Naujienų, tiriamoji žurnalistika • 2025.10.29 10:29

N. Maliukevičius: žiniasklaida turi veikti kaip imunitetas Kremliaus propagandai

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

N. Maliukevičius: žiniasklaida turi veikti kaip imunitetas Kremliaus propagandai
Teigiama, kad tinklas „Pravda“ iškreipia pokalbių robotų teikiamą informaciją ir užtvindo pranešimus prokremliškomis melagienomis – taip siekiama prorusiškus naratyvus skleisti pasauliniu mastu. Dezinformacijos sklaidą stebinti organizacija „NewsGuard“ ištyrė dešimtį pagrindinių DI pokalbių robotų – rezultatai atskleidė, kad daugiau nei trečdalį kartų jie atkartojo melagienas iš tinklo „Pravda“ ir taip padėjo skleisti prorusišką propagandą. „Didžiuliai Rusijos propagandos kiekiai – 3 600 000 straipsnių 2024-aisiais – buvo įtraukti į Vakarų DI sistemas, jų atsakymai užkrėsti melagingais teiginiais ir propaganda“, – teigė „NewsGuard“ tyrėjos McKenzie Sadeghi ir Isis Blachez. Spėjama, kad rusiškų propagandinių tekstų, rašytų naudojantis dirbtiniu intelektu, skaičius ilgainiui gali augti iki dešimties milijonų. Propagandos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. NERIJUS MALIUKEVIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja apie šiandien plačiai naudojamus rusų propagandos veikimo būdus ir naratyvus. „Svarbu mokytis ne tik tikrinti informaciją ar skaityti papildomus šaltinius, bet ir ugdyti sąmoningą šiuolaikinių medijų vartojimo įprotį“, – apie svarbą tokius tekstus atpažinti kalba propagandos ekspertas. Kaip šiuo metu veikia rusų propaganda ir kokie modeliai naudojami paveikiems propagandiniams tekstams kurti? Propaganda yra tokia pat sena kaip ir žmonijos istorija. Visada buvo noras ar siekis vienaip ar kitaip manipuliuoti, apgauti, įtikinti kuo nors kitu. Todėl sakyčiau, kad ir Rusijos propaganda turi gilias istorines šaknis – naudojant šį įrankį siekiama užsienio politikos tikslų. Tai darė imperinė Rusija, sovietai, tai daro dabartinis Kremlius. Visada atsižvelgiama į naujas galimybes, naujas technologijas, kurios padeda vykdyti propagandos kampanijas. Vienas pagrindinių šioje srityje lūžių yra propagandos ir dezinformacijos automatizavimas. Kyla klausimas – kaip tokias kampanijas galima dar labiau sustiprinti ir padaryti matomesnes pasitelkiant šiuolaikines technologijas? Čia kalbama ne tik apie dirbtinį intelektą, bet ir algoritmų naudojimą, botus, trolius ir panašiai. Vakaruose tai įvardijama kaip kompiuterizuotas propagandos iššūkis, su kuriuo vis dažniau susidursime. Tai pasireikš ne tik Kremliaus propagandos evoliucija, bet ir įvairiomis kitomis kampanijomis – pavyzdžiui, finansinėmis machinacijomis, apgaule sveikatos klausimais. Visa tai taip pat įtrauks automatizuotas sistemas. maskva, kremlius, putinas EPA-ELTA nuotrauka Šiandien propagandiniai rusų tekstai labiau nukreipti į užsienį ar daugiau skirti šalies vidui? Tokia straipsnių gausa kelia klausimą: ką siekiama labiau paveikti? Negalima taip paprastai atskirti, sakyti, kad propaganda skleidžiama tik užsienyje arba tik šalies viduje. Viskas derinama. Vladimirui Putinui labai svarbi vidinė visuomenės mobilizacija, todėl jis vykdo atitinkamas propagandos kampanijas ir skiria milžiniškas lėšas informacijos kontrolei Rusijoje. Jau seniai perimta visiška televizijos ir spaudos kontrolė, dirbama su internetu ir socialiniais tinklais. Prisiminkime, kaip iš Pavelo Durovo buvo atimta socialinio tinklo „VKontakte“ (rus. ВКонтакте) kontrolė ir perimta į valstybės rankas. Ne mažiau svarbūs šie įrankiai ir užsienyje. Tam skiriami didžiuliai pinigai ne tik „Russia Today“, „Sputnik“ sistemoms, bet ir naujoms modernesnėms platformoms. Pavyzdžiui, labai įdomus tyrimas apie projektą „Mortal Kombat“ – jis atskleidė, kaip buvo kuriami tariami interneto portalai ir tinklai. Paaiškėjo, kad pagrindinis jų tikslas buvo ne tiek įtikinti paprastą skaitytoją propagandinėmis žinutėmis, kiek užtvindyti dirbtinio intelekto sistemas – tokias kaip „ChatGPT“ – savo siūloma informacija. Tuomet šios sistemos, gavusios klausimų apie karą Ukrainoje, Putiną ar Rusiją, pateiktų jau per rusišką propagandinį filtrą suvirškintus atsakymus. Kokius pagrindinius naratyvus šiandien naudoja Rusija karo Ukrainoje akivaizdoje? Reikia suprasti, kad didžiausias dabartinis Putino iššūkis yra jo karinė avantiūra Ukrainoje, agresija prieš šią šalį. Tam metami visi resursai – tiek ekonominiai, tiek propagandiniai.
Mūsų regione Putinui didžiulį iššūkį kelia NATO gynybinių pajėgumų stiprinimas. Todėl taikiniu tampa Vokietijos brigada ir vokiečių kariai.
Kalbant apie naratyvus, labai svarbu paminėti taikos bet kokiomis sąlygomis naratyvą. Tai nėra tik pasakojimai – tam tikros politinės partijos, tam tikri veikėjai tas idėjas skleidžia Vakaruose. Neatsitiktinai atsiranda savotiška tokių politinių judėjimų simbiozė – pavyzdžiui, Taikos koalicijos Lietuvoje ir tų pačių žinučių Putino režimo portaluose ar žiniasklaidoje. Kitas svarbus naratyvas – Rusijos vaizdavimas kaip nekaltos, visur puolamos šalies. Šis naratyvas dažnai grindžiamas vadinamąja rusofobijos tema: esą Vakarai nusiteikę prieš rusų tautą, o pasipiktinimas Kremliumi pristatomas kaip neracionalus, tarsi kaprizingas. Mūsų regione Putinui didžiulį iššūkį kelia NATO gynybinių pajėgumų stiprinimas. Todėl taikiniu tampa Vokietijos brigada ir vokiečių kariai. Reikia suprasti, kad jie atvyksta į mūsų regioną taikos sąlygomis, bet iš esmės nuolat bus informacinio fronto apkasuose, prieš juos bus nutaikytos įvairios melagingos žinutės. maskva, kremlius, rusija, putinas EPA-ELTA nuotrauka Svarbu atkreipti dėmesį, kaip Baltarusija ir Rusija bendradarbiauja tokiose kampanijose. Dažnai jos nukreipiamos prieš Rusijos ir Baltarusijos opozicijos veikėjus, kurie pabėgo ar pasitraukė, tarp jų ir tie, kurie atsidūrė Lietuvoje. Todėl nestebina sistemiškos kampanijos prieš Sviatlaną Cichanouskają ir jos aplinką – tiek per valstybinius Baltarusijos televizijos kanalus, tiek vykdant subtilias dezinformacijos akcijas. Štai visai neseniai buvo išsiųsti laiškai Cichanouskajos vardu Lietuvos prokuratūros darbuotojams – kilo tam tikras sujudimas. Nedingo ir tradiciniai naratyvai: bandymas parodyti Lietuvą kaip nepavykusią valstybę, vaizduoti Sovietų Sąjungą kaip galingą, kiti panašūs pasakojimai. Kokį vaidmenį turi atlikti žiniasklaida kovoje su dezinformacija? Kaip ji turėtų atsilaikyti, atsirinkti faktus ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą? Žiniasklaida yra be galo svarbus filtras. Esminis dalykas – nereikia bandyti išrasti dviračio. Žurnalistai turi profesionaliai dirbti: tikrinti informaciją, tirti gautas abejotinas žinutes, informuoti skaitytojus ar klausytojus apie dezinformacines kampanijas, šviesti visuomenę apie grėsmes. Nenorėčiau kurti kokio nors idealių rekomendacijų sąrašo – manau, žurnalistai jau dabar puikiai prisideda kovodami su dezinformacija, tiesiog vykdydami savo profesinę misiją. Pavyzdžiui, ir Lietuvos, ir užsienio žurnalistai yra atskleidę ne vieną Rusijos dezinformacijos kampaniją. Vienas iš pastarųjų tyrimų parodė, kaip finansuojami įvairūs veikėjai ir propagandinės akcijos. Mano manymu, žiniasklaida turi veikti kaip imunitetas visai Kremliaus propagandai. maskva, rusija, kremlius, vaikai rusijoje Antrojo pasaulinio karo minėjimas Maskvoje. EPA-ELTA nuotrauka Kaip visuomenė turėtų atpažinti propagandą ir kaip ugdyti atsparumą jai? Reikia suprasti, kad informacinė aplinka ateityje dar labiau prisipildys emocinio turinio. Bus siekiama daryti poveikį socialiniuose tinkluose, taikant į mūsų teigiamas ar neigiamas emocijas. Todėl svarbu mokytis ne tik tikrinti informaciją ar skaityti papildomus šaltinius, bet ir ugdyti sąmoningą šiuolaikinių medijų vartojimo įprotį. Reikia neskubėti dalytis emocingomis žinutėmis, verčiau sustoti ir pagalvoti apie save patį: kodėl vienaip ar kitaip jausmingai reaguojame į konkrečią informaciją? Svarbu ugdyti tam tikras kompetencijas ir suvokti, kad niekas nėra iki galo įvaldęs šios srities. Gyvename medijų revoliucijos laikotarpiu, todėl bus ir klaidų, ir apsigavimų, bet svarbiausia – mokytis iš jų ir judėti pirmyn. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai