Aštuonetu savo darbą įvertinusi R. Popovienė sutinka diskutuoti apie rusakalbes mokyklas: iki šiol nieko nebuvo padaryta

Pokalbyje apie nuveiktus darbus ir naujųjų mokslo metų tikslus R. Popovienė tvirtina neatsitraukianti ir nuo vidurvasarį išsakytos idėjos apie privalomo matematikos egzamino atsisakymą stojant į humanitarines studijų kryptis. „Pagal atliktus tyrimus, dalyvavimą įvairiuose patikrinimuose Lietuva tikrai nėra paskutinėje vietoje pagal matematikos pasiekimus, – aiškina ministrė. – Galbūt mes turime kalbėti tik apie humanitarines specialybes, kad stojant į jas matematikos egzaminas nebūtų privalomas.“ Kalbėdama apie mokytojų trūkumo problemą pašnekovė akcentuoja, kad dalis skatinamųjų priemonių rinktis pedagogikos studijas neveikia. „Ne visi jauni žmonės pabaigę studijas eina dirbti į mokyklas“, – teigia R. Popovienė. Liepos pabaigoje ministrė žurnalistams sakė, kad diskutuoti apie rusiškų mokyklų uždarymą nėra galimybių dėl Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų nuostatų. „Manau, šiandien diskutuoti apie tai tikrai negalime, nes Konstitucija labai aiškiai mus įpareigoja ir viską pasako“, – tikino ji. Tačiau interviu R. Popovienė laikosi nuosaikesnės pozicijos ir pabrėžia diskusijos apie rusakalbių mokyklų padėtį svarbą. „Tikrai diskutuosime, kalbėsime, kad jaunų žmonių integracija, labai reikalinga nuo paties mažiausio iki mokyklinio ugdymo, būtų ir kad vėliau jauni žmonės galėtų studijuoti universitete“, – sako ministrė. Naujų mokslo metų proga R. Popovienė švietimo bendruomenei linki susiklausymo ir įsiklausymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, taip pat sveikatos ir energijos. youtube.com video Ministre, praėjus trims mėnesiams nuo darbo pradžios Jūs savo darbą interviu portalui LRT.lt įvertinote septynetu. Šiandien ministrė, tiesa, dabar laikinoji, esate jau daugiau nei aštuonis mėnesius, ir streso bei nelengvų situacijų tikrai būta. Kaip vertinate jau nuveiktus darbus ir kokį pažymį rašytumėte sau šiandien? Manau, septynetas tikrai lieka, bet galiu pasakyti, kad gal įvertinčiau darbus net ir aštuonetu, nes kai kuriuos tikrai pavyko padaryti. Nepavargote? Nepavargau. Kaip tik turiu energijos, noro ir tikslų, kuriuos turime įgyvendinti. Ir niekada pradėtų darbų pusiaukelėje nepalieku nebaigtų. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka Pirmadienį rengėte spaudos konferenciją, kurioje pristatėte būsimų mokslo metų planus. Kalbėjote apie emocinės gerovės stiprinimą, kėlėte tikslą sutvarkyti ankstesnių reformų pasekmes, kad mokyklos turėtų tinkamus vadovėlius, taip pat pranešėte, jog pratęsiate priedus mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas programas. Panašių gražių planų girdime kasmet, tačiau kur kas sunkiau spręsti senas problemas, dėl kurių šiandien turime bado akciją rengiančią mokytoją, o pernai vyko ir streikas. Čia kalbame ne tik apie atlyginimų kėlimą, nes šiemet aštuoniais procentais didinami pareiginės algos koeficientai, bet ir apie mokytojų darbo sąlygų gerinimą. Klausimas – kaip įtraukti pedagogus į mokyklos, klasės sprendimus, nustatyti bendravimo su tėvais taisykles? Ar tai jau didysis iššūkis? Išvardinote nemažai mūsų išsikeltų prioritetinių darbų ir tų, kuriuos per tą trumpą laikotarpį pavyko padaryti. Akcentuočiau mūsų nuveiktus darbus vadovėlių klausimu, rengiant rekomendacijas dėl naudojimosi telefonais mokyklose, taip pat bendraujant su socialiniais partneriais. Kalbant apie darbo užmokestį, tikrai labai svarbu bendrauti, bendradarbiauti su švietimo bendruomene – pedagogais, profesinėmis sąjungomis. Tą ir darėme derindami įvairius klausimus ir spręsdami problemas. Todėl mums pavyko penkiomis dienomis sutrumpinti mokslo metus. Mes atliepėme profesinių sąjungų prašymą padėti išspręsti problemas (sutrumpinti mokslo metus – aut. past.) birželio mėnesį, kai vyksta valstybiniai brandos egzaminai ir moksleiviams nebūna normaliai vedamų pamokų, vietoj to organizuojamos išvykos, edukacijos.

