Nepasiruošusi Didžioji Britanija

Tačiau Britanija tuo metu karui buvo pasirengusi. Visuomenė buvo nuolat informuojama, ką daryti įvairių karo pradžios scenarijų atveju – nuo sklandaus pasitraukimo į slėptuves iki to, kaip korektiškai pasislėpti po stalu. Britanija 1982 m. surengė sėkmingą Folklandų (Malvinų) salų išvadavimo operaciją – salų, esančių apie 12 tūkst. kilometrų nuo Albiono. Tokia tad praeitis – sunkiai sulyginama su dabartimi. Tačiau įdomu stebėti, kaip šiandieninėje Britanijoje vyksta diskusija apie karo klausimus. Vienas ryškių atvejų – penkių valandų tinklalaidė / radijo dokumentika, simuliuojanti Rusijos karo veiksmus Britanijos atžvilgiu ir pastarosios atsaką. Viename kambaryje – britų politinė ir karinė vadovybė, kitame – rusų. Vaidmenis atlieka realūs žmonės, turintys patirtį. Pavyzdžiui, buvęs gynybos ministras Benas Wallace’as eina Britanijos premjero pareigas, o Rusijos prezidento pareigas – Keiras Gilesas, Rusijos ekspertas, visą gyvenimą studijavęs Rusijos vidaus ir užsienio politiką. laivynas Unsplash.com nuotrauka Viskas prasideda nuo sprogimų Murmansko jūrų uoste. Rusijos vadovybė staigiai apkaltina Londoną valstybinio terorizmo organizavimu ir žada griežtą konvencinio karo atsaką. Britanija tvirtina neturėjusi nieko bendra su sprogimais Murmanske, tačiau rusų jūrų pajėgos artėja prie Britų salų. Atakuojami pajūrio miestai, karinės bazės, oro uostai, kritinė energetikos infrastruktūra. Londonas skambina į Vašingtoną – Amerikos valstybės sekretorius kalba apie deeskalaciją, pavojų sukelti trečiąjį pasaulinį karą ir teigia, kad Britanijos ir Rusijos karas neatitinka JAV interesų. Paprastai kalbant, įsivaizduojamame scenarijuje JAV užima neutralią poziciją, vienodai tiki Londono ir Maskvos žodžiais, atsisako palaikyti Britanijos siekį aktyvinti penktąjį NATO straipsnį. Britų laivynas nuskandina ne vieną Rusijos karo ir povandeninį laivą, tačiau britai iš esmės nepajėgūs atremti nuolatinių rusų atakų jūra ir oru, įskaitant atakas prieš civilinius objektus. Nėra galimybių neutralizuoti Rusijos pajėgumus smūgiuoti balistinėmis raketomis. Svarbiausia – Londonas atsisako bet kokios galimybės pasitelkti tikrą branduolinį atgrasymą, t. y. priešininkui aiškiai indikuoti, kad dar viena ataka sukeltų branduolinį atsaką. Nors ilgainiui pradedama telkti NATO šalių koalicija, strateginę pergalę pasiekia Rusija, ji patiria kur kas mažesnius nuostolius nei Britanija. Visa tai lydi Amerikos raginimai pasiekti taikų susitarimą. Tokioje simuliacijoje neįmanoma išvengti klaidų – neįmanoma tiksliai numatyti, kaip vystytųsi scenarijai ir koks būtų abiejų pusių atsakas. Įdomu pats faktas, kad tokie garsūs svarstymai, įtraukiant įtakingus politikus, tarnautojus ir ekspertus, vyksta viešojoje Britanijos erdvėje. Programoje aiškiai pabrėžiama, kad simuliacijoje nėra jokių įslaptintų britų karinių pajėgų detalių – fabula grindžiama viešai žinomais faktais. Tačiau kiekvienos laidos pradžioje ištariama: „Rusija žino mūsų silpnybes, bet ar žinote jūs?“ Būtent silpnumo ir nepasiruošimo motyvai yra svarbiausi. Britanija, dar Šaltojo karo laikais disponavusi solidžiomis karinėmis pajėgomis ir civiliniu pasirengimu karo veiksmams, šiandien nebeturi galimybių kariauti konvencinio karo. Didaktika čia aiški. Pats karo įsivaizdavimo reiškinys Britanijoje toli gražu nėra naujas. Britų literatūroje egzistuoja terminas Invasion literature, apibūdinantis grožinę literatūrą XIX–XX a. sandūroje. Joje įsivaizduojama kaizerinės Vokietijos invazija į Britų salas. Didžioji Britanija Unsplash.com nuotrauka Bet grįžkime į tikrovę. Britanija šiandien objektyviai yra viena iš šalių, kurios visiškai apleido karines pajėgas ir pasirengimą konfliktui. Keletas skaičių: Britanijos kariuomenė šiandien yra mažiausia nuo XVIII a. pabaigos, kai britų imperijos laivyno galia buvo stipriausia žemėje, kai buvo kuo kompensuoti kuklias sausumos pajėgas. 2022 m. pavasarį, per intensyviausią mūšių Donbase laikotarpį, Rusija per dvi dienas sunaudodavo tiek artilerijos šovinių, kiek Britanija turi savo sandėliuose. Nors Britanija daug metų viršija 2 proc. BVP, skiriamus gynybai, dauguma ekspertų teigia, kad iš tikrųjų tokio lygio išlaidų nėra. Ypač kai šimtus milijonų kasmet suvalgo branduolinio ginklo išlaikymas. 2024 m. sausį gynybos ministras Grantas Shappsas paskelbė, kad Britanija turi rengtis karui Europoje penkerių metų perspektyvoje ir šiandien Europa gyvena prieškariniame etape. Didžiausia problema – šalyje nėra realaus visuomenės spaudimo politikams, kad būtų įgyvendintos radikalios gynybos permainos. Ryšys – abipusis. Trūksta politinės valios įtikinti visuomenę priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus stiprinti šalies gynybą. Tai nėra nei išskirtinai leiboristų, nei torių nuopelnai – tai visuotinis apsileidimas. Nors istorinė Britanijos atmintis paremta XX a. pasauliniais karais, kol kas realiausia galimybė – kad į karo veiksmus Europoje Britanija įeitų tradiciškai nesėkmingai ir tik konfliktui įsivažiavus įgautų tempą bei pagreitį. Įpročius nelengva sulaužyti. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.