A. Medalinskas: Ukrainoje žinia apie galimą V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą sutinkama santūriai, bet su viltimi
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Apie vyraujančias nuotaikas karo alinamoje šalyje dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja politologas, Ukrainos ekspertas ALVYDAS MEDALINSKAS.
youtube.com video
Gerbiamas Alvydai, kaip Ukrainoje sutikta žinia apie galimą Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimą?
Yra trys nuotaikų kryptys. Pirmiausia – bendra nuotaika. Šalyje jaučiamas karo nuovargis, tęsiamos Rusijos balistinių raketų ir dronų atakos. Prie to prisideda žinios iš fronto. Kitas dalykas – viltis. Visi laukė, kad bus įvestos griežtos amerikiečių sankcijos, kurių Putinas iš tikrųjų išsigąstų. Viltasi, kad karas gali baigtis – karo pabaigos nori labai daug žmonių. Trečias dalykas – visiškas nepasitikėjimas Putinu ir svarstymas, ar prezidentas Zelenskis prieš visa tai atsilaikys. Jeigu Putinas kažką pažadės, ar jis neapgaus, neišduos?
Viskas jau tapo kaip seriale: ne pirma serija su didelėmis emocijomis – laukimu, nusivylimu ar dar kokia kita jų faze. Pamažu gimsta ir ketvirtas požiūris – pažiūrėsime, kaip bus, kur skubėti?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Vašingtonas, JAV, 2025 m. rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Suprantama, kad vienas pagrindinių klausimų ir buitiniuose, ir rimtesniuose pokalbiuose – kokių nuolaidų gali padaryti ir viena, ir kita pusė?
Kai kalbame apie teritorijas, be jokios abejonės, jokia valstybė nenori jų atiduoti. Tačiau valstybėje gyvena įvairūs žmonės, kai kurie jų yra patyrę karo baisumus ir kelia klausimus dėl saugumo garantijų. Šie žmonės tiesiogiai susiję su teritorijų problema.
Išsilavinę, tarptautinę teisę išmanantys asmenys kalba apie elementarius dalykus. Užimtų teritorijų Ukrainos kariuomenė negali atsiimti: nėra pajėgų, trūksta ginkluotės, rusai galingai išplėtojo savo karo pramonę, Vakarai nesugebėjo pakankamai padėti, Ukraina padarė mobilizacijos klaidų, dar ir korupcija klesti – tų teritorijų negalima paprastai atiduoti. Kiti svarsto, kodėl tos teritorijos negali būti laikomos kaip Krymas – šiuo metu Rusijos okupuotos ir aneksuotos? Žmonės kalba apie savotišką Pietų ir Šiaurės Korėjos variantą.
Teritorinis klausimas skyla į keletą kategorijų. Ukraina yra didelė valstybė, dalis jos tiesiogiai patyrė ir patiria raketų, dronų smūgius. Žmonės savotiškai įprato taip gyventi, tačiau labai norėtų, kad karas baigtųsi ir jie galėtų grįžti prie įprasto gyvenimo.
Nemažai jų laukia grįžtančių į šalį artimųjų ir pažįstamų, kurie dėl įvairių priežasčių pasitraukė iš Ukrainos. Jiems labai svarbu, ar grįžusiųjų į šalį gyvenimas bus saugus.
Rytų Ukraina, 2025 m. liepos 16 d. EPA-ELTA nuotrauka
Alvydai, asmenine paties nuojauta ir politologo žvilgsniu, ar įmanomas Zelenskio ir Putino susitikimas?
Susitikimas įmanomas, bet nežinau, ar jis galėtų vykti artimiausiu metu. Rusija pradėjo siųsti tipinius sau signalus, kai ko nors nenori: „Taip, bet...“, pabaigoje dėdama daugtaškį. Pastaruoju metu girdime daug nuomonių: „Taip, reikia susitikimo, reikia pakalbėti, Putinas to nori“, tačiau pridedama: „Bet kad įvyktų toks susitikimas, reikia jam gerai pasirengti, nevažiuosime šiaip sau pasikalbėti.“
Čia labai svarbus Donaldo Trumpo vaidmuo. Šioje situacijoje turime daug nežinomųjų, todėl vien nuojautos nepakanka.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Vašingtonas, JAV, 2025 m. rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Suprantama, kad vienas pagrindinių klausimų ir buitiniuose, ir rimtesniuose pokalbiuose – kokių nuolaidų gali padaryti ir viena, ir kita pusė?
Kai kalbame apie teritorijas, be jokios abejonės, jokia valstybė nenori jų atiduoti. Tačiau valstybėje gyvena įvairūs žmonės, kai kurie jų yra patyrę karo baisumus ir kelia klausimus dėl saugumo garantijų. Šie žmonės tiesiogiai susiję su teritorijų problema.
Išsilavinę, tarptautinę teisę išmanantys asmenys kalba apie elementarius dalykus. Užimtų teritorijų Ukrainos kariuomenė negali atsiimti: nėra pajėgų, trūksta ginkluotės, rusai galingai išplėtojo savo karo pramonę, Vakarai nesugebėjo pakankamai padėti, Ukraina padarė mobilizacijos klaidų, dar ir korupcija klesti – tų teritorijų negalima paprastai atiduoti. Kiti svarsto, kodėl tos teritorijos negali būti laikomos kaip Krymas – šiuo metu Rusijos okupuotos ir aneksuotos? Žmonės kalba apie savotišką Pietų ir Šiaurės Korėjos variantą.
Teritorinis klausimas skyla į keletą kategorijų. Ukraina yra didelė valstybė, dalis jos tiesiogiai patyrė ir patiria raketų, dronų smūgius. Žmonės savotiškai įprato taip gyventi, tačiau labai norėtų, kad karas baigtųsi ir jie galėtų grįžti prie įprasto gyvenimo.
Nemažai jų laukia grįžtančių į šalį artimųjų ir pažįstamų, kurie dėl įvairių priežasčių pasitraukė iš Ukrainos. Jiems labai svarbu, ar grįžusiųjų į šalį gyvenimas bus saugus.
Rytų Ukraina, 2025 m. liepos 16 d. EPA-ELTA nuotrauka
Alvydai, asmenine paties nuojauta ir politologo žvilgsniu, ar įmanomas Zelenskio ir Putino susitikimas?
Susitikimas įmanomas, bet nežinau, ar jis galėtų vykti artimiausiu metu. Rusija pradėjo siųsti tipinius sau signalus, kai ko nors nenori: „Taip, bet...“, pabaigoje dėdama daugtaškį. Pastaruoju metu girdime daug nuomonių: „Taip, reikia susitikimo, reikia pakalbėti, Putinas to nori“, tačiau pridedama: „Bet kad įvyktų toks susitikimas, reikia jam gerai pasirengti, nevažiuosime šiaip sau pasikalbėti.“
Čia labai svarbus Donaldo Trumpo vaidmuo. Šioje situacijoje turime daug nežinomųjų, todėl vien nuojautos nepakanka.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