Nuo mūsų visų bendravimo, įsiklausymo, bendradarbiavimo priklauso mikroklimatas ir saugi socialinė aplinka mokykloje.

Vyriausybės programoje kaip vienas iš prioritetų šalia kitų iškeltas ir emocinio saugumo mokykloje klausimas. Ir tai, ką jūs paminėjote – kad vyksta mokytojos bado akcija, parodo, jog tai labai opi problema ne tik mokiniams, bet ir pedagogams. Nuo mūsų visų bendravimo, įsiklausymo, bendradarbiavimo priklauso mikroklimatas ir saugi socialinė aplinka mokykloje. Tikrai niekada nebūna kalta viena pusė – visada problemų, nesutarimų priežasčių reikia ieškoti abiejose pusėse. Emocinis saugumas yra labai svarbus, ir mes su Sveikatos apsaugos ministerija esame parengę bendradarbiavimo sutartį. Netrukus baigsime rengti veiklos planą, kuriame numatytos pagrindinės veiklos kryptys ir svarbiausi darbai. Norime, kad jie būtų įgyvendinti ir pasiektų švietimo bendruomenę. Manau, kviesdami visus ir pasirašydami tą sutartį akcentuosime, kad pedagogai, administracija, tėvai atkreiptų į tai dėmesį. Prezidentas Gitanas Nausėda skatina suformuoti egzaminų sistemą, kurios daugiau nebereikėtų kaitalioti. Ar dar vienas naujų mokslo metų tikslas – ramybės siekis švietime? Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka bei pati sistema tikrai buvo ir yra ganėtinai paini. Ji sudėtinga tuo, kad visą laiką buvo keičiama. Pradėdami dirbti girdėjome, kad ir mokiniai, ir pedagogai skundėsi dėl per greitai vykdomų reformų, tai kėlė stresą, kuris galėjo turėti įtakos ir rezultatams. Egzaminų išlaikymo kartelės kaitaliojimas kiekvienais metais kelia tam tikrų rūpesčių ir įtampą. Šie metai aiškiai parodė, kad iškelta 35 balų išlaikymo kartelė buvo per aukšta. Noriu pabrėžti, kad ne tik matematikos, bet ir visų dalykų neišlaikymo procentas buvo kur kas didesnis – nuo keturių iki dešimties kartų, jeigu lygintume su praėjusių metų rezultatais. Todėl vertinimo komitetai turėjo koreguoti rezultatus ir priimti tam tikrus sprendimus. Situacija tai aiškiai parodė, ir prezidentas akcentavo, kad sprendimai šiais metais turėjo būti priimti. Galbūt jie nebuvo patys prieinamiausi, bet išsprendė šią problemą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka Prezidentas taip pat akcentavo, kad mes turėtume peržiūrėti (egzaminų – aut. past.) sistemą, padaryti ją lankstesnę, prieinamą ir suprantamą kiekvienam. Jau dabar dirbame ekspertų darbo grupėje, joje ne tik įvertinsime visą valstybinių brandos egzaminų vykdymo ir organizavimo sistemą, turime ir permąstyti, kiek turi sietis brandos atestato gavimas su stojimu į aukštąsias mokyklas. Galbūt mes turime didesnį dėmesį skirti užduočių rengimui, kitų dalykų įvertinimui. Žinoma, turime kalbėti ir apie matematikos egzaminą, kuris šiais metais kėlė didelę įtampą, ar jis turėtų būti privalomas stojant į humanitarines specialybes. Noriu pabrėžti, kad vienasmenių sprendimų nebus ir negali būti – mes visi kartu turime diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kad jaunimas rinkdamasis studijų kryptį galėtų jaustis saugus. Kitais metais planuojame, kad neišlaikytą matematikos egzaminą bus galima perlaikyti taip, kaip ir lietuvių kalbos – tais pačiais metais. Sakote, kad tai nebus vienasmenis sprendimas. Vis dėlto, Jūsų nuomone, ar neatrodo, kad problemą sprendžiate nuo kito galo? Gal geriau dirbti prie to, kad mokiniai matematiką mokėtų? Pagal atliktus tyrimus, dalyvavimą įvairiuose patikrinimuose Lietuva tikrai nėra paskutinėje vietoje pagal matematikos pasiekimus. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad pačios programos tikrai mokomasi dvylika metų ir tos (įgyjamos – aut. past.) kompetencijos labai svarbios, jos turi tarnauti jaunam žmogui vėliau gyvenime. Ne visada egzaminas skatina siekti aukščiausių rezultatų arba mokytis to dalyko.

Pirmiausia turėtume siekti to, kad egzaminas nebūtų vienintelė paskata mokytis matematikos.

Pirmiausia turėtume siekti to, kad egzaminas nebūtų vienintelė paskata mokytis matematikos. Turime diskutuoti ir visi ieškoti geriausio sprendimo, kad jaunas žmogus gerai jaustųsi. Galbūt turime kalbėti tik apie humanitarines specialybes, kad stojant į jas matematikos egzaminas nebūtų privalomas. O galbūt pasiekimus turime graduoti lygiais. Tai yra diskusijų klausimas. Bet Jūs neatsitraukiate nuo savo nuomonės? Aš ne tik neatsitraukiu – tai yra mano nuomonė ir mano žodžiai atliepiant žmonių lūkesčius. Šiuo klausimu turiu labai daug paklausimų, kreipimųsi ir jaunų žmonių, ir tėvų, pedagogų bendruomenės. Liepą išgirdome, kad bus peržiūrima egzaminų kartelė, nes dabar esanti 35 balų yra per didelė. Kalbėta apie 25 taškus. Gal jau žinote, kokia bus tiksli kartelė, ir ar galite patvirtinti, kad ji tikrai bus mažinama? Kokia ji bus, negaliu patvirtinti, nes dabar dirbame prie šio klausimo, bet kartelė turi būti mažinama. Mes kalbėjome ir su švietimo bendruomenės atstovais, su tam tikrais ekspertais diskusijose, ir tai parodė šių metų pasiekti rezultatai. Matome, kad ta (egzaminų rezultatų – aut. past.) kreivė buvo gerokai pasislinkusi į kitą pusę, ir dešimties balų korekcijos aiškiai parodė, jog turime ieškoti palankesnio sprendimo ir žiūrėti į kartelės mažinimą. Tačiau klausimą išspręs ekspertai, dirbantys darbo grupėje. Pakalbėkime apie konkurencingumą stojant į aukštąsias mokyklas. Kaip manote, ar 2025 metais egzaminus laikę jaunuoliai stodami kitąmet nebus pranašesni? Ar nesujaukta konkurencinė aplinka? Pirminis sprendimas buvo priimtas vertinimo komiteto. Taip, jis iškėlė tam tikras problemas, tačiau buvo tikslinama stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo tvarka, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir lygios galimybės dėl valstybės finansuojamų vietų. Rezultatus peržiūrėjome ir pakoregavome trims grupėms – tiems moksleiviams, kurie gavo 95 balus ir norėjo stoti į aukštąsias mokyklas, kurie mokyklą baigė pernai ir dar prieš tai, taip pat įtraukėme tarptautinį bakalaureatą. Šį sprendimą derinome su aukštųjų mokyklų atstovais, Lietuvos universitetų konferencijos rektoratu, kolegijų atstovais. Buvo