Patyčios neatostogauja: ar mokinių laukia saugi aplinka mokykloje?

Patyčių problema nesibaigia vasarą Vasarą kontaktinio darbo su mokyklomis yra mažiau, tačiau E. Tamulionytė tvirtina, kad į Vaikų liniją dėl patyčių kreipiamasi kasdien – ir savaitgaliais ar švenčių dienomis. Vaikai dalijasi savo sunkumais, baime dėl sudėtingų santykių, prisipažįsta nenorintys grįžti į mokyklą. Vidutiniškai per dieną Vaikų linijoje apie patyčias išgirstama šešis ar septynis kartus, net ir vasarą. Tai rodo, kad ši tema nuolat aktuali. youtube.com video Lietuva – tarp lyderių pagal patyčių mastą Europoje Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvenimo būdo tyrimas, atliekamas kas ketverius metus, rodo, kad Lietuva jau daug metų pirmauja tarp maždaug penkiasdešimties šalių pagal patyčių paplitimą skirtingose amžiaus grupėse. Tai apima tiek patyčias patiriančius, tiek besityčiojančius vaikus. Pažymima, kad Lietuvos pozicija šiuo atžvilgiu nedaug kinta – per pastaruosius tyrimus sumažėjo vos vienu procentu. Šalys, su kuriomis Lietuva atsiduria tame pačiame pirmajame penketuke, yra Moldova, Bulgarija, Kirgizija, Rumunija ir Latvija. Reikia kitokių sprendimų  E. Tamulionytė pabrėžia, kad patyčios yra kompleksinis reiškinys, neturintis vieno atsakymo ar sprendimo. „Šios problemos neįmanoma išspręsti vienu įstatymo pakeitimu ar programa“, – tęsia pašnekovė ir priduria, kad didžiausias iššūkis – įgyvendinti prevenciją. Jos teigimu, sėkmingi Skandinavijos šalių pavyzdžiai rodo, kad patyčių paplitimas gali sumažėti, jeigu bus daugiau dėmesio skiriama psichologiniu ir socialiniu lygmenimis. „Lietuva taiko tam tikras priemones, tačiau jų galėtų būti gerokai daugiau“, – kalba Vaikų linijos kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė E. Tamulionytė. Nuoširdus darbas ir tėvų įtraukimas – būtini Lietuvoje veikia ne viena prevencinė programa mokykloms, tačiau kiek jos veiksmingos – sunku pasakyti. Pašnekovė sutinka, kad rezonansiniai įvykiai gali atkreipti dėmesį į problemą, bet galutinės sėkmės tikėtis neverta. „Rezonansiniai įvykiai gali atkreipti dėmesį, tačiau sprendžiant problemą reikalingas nuoseklus kasdienis darbas, o ne vienkartinės kampanijos“, – komentuoja E. Tamulionytė. Ji taip pat mano, kad Lietuvoje trūksta pagalbos mokyklose dorojantis su krizinėmis situacijomis. Tad kieno atsakomybė? Koordinatorė atkreipia dėmesį, kad viena iš patyčių problemos priežasčių – negebėjimas prisiimti atsakomybę. Pasak jos, mokyklų atstovai teigia negalintys pakeisti iš šeimų perimtų vaikų elgesio modelių, o tėvai mano, kad vos vaikui įžengus pro mokyklos duris jų pareigos baigiasi. „Švietimo sistemoje trūksta glaudesnio mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo“, – padėtį apžvelgia specialistė. Ji taip pat pažymi, kad patyčių paplitimas konkrečioje mokykloje priklauso ir nuo to, kiek ji deda pastangų stiprindama emocinius ir socialinius įgūdžius. „Vaikas turi žinoti bent vieną patikimą suaugusįjį, kuriuo pasitikėtų“, – galimą sėkmingą būdą spręsti patyčių problemą nurodo pašnekovė. Laidoje kalbama ir apie patyčių paplitimą ne tik ugdymo įstaigose, tačiau ir socialinėje erdvėje. „Niekada nevėlu mokytis bendrauti pagarbiai“, – tvirtina laidos dalyvė. Jos teigimu, svarbu kurti sąlygas pagarbiai bendrauti, nubrėžti ribas ir neleisti egzistuoti žeminamai kultūrai. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama