Kunigų seminarijos rektorius M. Bernotavičius: klierikai kremta ne tik Šventąjį Raštą, bet ir politologiją
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kunigų seminarijose atnaujinamos studijos, orientuotos į dvasinį ir teologinį ugdymą, rengiant būsimus kunigus tarnystei. Šis laikotarpis svarbus tiek asmeniniam, tiek profesiniam augimui, skatina gilinti žinias ir plėsti akiratį.
Apie studijas šioje aukštojoje mokykloje dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kunigas MINDAUGAS BERNOTAVIČIUS.
youtube.com video
Kunige, lygiai prieš metus duodamas interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ džiaugėtės, kad sulaukėte norinčių studijuoti seminarijoje jaunuolių beveik iš visų Lietuvos vyskupijų. Kokių žinių turite šiandien?
Šiais metais situacija kitokia. Sulaukėme kandidatų iš trijų didžiųjų Lietuvos vyskupijų. Norinčių studijuoti Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje buvo vienuolika vyrų. Devyni iš jų pateikė dokumentus, o į stojamuosius atvyko septyni. Taigi pakeliui šiek tiek nubyrėjo, kiti dar svarsto. Iš septynių kandidatų, kurie laikė stojamuosius egzaminus, priimti šeši. Trys yra iš Kauno arkivyskupijos, du – iš Telšių ir vienas – iš Vilniaus arkivyskupijos.
Jaunimas visada buvo ir yra atkaklus – jei nepavyksta įstoti pirmuoju bandymu, mėginama kitais metais arba po ilgesnės pertraukos. Ar tokių atvejų būna ir kunigų seminarijoje?
Pasitaiko, kai studentas – mes taip vadiname – ima akademines atostogas, svarsto, ar tai yra jo kelias kunigystėn, ir, pavyzdžiui, grįžta po dvejų ar trejų metų. Šiemet tokio atvejo neturėjome, bet anksčiau būdavo. Praėjusiais metais vienas studentas sugrįžo ir sėkmingai baigė studijas, dabar ruošiasi šventimams.
Kokia būna naujųjų mokslo metų pradžia Lietuvos kunigų seminarijose?
Ugdymas Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyksta trijose skirtingose vietose. Tie, kurie įstoja į parengiamąjį, vadinamąjį propedeutinį, kursą, studijas ir vienų metų kelią kunigystėn pradeda Telšiuose. Vėliau laukia dveji filosofijos studijų metai Kaune ir paskutiniai ketveri teologijos studijų metai Vilniuje, kur seminaristai galutinai pasirengia kunigystei.
Vilniuje mes susirinksime prieš pat rugsėjo 1-ąją, kartu su kitų mokyklų studentais mokslo metus pradėsime šv. Mišiomis Arkikatedroje. Vėliau dar bus pabuvimo kartu laikas.
Šiais metais kelioms dienoms keliausime į Lenkiją kunigo Alfonso Lipniūno keliais – tai bus dvasinis įvadas sekant kunigiško autoriteto pavyzdžiu. Sugrįžę į Vilnių dalyvausime Trakų Dievo Motinos atlaiduose. Klierikai taip pat atlieka pastoracinę praktiką Šiluvos Dievo Motinos Gimimo atlaiduose. Tikroji mokslo metų pradžia yra rugsėjo 17-oji.
Lietuvos seminaristai su vadovais Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje per Aušros Vartų atlaidus 2024 m. lapkričio 13 d. Iš kairės: Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kunigas Gintaras Blužas OFS, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kunigas Mindaugas Bernotavičius, Kauno seminarijos rektorius kunigas Liutauras Vilėniškis, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos propedeutinio kurso vadovas kunigas Vilius Viktoravičius. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Kunige, o kaip vyksta jaunuolių atranka į seminariją? Kas sprendžia vieno ar kito jaunuolio tinkamumą pasirinktam keliui? Kokių sričių specialistai įtraukiami į šį procesą?
Priėmimo komisijoje dalyvauja visų minėtų kunigų rengimo vietų vadovai. Mes kalbamės apie kandidatų tikėjimo patirtį, apie pašaukimo kelionę, motyvaciją. Taip pat pasitelkiame į pagalbą specialistus – psichoterapeutą ir psichiatrą. Susitikimas su kandidatais vyksta visą dieną.
Per parengiamąjį kursą jaunuoliai gali save išbandyti, pasitikrinti, ar pasirinko teisingą kelią. Tas metas per daug neįpareigoja, jis skirtas save tirti ir apsispręsti. Tais metais daug lankomasi skirtingose parapijose, įsitraukiama į savanorystes, ugdomi dvasingumo pradmenys, pavyzdžiui, kasdienė Liturginių valandų maldos praktika. Tiesiog stebimas jaunuolių pasirengimas būsimai tarnystei.
Pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, jaunuoliai gali patys nuspręsti, ar nori rinktis tolesnį kelią į kunigystę, ar įgyvendinti pašaukimą kitur. Taip pat vadovybė, ugdytojai, lydėję jaunuolius per šiuos metus, jei neįžvelgia reikalingų dalykų, jiems pasako, kad gal neverta eiti toliau.
Kartais per pokalbį iškyla objektyvių priežasčių, ir nebūtinai jos blogos – pavyzdžiui, jaunuolis akivaizdžiai linksta į vienuolinį pašaukimą, tada jam patariama ieškoti kelio vienuolijose.
Taip pat turime būti atidūs tam tikriems psichologiniams dalykams, kurie apibrėžti ir Bažnyčios dokumentuose, kad kandidatas atitiktų tam tikras charakteristikas.
Kunige, papasakokite išsamiau apie studijas kunigų seminarijose. Kokios pagrindinės disciplinos dėstomos, kaip jos kinta? Kiek dėmesio skiriama ne tik teologinėms, bet ir apskritai humanitarinėms, socialinėms, mokslinėms žinioms?
Per visą studijų laiką studentai išklauso daugybę skirtingų kursų. Parengiamasis kursas, kaip minėjau, yra labiau brandos tyrimas. Čia išskirtinis dalykas – kad studentai dalyvauja privalomuose susitikimuose su psichologu.
Vėliau būna filosofijos studijos, kurios apima visas klasikines disciplinas, kaip ir studijuojant filosofiją pasaulietiniuose universitetuose: filosofijos įvadas, filosofijos istorija, metafizika. Aišku, seminarijoje turime Dievo filosofiją. Seminaristai pirmuosiuose kursuose studijuoja užsienio kalbas, pavyzdžiui, anglų arba italų, ir lietuvių kalbą.
Yra giedojimo pamokos ir kiti dalykai bei paskaitos, susiję su kunigo tarnyste. Šventasis Sostas prieš keletą metų yra įvedęs politologijos kursą. Yra sociologijos, psichologijos įvado programos. Didžioji studijų dalis yra teologiniai kursai: Bažnyčios istorija, kanonų teisė ir kiti.
Klierikai su ugdytojais Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos koplyčioje meldžiasi Valandų liturgijos maldą 2024 m. spalio 19 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Kokios papildomos veiklos skatinamos tarp sunkių, sudėtingų disciplinų?
Po studijų esanti erdvė ir laikas tam ir yra skirti. Čia ir savanorystė, ir įvairiapusė kultūrinė veikla. Į savanorystę klierikus orientuojame pirmaisiais dvejais studijų metais, kad jie įgytų mažumo, tarnavimo patirtį – įkalinimo įstaigoje, globos namuose. Savanorystė tęsiasi ir vyresniuose kursuose – už tai būna atsakingas asmuo, koordinuojantis šią seminaristų veiklą.
Stengiamės nepamiršti ir kultūrinių dalykų, kad ugdytume visapusiškai išprususius dvasininkus. Esant galimybėms lankomės įvairiose parodose, koncertuose, spektakliuose ar kitokiuose kultūros renginiuose, kad įgytume grožio pajautimą ir vėliau tuo galėtume dalintis su kitais žmonėmis.
O kokios galimybės seminaristams mokytis užsienio katalikiškose aukštosiose mokyklose?
Seminaristams tokios galimybės nėra, nes mes jų neturime tiek daug, kad galėtume siųsti į kitas šalis. Anksčiau tokia praktika būdavo. Pamenu, kai dar buvau seminaristas, vyresni kunigai pasakodavo, kaip studijavo Vokietijoje, Italijoje. Dabar mūsų nėra tiek daug.
Viena išimtis yra – jeigu stojantysis būna vyresnio amžiaus arba brandesnis, jeigu moka italų arba anglų kalbą, tada gali studijuoti vėlyvųjų pašaukimų Šventojo Bėdos seminarijoje Romoje. Šiuo metu vienas studentas lietuvis iš Australijos ten studijuoja.
Kiti seminaristai taip pat turi galimybę studijuoti Romoje. Jau baigusiems studijas, tapusiems kunigais, keletą metų atlikusiems tarnystę, gabiems ir to norintiems dvasininkams mūsų vyskupai sudaro galimybę dvejus trejus metus studijuoti Romoje.
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kunigas Mindaugas Bernotavičius vadovauja advento vakaro maldai 2024 m. gruodžio 14 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Šiandieninis pasaulis turi daug iššūkių. Kunigo apsisprendimas yra labai svarbus. Ateinančiųjų į seminariją skaičius nėra didelis, tačiau jie turi rimtų vidinių argumentų būti šių dienų kunigais. Mano kartos apsisprendimas galutinai subrendo per visus ugdymo metus, o dabartiniai kandidatai ateina jau tvirtai žinantys, kad nori eiti kunigystės keliu.
Kunige, kiek seminarija yra atvira visuomenei?
Domėjimasis seminarijos gyvenimu ypač juntamas Vilniuje. Turime tokį renginį „Atviri namai“. Keletą metų buvome atvėrę seminarijos duris. Per dieną sulaukdavome per 700 žmonių.
Manau, esame gana atviri. Pas mus vyksta daug bažnytinių renginių, konferencijų, susitikimų. Man atrodo, kad kartais net ieškome būdų būti šiek tiek uždaresni. Klierikai turi pakankamai laisvės ir nebūna izoliuoti nuo visuomenės, priešingai, jaučia pasaulio pulsą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Lietuvos seminaristai su vadovais Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje per Aušros Vartų atlaidus 2024 m. lapkričio 13 d. Iš kairės: Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kunigas Gintaras Blužas OFS, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kunigas Mindaugas Bernotavičius, Kauno seminarijos rektorius kunigas Liutauras Vilėniškis, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos propedeutinio kurso vadovas kunigas Vilius Viktoravičius. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Kunige, o kaip vyksta jaunuolių atranka į seminariją? Kas sprendžia vieno ar kito jaunuolio tinkamumą pasirinktam keliui? Kokių sričių specialistai įtraukiami į šį procesą?
Priėmimo komisijoje dalyvauja visų minėtų kunigų rengimo vietų vadovai. Mes kalbamės apie kandidatų tikėjimo patirtį, apie pašaukimo kelionę, motyvaciją. Taip pat pasitelkiame į pagalbą specialistus – psichoterapeutą ir psichiatrą. Susitikimas su kandidatais vyksta visą dieną.
Per parengiamąjį kursą jaunuoliai gali save išbandyti, pasitikrinti, ar pasirinko teisingą kelią. Tas metas per daug neįpareigoja, jis skirtas save tirti ir apsispręsti. Tais metais daug lankomasi skirtingose parapijose, įsitraukiama į savanorystes, ugdomi dvasingumo pradmenys, pavyzdžiui, kasdienė Liturginių valandų maldos praktika. Tiesiog stebimas jaunuolių pasirengimas būsimai tarnystei.
Pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, jaunuoliai gali patys nuspręsti, ar nori rinktis tolesnį kelią į kunigystę, ar įgyvendinti pašaukimą kitur. Taip pat vadovybė, ugdytojai, lydėję jaunuolius per šiuos metus, jei neįžvelgia reikalingų dalykų, jiems pasako, kad gal neverta eiti toliau.
Kartais per pokalbį iškyla objektyvių priežasčių, ir nebūtinai jos blogos – pavyzdžiui, jaunuolis akivaizdžiai linksta į vienuolinį pašaukimą, tada jam patariama ieškoti kelio vienuolijose.
Taip pat turime būti atidūs tam tikriems psichologiniams dalykams, kurie apibrėžti ir Bažnyčios dokumentuose, kad kandidatas atitiktų tam tikras charakteristikas.
Kunige, papasakokite išsamiau apie studijas kunigų seminarijose. Kokios pagrindinės disciplinos dėstomos, kaip jos kinta? Kiek dėmesio skiriama ne tik teologinėms, bet ir apskritai humanitarinėms, socialinėms, mokslinėms žinioms?
Per visą studijų laiką studentai išklauso daugybę skirtingų kursų. Parengiamasis kursas, kaip minėjau, yra labiau brandos tyrimas. Čia išskirtinis dalykas – kad studentai dalyvauja privalomuose susitikimuose su psichologu.
Vėliau būna filosofijos studijos, kurios apima visas klasikines disciplinas, kaip ir studijuojant filosofiją pasaulietiniuose universitetuose: filosofijos įvadas, filosofijos istorija, metafizika. Aišku, seminarijoje turime Dievo filosofiją. Seminaristai pirmuosiuose kursuose studijuoja užsienio kalbas, pavyzdžiui, anglų arba italų, ir lietuvių kalbą.
Yra giedojimo pamokos ir kiti dalykai bei paskaitos, susiję su kunigo tarnyste. Šventasis Sostas prieš keletą metų yra įvedęs politologijos kursą. Yra sociologijos, psichologijos įvado programos. Didžioji studijų dalis yra teologiniai kursai: Bažnyčios istorija, kanonų teisė ir kiti.
Klierikai su ugdytojais Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos koplyčioje meldžiasi Valandų liturgijos maldą 2024 m. spalio 19 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Kokios papildomos veiklos skatinamos tarp sunkių, sudėtingų disciplinų?
Po studijų esanti erdvė ir laikas tam ir yra skirti. Čia ir savanorystė, ir įvairiapusė kultūrinė veikla. Į savanorystę klierikus orientuojame pirmaisiais dvejais studijų metais, kad jie įgytų mažumo, tarnavimo patirtį – įkalinimo įstaigoje, globos namuose. Savanorystė tęsiasi ir vyresniuose kursuose – už tai būna atsakingas asmuo, koordinuojantis šią seminaristų veiklą.
Stengiamės nepamiršti ir kultūrinių dalykų, kad ugdytume visapusiškai išprususius dvasininkus. Esant galimybėms lankomės įvairiose parodose, koncertuose, spektakliuose ar kitokiuose kultūros renginiuose, kad įgytume grožio pajautimą ir vėliau tuo galėtume dalintis su kitais žmonėmis.
O kokios galimybės seminaristams mokytis užsienio katalikiškose aukštosiose mokyklose?
Seminaristams tokios galimybės nėra, nes mes jų neturime tiek daug, kad galėtume siųsti į kitas šalis. Anksčiau tokia praktika būdavo. Pamenu, kai dar buvau seminaristas, vyresni kunigai pasakodavo, kaip studijavo Vokietijoje, Italijoje. Dabar mūsų nėra tiek daug.
Viena išimtis yra – jeigu stojantysis būna vyresnio amžiaus arba brandesnis, jeigu moka italų arba anglų kalbą, tada gali studijuoti vėlyvųjų pašaukimų Šventojo Bėdos seminarijoje Romoje. Šiuo metu vienas studentas lietuvis iš Australijos ten studijuoja.
Kiti seminaristai taip pat turi galimybę studijuoti Romoje. Jau baigusiems studijas, tapusiems kunigais, keletą metų atlikusiems tarnystę, gabiems ir to norintiems dvasininkams mūsų vyskupai sudaro galimybę dvejus trejus metus studijuoti Romoje.
Negalima visko absoliutinti, bet yra tam tikri skiriamieji kartų bruožai. Pavyzdžiui, aš ir mano kartos klierikai buvome šv. Mišių patarnautojai, pripratę prie bažnyčių altorių, mums buvo svarbi tradicija, gal neturėjome didelių gilių minčių, bet troškome stoti prie altoriaus ir melstis už žmones.Pats esate baigęs Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją. Dabar jai vadovaujate. Kokį jūs kaip rektorius matote seminarijos vaidmenį šiandieninėje visuomenėje ir kokia jūsų asmeninė vizija? Ar keičiasi seminarijos gyvenimas slenkant metams? Be abejo, keičiasi. Tikriausiai tai priklauso nuo mūsų pačių. Mes ateiname iš Lietuvos konteksto, iš šeimų. Aš pradėjau studijas 2003-iaisiais – tad ir buvome to laiko jaunuoliai. Negalima visko absoliutinti, bet yra tam tikri skiriamieji kartų bruožai. Pavyzdžiui, aš ir mano kartos klierikai buvome šv. Mišių patarnautojai, pripratę prie bažnyčių altorių, mums buvo svarbi tradicija, gal neturėjome didelių gilių minčių, bet troškome stoti prie altoriaus ir melstis už žmones. Dabartiniai studentai yra kitokie – dažnai ateina ir vyresnio amžiaus, išaugę įvairiose bendruomenėse, maldos kelyje, Šventojo Rašto studijose ir pajutę pašaukimą. Kartais jiems būna iššūkis priprasti prie Bažnyčios tradicijos dalykų, liaudies pamaldumo. Tam ir yra seminarija, studijų laikas gana ilgas – septyneri metai.
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kunigas Mindaugas Bernotavičius vadovauja advento vakaro maldai 2024 m. gruodžio 14 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Šiandieninis pasaulis turi daug iššūkių. Kunigo apsisprendimas yra labai svarbus. Ateinančiųjų į seminariją skaičius nėra didelis, tačiau jie turi rimtų vidinių argumentų būti šių dienų kunigais. Mano kartos apsisprendimas galutinai subrendo per visus ugdymo metus, o dabartiniai kandidatai ateina jau tvirtai žinantys, kad nori eiti kunigystės keliu.
Kunige, kiek seminarija yra atvira visuomenei?
Domėjimasis seminarijos gyvenimu ypač juntamas Vilniuje. Turime tokį renginį „Atviri namai“. Keletą metų buvome atvėrę seminarijos duris. Per dieną sulaukdavome per 700 žmonių.
Manau, esame gana atviri. Pas mus vyksta daug bažnytinių renginių, konferencijų, susitikimų. Man atrodo, kad kartais net ieškome būdų būti šiek tiek uždaresni. Klierikai turi pakankamai laisvės ir nebūna izoliuoti nuo visuomenės, priešingai, jaučia pasaulio pulsą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
