Ornitologas R. Patapavičius: sodybą, kurioje gyvena gandras, lydi sėkmė
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Klimatas ir oro sąlygos kasmet keičiasi, tačiau paukščiai migruoti ruošiasi ne pagal temperatūrą, o pagal dienos trumpėjimą. Nuo rugpjūčio pradžios gandrai pradeda būriuotis ir intensyviai maitintis, kad sukauptų jėgas ilgai ir pavojingai kelionei į Afriką.
Išsamiau apie gandrų išskridimą dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja ornitologas, Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas RIČARDAS PATAPAVIČIUS.
youtube.com video
Pone Ričardai, kodėl baltasis gandras laikomas Lietuvos nacionaliniu paukščiu?
Nacionaliniu paukščiu baltasis gandras Lietuvoje laikomas dėl to, kad jam tokį titulą suteikė žmonės. Nacionalinių paukščių istorija prasidėjo 1960 metais, kai Tarptautinės paukščių apsaugos tarybos organizacija Japonijoje vykusioje konferencijoje nusprendė kiekvienai valstybei pasiūlyti išsirinkti nacionalinį paukštį ir jį naudoti gamtos apsaugos propagavimo tikslais.
Lietuvoje tuo metu buvo leidžiamas vienintelis apie gamtą rašantis žurnalas „Mūsų gamta“. Kelerius metus žmonės siuntė čia laiškus, siūlė, kas galėtų tapti Lietuvos nacionaliniu paukščiu. Pasiūlyta gausybė – kielė, kregždė, pempė, gegutė, vieversys, žvirblis ir kiti paukščiai, tačiau daugiausia balsų sulaukė baltasis gandras. Taip jis tapo nacionaliniu paukščiu.
Baltieji gandrai ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse nuo seno mėgstami, stebimi, nes gyvena šalia žmogaus. Šis paukštis laikomas laimės simboliu. Tikima, jeigu sodyboje gyvena gandras, ją lydi sėkmė, todėl šio paukščio skriausti negalima. Jeigu koks nors nedorėlis gandrą nuskriaustų, sulauktų bėdų.
Beje, šie sparnuočiai mėgstami ir kitose valstybėse. Nacionaliniu paukščiu gandras išrinktas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Vokietijoje bei Armėnijoje. Moldovoje jis laikomas vynininkystės ir vynuogininkystės simboliu – vaizduojamas skrendantis gandras, snape turintis vynuogių kekę.
Ornitologas Ričardas Patapavičius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kodėl Šventojo Baltramiejaus diena vadinama Gandrų išskridimo diena? Tai pagrįsta?
Per Šventąjį Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną, iš Lietuvos jau būna išskridę dauguma baltųjų gandrų. Anksčiau žmonės visus įvykius siedavo su šventųjų vardais, jų datomis: per Jonines, iki Joninių, po šventojo Antano ir taip toliau.
Prieš mūsų pokalbį pasišnekėjau su kolegomis iš Ventės rago ornitologijos stoties, kurie kartu su Gamtos tyrimų centro darbuotojais yra siųstuvais paženklinę dešimt baltųjų gandrų. Iš tų dešimties Lietuvoje penkių jau nebėra: vienas – jau Rumunijoje (po dienos galbūt bus Bulgarijoje), du – Ukrainoje ir du – Lenkijoje, Baltarusijos pasienyje.
Kokie yra baltųjų gandrų migracijos maršrutai iš Lietuvos?
Maršrutas iš Lietuvos yra aiškus, nustatytas prieš kelis dešimtmečius pasitelkus žiedavimą. Prieš išskrisdami gandrai telkiasi į didesnius ar mažesnius būrius, kartais jie būna gana dideli, šimtiniai. Paukščiai pradeda skraidžioti trumpesniais atstumais į vieną, į kitą pusę – tarsi mankštintųsi.
Ir vieną dieną, kai sulaukia palankių meteorologinių sąlygų, kai būna šilta, pasigauna šilto oro sroves – termikus. Sukdami ratus, neplasnodami pakyla į kelių šimtų metrų aukštį, kartais net iki kilometro ir dar aukščiau. Tuomet leidžiasi reikiama kryptimi – Lietuvos gandrams tai pietų kryptis. Taip sklendžia kartais paplasnodami, vis žemėdami ir nuskrenda kartais šimtą, kartais kelis šimtus kilometrų, priklausomai nuo oro sąlygų. Gandrai negali ilgą laiką skristi mojuodami sparnais. Jie paplasnoja ir toliau sklendžia, tarsi ilsindami sparnus.
Gandrai. Pexels.com nuotrauka
Skrenda gandrai pietų kryptimi per Vakarų Baltarusiją, Rytų Lenkiją, Vakarų Ukrainą. Aplenkę Karpatų kalnus iš rytinės pusės atsiduria Rumunijoje, iš ten skrenda į Bulgarijos vakarinę dalį. Ten yra žemumos, todėl čia gandrai paprastai sustoja ilgesniam laikui pasimaitinti. Paskui per Bosforo sąsiaurio regioną jie perskrenda į Turkiją ir pietryčių kryptimi juda Viduržemio jūros šiaurės rytinio kampo link. Iš ten skrenda į pietus rytine Viduržemio jūros pakrante, per Siriją, Libaną, Izraelį, pasiekia Egiptą ir toliau Nilo slėniu juda į pietus. Taip skrenda iki pat Pietų Afrikos – ten gandrai žiemodavo XX amžiaus viduryje.
Dabar pagal žiedavimo ir paukščių sekimo siųstuvais duomenis stebime, kad gandrai vis dažniau sustoja žiemoti Vidurio Afrikoje. Paukščiai tarsi aptingo, taip toli į Afriką nebeskrenda.
O kodėl jie neskrenda per Viduržemio jūrą? Todėl, kad virš jos nėra kylančio šilto oro srovių ir paukščiai negali pakilti į reikiamą aukštį, kad galėtų toliau skristi.
Labai tolimas ir įdomus gandrų kelias. Pone Ričardai, koks šis pavasaris ir vasara buvo Lietuvoje gyvenantiems gandrams – turiu galvoje maitinimosi, populiacijos sąlygas?
Lietuva nėra didelė valstybė, tačiau sąlygos atskiruose regionuose buvo labai nevienodos. Ten, kur buvo sausra – Vidurio Lietuvoje, Dzūkijoje, – gandrams buvo labai nepalankus laikotarpis, nes dėl sausros jiems stigo maisto. Gauta nemažai pranešimų, kad gandrai iš lizdų išmetė vieną ar kartais net du jauniklius. Atrodytų, žiauru mūsų, žmonių, akimis, bet gamtoje tokie dėsniai – išgyvena stipriausi.
Šiaurės Lietuvoje, kur buvo pakankamai drėgmės, mitybos sąlygos buvo palankesnės.
Gedimino Bartuškos / ELTA nuotrauka
Kokia dabartinė baltųjų gandrų populiacijos būklė Lietuvoje? Jų daugėja ar mažėja?
Būklė nedžiugina. Vėliausia baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje buvo atlikta 2009–2010 metais. Tuomet suskaičiuota beveik 20 tūkst. lizdų ir tiek pat perinčių paukščių porų. Nuo 1994-ųjų Lietuvos ornitologų draugija stebi kaimo kraštovaizdžio įprastų paukščių populiaciją. Per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2015 iki 2024 metų, kasmet jų mažėjo beveik trimis procentais. Taigi per dešimtį metų sparnuočių populiacija Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Tai nesmagios, nemalonios žinios, ir tuo reikėtų susirūpinti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Ornitologas Ričardas Patapavičius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kodėl Šventojo Baltramiejaus diena vadinama Gandrų išskridimo diena? Tai pagrįsta?
Per Šventąjį Baltramiejų, rugpjūčio 24 dieną, iš Lietuvos jau būna išskridę dauguma baltųjų gandrų. Anksčiau žmonės visus įvykius siedavo su šventųjų vardais, jų datomis: per Jonines, iki Joninių, po šventojo Antano ir taip toliau.
Prieš mūsų pokalbį pasišnekėjau su kolegomis iš Ventės rago ornitologijos stoties, kurie kartu su Gamtos tyrimų centro darbuotojais yra siųstuvais paženklinę dešimt baltųjų gandrų. Iš tų dešimties Lietuvoje penkių jau nebėra: vienas – jau Rumunijoje (po dienos galbūt bus Bulgarijoje), du – Ukrainoje ir du – Lenkijoje, Baltarusijos pasienyje.
Kokie yra baltųjų gandrų migracijos maršrutai iš Lietuvos?
Maršrutas iš Lietuvos yra aiškus, nustatytas prieš kelis dešimtmečius pasitelkus žiedavimą. Prieš išskrisdami gandrai telkiasi į didesnius ar mažesnius būrius, kartais jie būna gana dideli, šimtiniai. Paukščiai pradeda skraidžioti trumpesniais atstumais į vieną, į kitą pusę – tarsi mankštintųsi.
Ir vieną dieną, kai sulaukia palankių meteorologinių sąlygų, kai būna šilta, pasigauna šilto oro sroves – termikus. Sukdami ratus, neplasnodami pakyla į kelių šimtų metrų aukštį, kartais net iki kilometro ir dar aukščiau. Tuomet leidžiasi reikiama kryptimi – Lietuvos gandrams tai pietų kryptis. Taip sklendžia kartais paplasnodami, vis žemėdami ir nuskrenda kartais šimtą, kartais kelis šimtus kilometrų, priklausomai nuo oro sąlygų. Gandrai negali ilgą laiką skristi mojuodami sparnais. Jie paplasnoja ir toliau sklendžia, tarsi ilsindami sparnus.
Gandrai. Pexels.com nuotrauka
Skrenda gandrai pietų kryptimi per Vakarų Baltarusiją, Rytų Lenkiją, Vakarų Ukrainą. Aplenkę Karpatų kalnus iš rytinės pusės atsiduria Rumunijoje, iš ten skrenda į Bulgarijos vakarinę dalį. Ten yra žemumos, todėl čia gandrai paprastai sustoja ilgesniam laikui pasimaitinti. Paskui per Bosforo sąsiaurio regioną jie perskrenda į Turkiją ir pietryčių kryptimi juda Viduržemio jūros šiaurės rytinio kampo link. Iš ten skrenda į pietus rytine Viduržemio jūros pakrante, per Siriją, Libaną, Izraelį, pasiekia Egiptą ir toliau Nilo slėniu juda į pietus. Taip skrenda iki pat Pietų Afrikos – ten gandrai žiemodavo XX amžiaus viduryje.
Dabar pagal žiedavimo ir paukščių sekimo siųstuvais duomenis stebime, kad gandrai vis dažniau sustoja žiemoti Vidurio Afrikoje. Paukščiai tarsi aptingo, taip toli į Afriką nebeskrenda.
O kodėl jie neskrenda per Viduržemio jūrą? Todėl, kad virš jos nėra kylančio šilto oro srovių ir paukščiai negali pakilti į reikiamą aukštį, kad galėtų toliau skristi.
Labai tolimas ir įdomus gandrų kelias. Pone Ričardai, koks šis pavasaris ir vasara buvo Lietuvoje gyvenantiems gandrams – turiu galvoje maitinimosi, populiacijos sąlygas?
Lietuva nėra didelė valstybė, tačiau sąlygos atskiruose regionuose buvo labai nevienodos. Ten, kur buvo sausra – Vidurio Lietuvoje, Dzūkijoje, – gandrams buvo labai nepalankus laikotarpis, nes dėl sausros jiems stigo maisto. Gauta nemažai pranešimų, kad gandrai iš lizdų išmetė vieną ar kartais net du jauniklius. Atrodytų, žiauru mūsų, žmonių, akimis, bet gamtoje tokie dėsniai – išgyvena stipriausi.
Šiaurės Lietuvoje, kur buvo pakankamai drėgmės, mitybos sąlygos buvo palankesnės.
Gedimino Bartuškos / ELTA nuotrauka
Kokia dabartinė baltųjų gandrų populiacijos būklė Lietuvoje? Jų daugėja ar mažėja?
Būklė nedžiugina. Vėliausia baltųjų gandrų apskaita Lietuvoje buvo atlikta 2009–2010 metais. Tuomet suskaičiuota beveik 20 tūkst. lizdų ir tiek pat perinčių paukščių porų. Nuo 1994-ųjų Lietuvos ornitologų draugija stebi kaimo kraštovaizdžio įprastų paukščių populiaciją. Per pastarąjį dešimtmetį, nuo 2015 iki 2024 metų, kasmet jų mažėjo beveik trimis procentais. Taigi per dešimtį metų sparnuočių populiacija Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Tai nesmagios, nemalonios žinios, ir tuo reikėtų susirūpinti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
