Kunigas M. Talutis: Šventasis Spyglys trumpam įskiepijamas į Alytaus miestą
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šventojo Spyglio relikvija yra Kristaus Erškėčių Vainiko dalis. Tikima, kad tai vienas iš spyglių, buvusių ant Jėzaus galvos per nukryžiavimą. Šios relikvijos itin gerbiamos, nes, kaip skelbia tikėjimas, jos tiesiogiai lietėsi su Kristaus kūnu.
Daugiau apie tai dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Alytaus šv. Liudviko parapijos klebonas kunigas MARIUS TALUTIS.
youtube.com video
Kunige, visų šventųjų relikvijų istorijos yra įdomios, sudėtingos, neretai paslaptingos. Kokia šio Šventojo Spyglio relikvijos istorija?
Ji prasideda nuo momento, kai romėnų kareiviai uždėjo Viešpačiui Jėzui Kristui nupintą erškėčių vainiką ant galvos, iš Jo šaipėsi, mušė, į Jį spjaudė ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“ Vėliau Erškėčių Vainikas kartu su Kryžiumi pirmųjų krikščionių bendruomenės buvo paslėptas kaip kančios atributas, o 326-aisiais jį atrado imperatorienė Elena, imperatoriaus Konstantino motina.
Kurį laiką šis Vainikas buvo gerbiamas ir laikomas Jeruzalėje. Kai prasidėjo persų karai ir įvairūs puolimai, krikščionių bendruomenė persikėlė ir jį išvežė į Konstantinopolį, kuris tuo metu buvo klestinčios imperijos sostinė. Konstantinopolyje buvo statoma Hagia Sophia – Šventosios Sofijos katedra, ir joje Erškėčių Vainikas saugotas kaip ypač didelė relikvija. Šiandien Šventosios Sofijos katedra paversta mečete, ją galima aplankyti kaip muziejų.
Po ketvirtojo Kryžiaus žygio 1204-aisiais, kai kryžiuočiai nusiaubė Konstantinopolį, įsigalėjo tam tikra anarchija, skilimas – baigėsi Bizantijos imperijos politinio klestėjimo laikai. Tuo metu ėmė atsigauti Vakarai. Bizantiją valdyti pradėjęs lotynų imperatorius Balduinas II dėl pinigų stygiaus Kristaus Erškėčių Vainiko relikviją kaip užstatą užstatydavo Venecijos pirkliams.
Tuo metu Prancūziją valdęs Liudvikas IX – labai pamaldus žmogus, šiandien šventasis – tai sužinojęs sumanė šią relikviją nupirkti už labai didelius pinigus. 1239-aisiais jis ją įsigijo ir atvežė į Prancūziją. Pasakojama, kad šią relikviją Liudvikas IX pasitiko išėjęs basas ir be karūnos – nusižeminęs.
Rafaelis Tegeo, „Šventasis Liudvikas, gaunantis Šventąją Karūną iš Balduino II“ (1827–1839 m.). Wikipedia.org nuotrauka
Relikvijai Liudvikas IX prie savo rūmų Paryžiuje pastatė Šventąją Koplyčią (Sainte-Chapelle) – vieną gražiausių gotikinių koplyčių. Ji yra kaip relikvijorius Kristaus Erškėčių Vainikui – nuostabiai graži, puošta meniškais vitražais. Šiandien koplyčia veikia kaip muziejus.
1260 metais Liudviko IX sesuo princesė Izabelė, taip pat palaimintoji, šalia Paryžiaus įsteigė vienuolyną ir paprašė, kad į tą vienuolyną brolis skirtų vieną Kristaus Vainiko spyglį. Tas spyglys buvo nulaužtas – o gal jau buvo nulūžęs, juk praėjo tūkstantis metų. Jam padarytas specialus relikvijorius: įdėtas į krištolo kapsulę ir plombuotas. Relikvija visą laiką buvo tame vienuolyne.
