kokių veiksmų gali imtis Europos Sąjunga? Ar dar vienas sankcijų paketas būtų reikiamas žingsnis?
Mano nuomone, reikėjo vieno stipraus sankcijų paketo dar prieš trejus metus. Jei jų jau kone dvidešimt, vadinasi, ligą, vardu Rusija, gydome po truputį. Baimė suprantama – Rusija galinga, neprognozuojama, turinti branduolinį ginklą.
Dabar atėjo proga griežtinti poziciją, nes atakos palietė ir ES institucijas bei kai kurias Vakarų valstybių atstovybes. Vis dėlto svarbiausia Ukrainos saugumo garantija – stipri jos pačios gynyba. Popieriniai įsipareigojimai be realios gynybos yra fiktyvūs.
Ukrainiečiai kariauja, moka tai daryti, gaminasi ginklus, kuriuos gali naudoti be Vakarų leidimo. Tai rodo, kad padėtis nėra tokia bloga, kaip kartais sakoma.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas. EPA-ELTA nuotrauka
Buvo laukiama didelio Rusijos puolimo vasarą, bet jo nepavyko įgyvendinti. Žinoma, Amerika turi didelę įtaką, bet negali vienu mygtuko paspaudimu pertvarkyti pasaulio.
Beje, juokais pagalvojau: Nobelio taikos premiją reikėtų skirti Zelenskio ir Trumpo žmonoms. Jos, bendraudamos ir veikdamos savo vyrus, jau labai daug nusipelnė.
Vokietijos lyderis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku atvyko į Moldovą paminėti 34-ųjų šalies nepriklausomybės metinių, jai siekiant narystės Europos Sąjungoje. ES šalys remia Moldovos sprendimą prisijungti prie Sąjungos. Kaip tai vertinate?
Manau, Moldovą reikia kuo greičiau priimti į Vakarų Europos institucijas. Nors problemų šalyje daug – ekonominių, socialinių, emigracijos, – viena ji jų neišspręs. Jei Moldovą paliksime be niekieno įtakos, ten būtinai ateis Rusija.
Yra stiprių jėgų, manančių, kad Moldova yra europinė valstybė, kaip ir Ukraina. Taip, šalis gana neturtinga, niokota Sovietų Sąjungos, dalis jos teritorijos okupuota. Ten įsitvirtinusi nuo Maskvos priklausoma mafijos valdoma struktūra. Bet jei Moldovą paliksime vieną, ji neišsilaikys. Todėl gerai, kad dedamos pastangos priartinti ją prie Europos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
