Politologas A. Lašas: neatrodo, kad amerikiečiai būtų rimtai nusiteikę iki galo išspręsti karą Ukrainoje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Vašingtonas Ukrainai siūlo saugumo garantijas, dėl kurių kyla daug abejonių.
Siekiama surengti trišalį V. Zelenskio, D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, tačiau pastarasis tokio susitikimo vengia.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone surengė susitikimą su Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais. Kaip susitikimo eigą galėjo paveikti Vakarų šalių lyderių dalyvavimas?
Dėl tokio formato iš anksto buvo sutarta. Man atrodo, kad pats Zelenskis ir ne tik jis, bet ir Vakarų Europos politikai nerimavo, kad, jeigu susitikime dalyvautų tik Ukrainos prezidentas, jam būtų daromas didesnis spaudimas, būtų sunkiau tartis neturint pakankamos atsvaros. Supraskime, kad Ukraina nei ekonomine, nei karine prasme nėra globali jėga, galinti viena išgyventi šiame kare. Todėl bet koks Amerikos spaudimas yra gana tikėtinas, ypač po susitikimo su Putinu.
Zelenskis buvo suinteresuotas turėti atsvarą – Vakarų Europos lyderius, kurie į šį konfliktą žvelgia panašiai kaip ukrainiečiai. Be to, jeigu bus pasiektas susitarimas, jau matome, kad amerikiečiai nenorės patys jo įgyvendinti – jie pageidauja šį procesą palikti europiečiams. Vadinasi, susitarimą turėtų įgyvendinti ne tik Ukraina, bet ir Vakarų Europa. Todėl europiečiai buvo įtraukti nuo pat pradžių ir dėl to dalyvavo susitikime. Aišku, reikia turėti omenyje, kad Rusija nėra suinteresuota nei Europos lyderių dalyvavimu, nei karių įtraukimu ar panašiais dalykais.
JAV prezidento Donaldo Trumpo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių susitikimas. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose Vašingtone priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Trumpas po derybų su Europos lyderiais pirmadienį pareiškė, kad Europa galėtų suteikti saugumo garantijas Ukrainai kaip Rusijos taikos susitarimo dalį, o Vašingtonas atliktų priežiūros vaidmenį. Kokios saugumo garantijos Ukrainai yra tikėtinos?
Svarstymų apie saugumo garantijas yra labai įvairių. Į tokias garantijas žiūriu skeptiškai, ypač dėl to, kad, pavyzdžiui, Vakarų Europa suteiktų jas tokias, kokias priimtų Rusija. Todėl rimtesnės garantijos, tarkime, vakarų europiečių karinis įsitraukimas ar ginklų tiekimas Ukrainai su Rusijos sutikimu, atrodo mažai tikėtinos.
Rusija greičiau būtų suinteresuota minimaliomis Vakarų pusės garantijomis, nes tai atrištų jai rankas toliau naudoti įprastus svertus, kaip ji tai darė Kaukaze ar Moldovoje. Rusija nesiekia išspręsti konfliktų – jai tokių zonų išlaikymas padeda manipuliuoti ir palaikyti šalis savo įtakos zonoje.
Trumpas nuolat kartoja, kad karą reikia užbaigti, bet kai kalbama apie realų indėlį – viskas apsiriboja kalbomis ir susitikimais. O vien kalbos, ar jos vyktų nuotoliniu būdu, ar tiesiogiai, niekur nenuves.
Iš tiesų Rusijos interesas buvo visos Ukrainos užėmimas, ne tik Donbaso. Šiuo metu Putinas gal ir sutiktų, kad Ukraina atiduotų visą Donbasą, bet nepamirškime, kad ten yra tokie miestai kaip Kramatorskas ir Slovjanskas. Nematau galimybės, kad Ukraina pati tiestų raudonąjį kilimą Putinui.
Dar reikia pabrėžti: neatrodo, kad amerikiečiai būtų rimtai nusiteikę iki galo išspręsti šį konfliktą. Trumpas nuolat kartoja, kad karą reikia užbaigti, bet kai kalbama apie realų indėlį – viskas apsiriboja kalbomis ir susitikimais. O vien kalbos, ar jos vyktų nuotoliniu būdu, ar tiesiogiai, niekur nenuves. Rusija tuo naudojasi, vilkina derybas iki begalybės, kelia įvairias sąlygas. Kol amerikiečiai nepažvelgs į situaciją principingiau, tol viskas tęsis.
Putinas pasakė Trumpui, kad yra pasirengęs susitikti su Zelenskiu. Tačiau dabar Rusijos prezidentas lyderių susitikimo vengia. Ar iš viso įmanomas toks susitikimas ir koks jo formatas būtų palankiausias Ukrainai?
Manau, kad Zelenskio ir Putino susitikimas yra labai mažai tikėtinas, ypač neutralioje teritorijoje. Jis pastatytų Zelenskį į vieną lygį su Putinu, o Rusija nuolat kartoja, kad Zelenskis – nelegitimus prezidentas, kad Ukraina neturi teisės egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė. Tai būtų sunkiai suvokiama ir priimtina Rusijos visuomenei, todėl Maskva į kalbas dėl tokio formato nesileistų.
O štai Putino, Zelenskio ir Trumpo susitikimas jau labiau tikėtinas, nes jame dalyvautų Trumpas, ir tai pakeltų prestižą. Vis dėlto abejoju, ar Rusija būtų tuo labai suinteresuota – ji sutiktų tik esant dideliam spaudimui. Be to, tam reikia bent preliminarių gairių, dėl ko tartis. Dabar Ukrainos ir Rusijos pozicijos išlieka pernelyg tolimos. Todėl toks susitikimas vargu ar ką išspręstų, be to, nematyti realių paskatų jį organizuoti.
Pirmadienį Vašingtone JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas, Ukrainai minint nepriklausomybės dieną, lankėsi šalyje. Susitikimuose su Ukrainos pareigūnais jis aptarė ir diplomatines pastangas pasiekti taikos susitarimą bei galimas saugumo garantijas Ukrainai. JAV prezidentas sako per dvi savaites apsispręsiantis dėl tolesnių veiksmų siekiant taikos susitarimo. Kokių žingsnių galima tikėtis? Koks galėtų būti blogiausias ir geriausias scenarijus Ukrainai?
Geriausias scenarijus būtų, jeigu Trumpas suprastų, kad Rusija ir Putinas nenori ieškoti taikos, nes būtent jie pradėjo konfliktą, jį palaiko ir yra agresoriai. Tuomet galima imtis konkrečių veiksmų. Tačiau man susidaro įspūdis, kad Trumpas Putino nelaiko agresoriumi – į jį žvelgia gana pagarbiai, todėl tokį scenarijų įsivaizduoti sunku. Palankiausia būtų, jei JAV užimtų principingą poziciją Rusijos atžvilgiu ir paremtų Ukrainą, bet man atrodo, kad tai nėra labai realistiška.
Kitas kraštutinis scenarijus – jeigu Trumpas visiškai pereitų į Putino pusę. Tai būtų blogiausias variantas Ukrainai, nors irgi nemanau, kad labai tikėtinas. Trumpas neturi aiškių vertybinių nuostatų šio konflikto atžvilgiu. Jis nuolat kartoja, kad nori sustabdyti karą, bet tai paviršutiniška pozicija – visi nori karo pabaigos, tačiau esminis klausimas – kodėl jis vyksta ir ką reikia daryti? Šiuo metu Ukraina daro daugiau nei Trumpas, bombarduodama ir naikindama Rusijos naftos sektorių.
Neseniai pasirodė naujiena, kad Ukrainos dronai atakavo Ust Lugos uostą prie Baltijos jūros. Tai vienas didžiausių Rusijos naftos eksporto uostų. Taip pat buvo smogta dar vienai naftos perdirbimo įmonei. Tokios, pavadinkime, tiesioginės sankcijos Rusijos naftos sektoriui yra veiksmingiausios, nes veikia dvigubai.
Vienas didžiausių Trumpo pagalbos žingsnių būtų tiesiog netrukdyti Ukrainai veikti ir neriboti jos atakų prieš Rusijos naftos sektorių.
Viena vertus, mažinamos Rusijos pajamos iš naftos eksporto, kita vertus, keliama krizė šalies viduje – kyla kainos, trūksta benzino, nes perdirbimo įmonės daugiausia aptarnauja vidaus rinką. Rusija nedaug eksportuoja perdirbtos žaliavos, tad toks dvigubas smūgis itin skausmingas.
Todėl vienas didžiausių Trumpo pagalbos žingsnių būtų tiesiog netrukdyti Ukrainai veikti ir neriboti jos atakų prieš Rusijos naftos sektorių. Anksčiau Vakarai darė spaudimą Ukrainai, kad nebūtų atakuojamos naftos įmonės, nes tai kelia jos kainas ir komplikuoja tiekimą Europai. Tai buvo žalinga Ukrainai. Dabar susidaro įspūdis, kad Trumpui nelabai rūpi, kaip Ukraina kovoja, ir tai atriša jai rankas veikti efektyviausiu būdu, sukeliant Rusijai didžiausią skausmą.
Reikia nepamiršti, kad praėjusiais metais pagal oficialius duomenis apie 30 proc. Rusijos biudžeto pajamų sudarė pajamos iš naftos eksporto. Todėl šioje esminėje srityje Ukraina gali daryti spaudimą Rusijai daug veiksmingiau nei Trumpas. Tad visos sankcijos ar grasinimai dažnai atrodo popieriniai, nebent Trumpas rimtai peržiūrėtų savo poziciją. Kol kas tokių signalų nėra.
Gelbėtojai dirba po dronų atakos prieš gyvenamąjį namą Kyjive, Ukrainoje. EPA-ELTA nuotrauka
Charkivas po atakos. Vytauto Bruverio / ELTA nuotrauka
Manau, labiausiai tikėtinas kompromisas būtų toks, kad Ukraina pripažintų de facto situaciją. Tai yra nepripažintų Rusijai Donbaso teritorijų de jure, bet faktiškai sutiktų, kad Rusija kontroliuoja, ką kontroliuoja, ir to pakeisti neįmanoma.
Žinoma, tokia išeitis Rusijos netenkintų. Ji siekia viso Donbaso ir bent jau Krymo pripažinimo Rusijos teritorija. Ir to Rusija tikisi ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Vakarų partnerių. Man atrodo, nė vienas Vakarų Europos politikas su tokiu pasiūlymu nesutiks, gal tik Trumpas. Todėl situacija ir lūkesčiai išlieka labai skirtingi.
Rusija kol kas jaučiasi galinti diktuoti sąlygas, nes Putinas tiki, kad gali atkovoti daugiau teritorijų. Jam kol kas neskaudėjo, išskyrus žmogiškųjų išteklių prasme. Tačiau, kaip matome, Putinas gyvybių nevertina – tai jam tik nacionalinio intereso kaina.
Jeigu Ukraina veiksmingai taikytų savo strategiją, smarkiai susilpnintų Rusijos naftos ir dujų sektorių bei eksporto galimybes, ši nebeturėtų iš ko finansuoti karo. Rusijos ekonomika jau dabar patiria ne geriausius laikus, biudžetas – deficitinis, jis kol kas dengiamas sukauptais fondais, bet jie tirpsta. Jei Ukraina neleis Rusijai atkurti eksporto potencialo ir toliau jį gniuždys, tai bus efektyviausia priemonė priversti Maskvą tapti lankstesnę.
Rusai supranta tik vieną dalyką – galią. Jei ta galia bus demonstruojama taip, kad jiems skaudės, tada Rusija pradės elgtis kitaip.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