Šventoji Koplyčia Paryžiuje, kurią karalius šv. Liudvikas IX pastatė Kristaus Erškėčių Vainikui saugoti ir gerbti. Wikipedia.org nuotrauka
Vėliau, kai 1789-aisiais prasidėjo Prancūzijos revoliucija, Paryžiaus arkivyskupas šią relikviją kaip ypač brangų daiktą paslėpė pas savo giminaičius pilyje netoli Solemo benediktinų vienuolyno. Apie 200 metų Šventojo Spyglio relikvija buvo tos pilies tyloje ir tik neseniai perduota Solemo benediktinų vienuolynui. Pilies savininkas manė, kad ji turi būti ten.
O Solemo vienuolynas 2003-iaisiais nusprendė šią relikviją dovanoti Palendrių šv. Benedikto vienuolynui – Lietuvai. Taigi matote, kokia ilga jos kelionė: Jeruzalė, Konstantinopolis, Paryžius, Solemas, Palendriai, dabar Alytus ir vėl Palendriai.
Labai garbinga kelionė. Kunige, o kaip jums kilo mintis šią relikviją atvežti į Alytaus šv. Liudviko parapijos bažnyčią, pakviesti tikinčiuosius pagerbti ir apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią?
Mane labai sudomino, kodėl visuose paveiksluose šventasis Liudvikas vaizduojamas su erškėčių vainiku. Galvojau, gal jis turėjo kokių nors mistinių regėjimų, juk buvo ypač pamaldus. Tada pradėjau skaityti, domėtis šventojo Liudviko gyvenimu. Man, Šv. Liudviko parapijos klebonui, rūpėjo sužinoti apie šventąjį, kurio titulo parapijoje aš tarnauju.
Dėkoju gūglui – jame radau informaciją apie Palendriuose saugomą Kristaus Erškėčių Vainiko relikviją, kurią gavo šventasis Liudvikas. Tada pamaniau: Lietuvoje neturime šv. Liudviko relikvijos, tačiau turime tai, ką šv. Liudvikas dar labiau vertino – Kristaus Erškėčių Vainiką, kuris buvo jo viso gyvenimo svajonė, laimėjimas.
Tam tikra prasme netgi šios relikvijos perkėlimas iš Bizantijos į Vakarų Europą buvo lyg brandžiųjų viduramžių suklestėjimas ir visos Vakarų Europos grožis. Per šią relikviją mes matome tikrąjį europietiškumo grožį.
Kristaus Erškėčių Vainikas relikvijoriuje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Wikipedia.org nuotrauka
Taigi ši relikvija jau 22 metus saugoma Palendrių vienuolyne. Ar ji pirmą kartą išvežama iš vienuolyno ir bus pristatyta pas jus Alytuje, Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje?
Taip, pirmą kartą. Aš benediktinams vienuoliams parašiau laišką, paskui nuvažiavau pasikalbėti, aptarti šios kelionės. Kaip žinome, benediktinai apskritai mažai keliauja – jie duoda stabilitas (pastovumo, sėslumo) įžadą, šis ordinas neapaštalauja. Vienuoliai maloniai sutiko atvežti Šventojo Spyglio relikviją rugpjūčio 25 dieną – šv. Liudviko liturginio minėjimo dieną.
Jiems ši kelionė – kaip bendruomenės diena, dar jie važiuos į Pivašiūnus, kur kadaise taip pat buvo benediktinų vienuolynas, ten pasimels Mišparus. Ši bendruomenės išvyka bus graži misija.
Dar pamaniau – nuostabu, kad kelionė prasideda nuo Alytaus, nes Alytus yra Baltosios rožės miestas, o rožė turi ne tik žiedą, bet ir spyglių. Taigi Šventasis Spyglys tam tikra prasme įskiepijamas į Alytaus miestą – nors ir trumpam, bet reikšmingai.
Kristaus Erškėčių Vainiko Šventojo Spyglio relikvijos relikvijorius Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne. Palendrių šv. Benedikto vienuolyno nuotrauka
Kunige, ką jums asmeniškai, tikintiesiems, parapijai ir visam Alytaus miestui reiškia Šventojo Spyglio relikvijos atvežimas, jos pagerbimas ir tikinčiųjų maldos?
Nuo pirmųjų tikėjimo dienų visada gerbiami šventi dalykai. Pavyzdžiui, Mozės padarytoje Sandoros skrynioje buvo laikoma lazda, manos gabaliukai, Sandoros plokštės. Viskas, kas susiję su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, su Jėzaus asmeniu, su šventaisiais, mums labai brangu, tai gaivina mūsų tikėjimą. Įvairūs renginiai – eucharistiniai kongresai, relikvijų kelionė, atlaidai ir kita – stiprina mūsų tikėjimą.
Ir ypač šis renginys – jis nėra pramoginis, tai tikėjimo šventė. Susirinks žmonių, broliai vienuoliai aukos šv. Mišias, žmonės pamatys vienuolius, išgirs jų grigališkojo choralo giedojimą, kartu melsis. Vienuoliai taip pat žada melstis užtarimo malda prie šios šventos relikvijos – kas prieis, už tą žmogų pasimels.
Tai yra tikėjimo šventė ir tikėjimo sustiprinimas. Šiame pasaulyje, šiame gyvenime mums iš Bažnyčios daugiau tikėtis ir nereikėtų. Tikėjimas yra pats brangiausias gyvenimo turtas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Rafaelis Tegeo, „Šventasis Liudvikas, gaunantis Šventąją Karūną iš Balduino II“ (1827–1839 m.). Wikipedia.org nuotrauka
Relikvijai Liudvikas IX prie savo rūmų Paryžiuje pastatė Šventąją Koplyčią (Sainte-Chapelle) – vieną gražiausių gotikinių koplyčių. Ji yra kaip relikvijorius Kristaus Erškėčių Vainikui – nuostabiai graži, puošta meniškais vitražais. Šiandien koplyčia veikia kaip muziejus.
1260 metais Liudviko IX sesuo princesė Izabelė, taip pat palaimintoji, šalia Paryžiaus įsteigė vienuolyną ir paprašė, kad į tą vienuolyną brolis skirtų vieną Kristaus Vainiko spyglį. Tas spyglys buvo nulaužtas – o gal jau buvo nulūžęs, juk praėjo tūkstantis metų. Jam padarytas specialus relikvijorius: įdėtas į krištolo kapsulę ir plombuotas. Relikvija visą laiką buvo tame vienuolyne.
Šventoji Koplyčia Paryžiuje, kurią karalius šv. Liudvikas IX pastatė Kristaus Erškėčių Vainikui saugoti ir gerbti. Wikipedia.org nuotrauka
Vėliau, kai 1789-aisiais prasidėjo Prancūzijos revoliucija, Paryžiaus arkivyskupas šią relikviją kaip ypač brangų daiktą paslėpė pas savo giminaičius pilyje netoli Solemo benediktinų vienuolyno. Apie 200 metų Šventojo Spyglio relikvija buvo tos pilies tyloje ir tik neseniai perduota Solemo benediktinų vienuolynui. Pilies savininkas manė, kad ji turi būti ten.
O Solemo vienuolynas 2003-iaisiais nusprendė šią relikviją dovanoti Palendrių šv. Benedikto vienuolynui – Lietuvai. Taigi matote, kokia ilga jos kelionė: Jeruzalė, Konstantinopolis, Paryžius, Solemas, Palendriai, dabar Alytus ir vėl Palendriai.
Labai garbinga kelionė. Kunige, o kaip jums kilo mintis šią relikviją atvežti į Alytaus šv. Liudviko parapijos bažnyčią, pakviesti tikinčiuosius pagerbti ir apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią?
Mane labai sudomino, kodėl visuose paveiksluose šventasis Liudvikas vaizduojamas su erškėčių vainiku. Galvojau, gal jis turėjo kokių nors mistinių regėjimų, juk buvo ypač pamaldus. Tada pradėjau skaityti, domėtis šventojo Liudviko gyvenimu. Man, Šv. Liudviko parapijos klebonui, rūpėjo sužinoti apie šventąjį, kurio titulo parapijoje aš tarnauju.
Dėkoju gūglui – jame radau informaciją apie Palendriuose saugomą Kristaus Erškėčių Vainiko relikviją, kurią gavo šventasis Liudvikas. Tada pamaniau: Lietuvoje neturime šv. Liudviko relikvijos, tačiau turime tai, ką šv. Liudvikas dar labiau vertino – Kristaus Erškėčių Vainiką, kuris buvo jo viso gyvenimo svajonė, laimėjimas.
Tam tikra prasme netgi šios relikvijos perkėlimas iš Bizantijos į Vakarų Europą buvo lyg brandžiųjų viduramžių suklestėjimas ir visos Vakarų Europos grožis. Per šią relikviją mes matome tikrąjį europietiškumo grožį.
Kristaus Erškėčių Vainikas relikvijoriuje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Wikipedia.org nuotrauka
Taigi ši relikvija jau 22 metus saugoma Palendrių vienuolyne. Ar ji pirmą kartą išvežama iš vienuolyno ir bus pristatyta pas jus Alytuje, Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje?
Taip, pirmą kartą. Aš benediktinams vienuoliams parašiau laišką, paskui nuvažiavau pasikalbėti, aptarti šios kelionės. Kaip žinome, benediktinai apskritai mažai keliauja – jie duoda stabilitas (pastovumo, sėslumo) įžadą, šis ordinas neapaštalauja. Vienuoliai maloniai sutiko atvežti Šventojo Spyglio relikviją rugpjūčio 25 dieną – šv. Liudviko liturginio minėjimo dieną.
Jiems ši kelionė – kaip bendruomenės diena, dar jie važiuos į Pivašiūnus, kur kadaise taip pat buvo benediktinų vienuolynas, ten pasimels Mišparus. Ši bendruomenės išvyka bus graži misija.
Dar pamaniau – nuostabu, kad kelionė prasideda nuo Alytaus, nes Alytus yra Baltosios rožės miestas, o rožė turi ne tik žiedą, bet ir spyglių. Taigi Šventasis Spyglys tam tikra prasme įskiepijamas į Alytaus miestą – nors ir trumpam, bet reikšmingai.
Kristaus Erškėčių Vainiko Šventojo Spyglio relikvijos relikvijorius Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne. Palendrių šv. Benedikto vienuolyno nuotrauka
Kunige, ką jums asmeniškai, tikintiesiems, parapijai ir visam Alytaus miestui reiškia Šventojo Spyglio relikvijos atvežimas, jos pagerbimas ir tikinčiųjų maldos?
Nuo pirmųjų tikėjimo dienų visada gerbiami šventi dalykai. Pavyzdžiui, Mozės padarytoje Sandoros skrynioje buvo laikoma lazda, manos gabaliukai, Sandoros plokštės. Viskas, kas susiję su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, su Jėzaus asmeniu, su šventaisiais, mums labai brangu, tai gaivina mūsų tikėjimą. Įvairūs renginiai – eucharistiniai kongresai, relikvijų kelionė, atlaidai ir kita – stiprina mūsų tikėjimą.
Ir ypač šis renginys – jis nėra pramoginis, tai tikėjimo šventė. Susirinks žmonių, broliai vienuoliai aukos šv. Mišias, žmonės pamatys vienuolius, išgirs jų grigališkojo choralo giedojimą, kartu melsis. Vienuoliai taip pat žada melstis užtarimo malda prie šios šventos relikvijos – kas prieis, už tą žmogų pasimels.
Tai yra tikėjimo šventė ir tikėjimo sustiprinimas. Šiame pasaulyje, šiame gyvenime mums iš Bažnyčios daugiau tikėtis ir nereikėtų. Tikėjimas yra pats brangiausias gyvenimo turtas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