priimtas teisingas sprendimas ir užtikrintos lygios galimybės – konkurencinės sąlygos tikrai buvo lygios visiems. Vilniaus universitetas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Šiuo metu Lietuvoje trūksta 458 mokytojų. Skaičiai turbūt nedžiugina, bet, kaip ir pati esate minėjusi, problema neatsirado vakar ir yra sena. Tačiau norėčiau pakalbėti apie mokytojų krūvius. Reikšminga pedagogų dalis dirba daugiau negu vienu etatu, ir, jeigu tas uodegėles sudėtume į statistiką, turbūt mokytojų trūktų dar daugiau. Ar tai dar vienas galvos skausmas Jums? Lietuvoje mokytojų yra daugiau nei 30 tūkstančių. Jų trūkumas kinta kiekvieną dieną, nes mokyklos registruojasi, pateikia darbo skelbimus. Mums trūksta maždaug vieno procento visų mokytojų. Noriu pabrėžti – pačios mokyklos ir savivaldybės labai atsakingai žiūri, kad ugdymo procesas nenutrūktų, ir visus metus dirba šiuo klausimu. Minėjau, kad ši problema neatsirado vakar. Ji tęsiasi metų metus. Ir šiandien iš 458 trūkstamų mokytojų daugiau kaip 200 ieškoma dirbti visu krūviu – etatu. Tai reiškia, kad kitų mokytojų dalykininkų ieškoma net ir ne visam etatui. Kalbėjomės ir su profesinėmis sąjungomis, neseniai buvau susitikusi su mokytojais, kurie pritaria, kad šalia darbo užmokesčio darbo sąlygos mokytojui yra pačios svarbiausios. Mes akcentavome ir mokinių skaičių klasėse – tai dar vienas tikslas ilgalaikėje perspektyvoje. Turime apie tai kalbėti, nes matome dviejų lygių Lietuvą ­­– regionus, kuriuose moksleivių skaičius mažėja, ir didmiesčius – Vilniaus, Kauno miestus, kur klasės yra perpildytos. Per dideli mokytojų krūviai irgi lemia tam tikras darbo sąlygas – tai ir pervargimas, perdegimas, ir didelis emocinis krūvis. Su profesinėmis sąjungomis esame diskutavę, kad mes peržiūrėsime etatinio darbo apmokėjimo tvarką jos nekeisdami ar kitaip nekeldami naujos įtampos, streso. Tačiau svarbu peržiūrėti ir pakoreguoti skaičiavimus, kad jie nebūtų tokie painūs. Labiausiai turėtume atkreipti dėmesį į valandų paskirstymą, kai kalbame apie bendruomenines valandas. Per pirmąjį priėmimą fizikos, chemijos pedagogiką pasirinko po tris abiturientus, informatikos – du. Visgi šiemet kvietimus studijuoti pirmosios pakopos ugdymo mokslus gavo dešimtadaliu daugiau stojančiųjų nei pernai. Tačiau atrodo, kad stojančiuosius vilioja toli gražu ne tos sritys, kurių mums labiausiai reikia. Ar nebijote, kad daliai mokytojų išėjus į pensiją nė su žiburiu nerasime kai kurių disciplinų pedagogų? Džiaugiamės, kad į pedagogikos studijas šiemet įstojo daugiau nei pernai. Bet jūs paminėjote, kad labai mažai jaunimo įstojo būtent į šias specialybes. Turime nemažai skatinimo priemonių, kviečiame stoti į prioritetines specialybes, kad mokytojų netrūktų. Yra mokamos 455 eurų stipendijos, o jeigu studentas su savivaldybe sudaro sutartį, kad po studijų tam tikrą laiką atidirbs vienoje ar kitoje vietoje, tada gauna dar didesnę stipendiją.

Skatinimo priemonės neveikia iki galo, ir ne visi jauni baigę studijas žmonės eina dirbti į mokyklas.

Tačiau pamatėme, kad šios skatinimo priemonės neveikia iki galo ir ne visi jauni baigę studijas žmonės eina dirbti į mokyklas. Šiuo metu suburta darbo grupė, kuriai vadovauja mūsų viceministrė, kuruojanti aukštąjį mokslą, ieško sprendimo būdų ir pateiks siūlymus. Taip pat surengsime tiek studentų, tiek mokytojų apklausą, kas lemia, kad yra tokia problema, nes iki šiol tokios apklausos nėra buvę. Turime tam tikrus tyrimus, iš kurių matome, kad darbo užmokestis ir sąlygos yra labai svarbūs, ir, nors šie komponentai yra patys reikšmingiausi, apklausa mums parodys kitus komponentus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį ir kurių linkme turėtume dirbti. Mes bendradarbiaujame su pedagogų rengimo centrais ir kalbame su studentais. Svarstome galbūt kviesti dirbti į mokyklas paskutinių kursų studentus. Norėčiau pakalbėti apie profesinį ugdymą. Buvęs premjeras Gintautas Paluckas buvo pareiškęs – jeigu ministerija nebūtų priėmusi sprendimo prie egzaminų rezultatų pridėti po dešimt taškų, visa absolventų karta būtų ėjusi studijuoti į profesines mokyklas. Tokių nuomonių viešojoje erdvėje buvo ne viena. Jeigu kasmet nuosekliai dirbame, kad kiltų profesinių mokyklų prestižas, kad profesiją įgyti nebūtų gėda, tada kodėl požiūris į profesines mokyklas vis dar toks kaip į trečią brolį Joną? Nelabai norėčiau sutikti su jumis, nes, kiek pati dalyvauju šiame procese, matau, kad šis mitas apie profesines mokyklas mažėja. Tikrai nėra taip, kad žmonės ir jaunimas kalbėtų, jog profesinėje mokykloje mokytis nėra prestižas. Profesinės mokyklos šiandien pasirengusios suteikti specialybes moksleiviams, jų infrastruktūra yra puiki. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didelį dėmesį kreipia į profesinių mokyklų programų populiarinimą, kad jos būtų žinomos, prieinamos jauniems žmonėms. Rengiamos atvirų durų dienos. Metų viduryje pati lankiausi (profesinėje mokykloje – aut. past.), mačiau, kiek daug jaunimo domisi tam tikromis profesijomis. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Pačios profesinės mokyklos yra suinteresuotos supažindinti, parodyti, ką daro. Kadangi yra užpildytos visos valstybės finansuojamos vietos, sakyčiau, šiandien stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius yra geras. Žmonės vertina įgytas specialybes, ir labiausiai džiaugiuosi, kad stojantieji į profesines mokyklas renkasi inžinerines specialybes, kurios labai reikalingos versle. Dabar mes taip pat vykdome 38 milijonų eurų vertės projektą ir bendradarbiaudami su verslo įmonėmis, savivaldybėmis lėšas paskirstėme profesinėms mokykloms. Siekiame, kad lėšos būtų tikslingai skiriamos toms programoms, kurių labiausiai reikia konkrečiame regione. Džiaugiuosi profesinių mokyklų suteikiamomis galimybėmis ir manau, kad jos yra lygiavertės su visomis ugdymo įstaigomis. Esate sakiusi, kad diskutuoti apie mokyklų, kuriose ugdoma rusų mokomąja kalba, uždarymą nėra galimybių dėl Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų. Vis dėlto dalis oponentų pabrėžia, kad Konstitucija kalba apie laisvą tautinių bendrijų saviraišką, o ne įpareigoja joms turėti bendrojo lavinimo mokyklų jų kalba. Tai turbūt galėtų būti ir šeštadieninės mokyklos. Taigi ar galime tikėtis kokių nors sprendimų šia tema, juk, ko gero, pritariate, kad mokinių pasiekimai tokiose mokyklose yra prastesni? Švietimo įstatyme aiškiai išdėstyta, kad tuose regionuose, savivaldybėse, kuriuose gyvena tautinės mažumos, joms pageidaujant galima gauti ugdymą gimtąja kalba. Tačiau diskutuoti, žinoma, galime. Yra tam tikri rezultatai, pagal kuriuos mes sprendžiame, kuria linkme turime dirbti. Šiandien kalbame apie bendrojo ugdymo planų patvirtinimą. Norėčiau pasakyti, kad galbūt esame pirmieji, kurie pradėjome diskutuoti ir iškėlėme klausimą, jog tautinių mažumų mokyklose reikia padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių. Buvome susitikę su bendruomenėmis ir sutarėme tai. Įstatymas priimtas 2011 metais ir nustato, kad turi daugėti lietuvių kalbos pamokų tautinių bendrijų mokyklose, tačiau iki šiol dėl to nieko nepadaryta.

Tikrai diskutuosime, kalbėsime, kad jaunų žmonių integracija, labai reikalinga nuo paties mažiausio iki mokyklinio ugdymo, būtų ir kad vėliau jauni žmonės galėtų studijuoti universitete.

Artimiausiu metu priimsime sprendimą, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras galėtų savo įsakymu koreguoti lietuvių kalbos pamokų valandas, kurios skiriamos bendrojo ugdymo planuose. Tad manau – tikrai diskutuosime, kalbėsime, kad jaunų žmonių integracija, labai reikalinga nuo paties mažiausio iki mokyklinio ugdymo, būtų ir kad vėliau jauni žmonės galėtų studijuoti universitete. Tai vis dėlto galime diskutuoti? Žinoma. Diskusijos visada yra atviros ieškant geriausių sprendimų. Dar prieš Jūsų kadenciją buvo daug įvairių nuogąstavimų dėl įtraukiojo ugdymo. Jis pradėtas lygiai prieš metus, itin didelių problemų į viešąją erdvę neiškilo, nors galbūt man prieštarautų dirbantieji ugdymo įstaigose. O kaip Jūs vertinate įtraukųjį ugdymą? Įvairiausių problemų buvo kilę. Dabar suburta ministerijos įtraukiojo ugdymo patarėjų grupė, kurią sudaro įvairios nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios tam tikrai žmonių, turinčių negalią, grupei. Turėjome pirmą susitikimą, atstovai iškėlė nemažai klausimų ir dėl žinių patikrinimo parengimo specialiųjų poreikių moksleiviams, taip pat dėl egzaminų vertinimo. Sutarėme dirbti kryptingai – imti po vieną arba du klausimus ir juos parengti iki galo. Suprantu tą didelį krūvį, kurį patiria mokytojai ir mokinio padėjėjai. Tačiau akcentuojame ir tai, kad mokinio padėjėjų skaičius didėja, jiems organizuojami kvalifikacijos mokymai. Kai kalbame apie įtraukųjį ugdymą, visada kviečiu bendruomenę prie to prisidėti, nes pirmiausia mes patys kaip visuomenė turime jaustis atsakingi už šalia esantį žmogų. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka Jei kalbėsimės kitąmet tuo pačiu metu, kokį konkretų tikslą kaip ministrė jau norėtumėte būti įgyvendinusi? Šiandien nekalbėjome apie mokyklų tinklą. Vienas iš mūsų Vyriausybės prioritetų yra subalansuotas mokyklų tinklas. Norėčiau priimti galutinius sprendimus dėl mokyklų tinklo optimizavimo, savivaldybėms pasiūlant sprendimus, kurie būtų palankiausi. Taip pat norėčiau valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos sprendimų. Daug dėmesio norėčiau skirti emociniam saugumui, kad tikrai galėtume jaustis saugūs ugdymosi aplinkoje. Pasitikdama naujuosius mokslo metus ko palinkėtumėte švietimo bendruomenei? Pirmiausia noriu palinkėti susiklausymo, įsiklausymo, bendravimo ir bendradarbiavimo. Taip pat visiems sveikatos ir energijos. Noriu padėkoti visiems, kurie yra švietimo bendruomenėje – pedagogams, administracijos darbuotojams, tėvams ir tiems, kurie kartu dirba šį labai atsakingą darbą. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama