A. Terleckas kalbėdamas apie Molotovo–Ribbentropo paktą akcentuoja niekšiškumą: jis atvėrė kelią didžiausiam konfliktui Europos ir pasaulio istorijoje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kalbėdamas apie Europai tragišku tapusį dokumentą Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto daktaras ANTANAS TERLECKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ akcentuoja jo niekšiškumą – sutartis atvėrė kelią didžiausiam konfliktui Europos ir pasaulio istorijoje.
„Tai buvo sovietų valdžios silpnoji vieta“, – tikina istorikas pasakodamas, kodėl sovietmečiu šią dieną pasirinko rezistenciniai judėjimai.
1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis, sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.
Nors tai didžiausia, tačiau tikrai ne vienintelė protesto akcija, surengta rugpjūčio 23-iąją. „Labai daug pasipriešinimo okupacijai įvykių siejasi su šia diena. Tarp jų – ir 1979 metais parengtas 45 pabaltijiečių memorandumas, taip pat mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Šie pasipriešinimo veiksmai buvo siejami su Molotovo–Ribbentropo pakto metinėmis“, – aiškina A. Terleckas.
Rugpjūčio 23-iąją minime Molotovo–Ribbentropo pakto, padalijusio Vidurio ir Rytų Europą, metines. Šia tema diskutuojame kasmet, o ką jūs kaip istorikas pabrėžiate kalbėdamas apie tai?
Visų pirma akcentuoju šios sutarties niekšiškumą ir jos pasekmes. Šiuo atveju reikia kalbėti ne tik apie Lietuvą. Sutartis atvėrė kelią didžiausiam konfliktui Europos ir pasaulio istorijoje. Tai ypač aktualu mūsų regionui, kuriame ir šiandien daug įtampos.
Ar šiandien tam nestinga dėmesio?
Visada šį klausimą uždavus galima atsakyti: ir taip, ir ne. Bet koks kalbėjimas yra tam tikra rūpesčio išraiška, ir kiekvienais metais apie tai šnekama. Ši diena siejama nebe tik su Ribbentropo–Molotovo paktu, bet ir su Baltijos keliu.
Manau, kad dėmesio tam pakanka. Visada kam nors gali atrodyti, kad jo trūksta, bet tai viena iš istorinių datų, kurios svarbos nereikia dirbtinai kurstyti, ji prisimenama natūraliai.
SSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas pasirašo paktą, už jo – nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas. Wikipedia.org nuotrauka
Kodėl būtent ši data buvo pasirinkta kaip protesto forma dar sovietmečiu ir kuo ji išsiskyrė iš kitų rezistencinių veiksmų?
Nevadinčiau šios datos forma – labiau tai buvo sovietų valdžios silpnoji vieta. Disidentai ir ypač Lietuvos laisvės lyga pabrėžė tokį priežastinį ryšį – pagrindinė problema, kad sovietmečiu Lietuva tebebuvo okupuota, yra Molotovo–Ribbentropo paktas ir slaptieji protokolai, kuriais du totalitariniai režimai pasidalijo Europą. Disidentų požiūriu, šio pakto pasekmės nebuvo likviduotos, o viena iš jų buvo Lietuvos valstybingumo žlugimas ir tebetrunkanti okupacija.
Disidentai suprato, kad tai būdas kalbėti ne apie emocijas, lietuvių tautos kančią ar abstraktų norą būti laisviems – tai buvo galimybė savo reikalavimus pateikti teisine kalba. Jie tai sėkmingai ir darė, todėl daug pasipriešinimo okupacijai įvykių siejasi su šia diena. Tarp jų – ir 1979 metais parengtas 45 pabaltijiečių memorandumas, taip pat mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Šie organizuojami pasipriešinimo veiksmai buvo siejami su Molotovo–Ribbentropo pakto metinėmis.
Kokią reikšmę ši diena įgijo atkūrus Nepriklausomybę? Kaip pakto metinės prisimenamos Europoje?
Bent jau iš pradžių ši diena buvo šiek tiek praradusi savo svarbą. Paskui mėginta šią datą padaryti universalią. Svarbu pabrėžti, kad ši diena prisimenama visoje Europoje, nes visas regionas buvo paveiktas pakto. Lietuvoje tai – viena svarbesnių datų, kitose valstybėse gal ne tokia svarbi (Europoje tai – Stalinizmo ir nacizmo aukų diena), bet reikšmę išlaikanti iki šiandienos. Tą matome ypač pastarąjį dešimtmetį, ir tai siečiau su Baltijos kelio atminimo išaugimu.
1939-ųjų paralelių galime matyti ir šiandien, kai dvi didžiosios valstybės tarsi sprendžia trečiosios likimą. Kuo šiandien aktuali Juodojo kaspino diena – Ribbentropo–Molotovo pakto metinės?
Istorinės paralelės labai patogios mūsų vaizduotei, nes nežinome, kas nutiks ateityje. Didysis geopolitinis pasaulis mums sunkiai suprantamas, tad gręžiamės į istoriją, nes ji pasiūlo tam tikrą vaizdą ir ateities scenarijų. Tačiau permąstant praeitį svarbu suprasti, kad laikas niekada negrįžta į tą patį tašką. Panašumų galime matyti, tačiau situacija dabar ir 1939 metais kardinaliai skiriasi, tad nesu linkęs sutikti, kai praeitis gretinama su šių laikų įvykiais.
Kita vertus, žinoma, tai, kas vyksta, aktualizuoja Molotovo–Ribbentropo pakto atminimą. Didžiausią nerimą žmonėms, ieškantiems atsakymų istorijoje, keliantis aspektas yra tai, iš ko kyla dokumento niekšiškumas – nuspręsti dėl suverenių valstybių likimo visiškai netraktuojant jų kaip tarptautinių politinių subjektų. Ačiū Dievui, kol kas taip nėra, bet kodėl tokių paralelių kyla – aš suprantu, ir matau tai viešojoje erdvėje.
Rugpjūčio 23-ioji – Baltijos kelio diena. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis siekdami pademonstruoti savo solidarumą. Ši grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino. ELTA nuotrauka
Ar Baltijos kelias, kilęs iš Juodojo kaspino dienos idėjų, gali būti įkvėpimas dabartiniams pilietiniams judėjimams Europoje ir kitur pasaulyje?
Kiekviena visuomenė skiriasi. Manau, iš Baltijos kelio, kaip pilietinės visuomenės formos, galima semtis įkvėpimo. Jeigu neklystu, prieš kokį dešimtmetį matėme gana panašius įvykius Honkonge, tačiau tąkart tai nesuveikė. Kaip ir mokykloje mokytojas negali pateikti atsakymo į visus klausimus, taip ir Baltijos kelias negali būti atsakymas visuomenėms, kurios susiduria su diktatūromis ar kitomis nelaisvės formomis. Kita vertus, jis gali būti svarstomas kaip pilietinio pasipriešinimo veikimo būdas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
SSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas pasirašo paktą, už jo – nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas. Wikipedia.org nuotrauka
Kodėl būtent ši data buvo pasirinkta kaip protesto forma dar sovietmečiu ir kuo ji išsiskyrė iš kitų rezistencinių veiksmų?
Nevadinčiau šios datos forma – labiau tai buvo sovietų valdžios silpnoji vieta. Disidentai ir ypač Lietuvos laisvės lyga pabrėžė tokį priežastinį ryšį – pagrindinė problema, kad sovietmečiu Lietuva tebebuvo okupuota, yra Molotovo–Ribbentropo paktas ir slaptieji protokolai, kuriais du totalitariniai režimai pasidalijo Europą. Disidentų požiūriu, šio pakto pasekmės nebuvo likviduotos, o viena iš jų buvo Lietuvos valstybingumo žlugimas ir tebetrunkanti okupacija.
Disidentai suprato, kad tai būdas kalbėti ne apie emocijas, lietuvių tautos kančią ar abstraktų norą būti laisviems – tai buvo galimybė savo reikalavimus pateikti teisine kalba. Jie tai sėkmingai ir darė, todėl daug pasipriešinimo okupacijai įvykių siejasi su šia diena. Tarp jų – ir 1979 metais parengtas 45 pabaltijiečių memorandumas, taip pat mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Šie organizuojami pasipriešinimo veiksmai buvo siejami su Molotovo–Ribbentropo pakto metinėmis.
Kokią reikšmę ši diena įgijo atkūrus Nepriklausomybę? Kaip pakto metinės prisimenamos Europoje?
Bent jau iš pradžių ši diena buvo šiek tiek praradusi savo svarbą. Paskui mėginta šią datą padaryti universalią. Svarbu pabrėžti, kad ši diena prisimenama visoje Europoje, nes visas regionas buvo paveiktas pakto. Lietuvoje tai – viena svarbesnių datų, kitose valstybėse gal ne tokia svarbi (Europoje tai – Stalinizmo ir nacizmo aukų diena), bet reikšmę išlaikanti iki šiandienos. Tą matome ypač pastarąjį dešimtmetį, ir tai siečiau su Baltijos kelio atminimo išaugimu.
1939-ųjų paralelių galime matyti ir šiandien, kai dvi didžiosios valstybės tarsi sprendžia trečiosios likimą. Kuo šiandien aktuali Juodojo kaspino diena – Ribbentropo–Molotovo pakto metinės?
Istorinės paralelės labai patogios mūsų vaizduotei, nes nežinome, kas nutiks ateityje. Didysis geopolitinis pasaulis mums sunkiai suprantamas, tad gręžiamės į istoriją, nes ji pasiūlo tam tikrą vaizdą ir ateities scenarijų. Tačiau permąstant praeitį svarbu suprasti, kad laikas niekada negrįžta į tą patį tašką. Panašumų galime matyti, tačiau situacija dabar ir 1939 metais kardinaliai skiriasi, tad nesu linkęs sutikti, kai praeitis gretinama su šių laikų įvykiais.
Kita vertus, žinoma, tai, kas vyksta, aktualizuoja Molotovo–Ribbentropo pakto atminimą. Didžiausią nerimą žmonėms, ieškantiems atsakymų istorijoje, keliantis aspektas yra tai, iš ko kyla dokumento niekšiškumas – nuspręsti dėl suverenių valstybių likimo visiškai netraktuojant jų kaip tarptautinių politinių subjektų. Ačiū Dievui, kol kas taip nėra, bet kodėl tokių paralelių kyla – aš suprantu, ir matau tai viešojoje erdvėje.
Rugpjūčio 23-ioji – Baltijos kelio diena. 1989 m. šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis siekdami pademonstruoti savo solidarumą. Ši grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino. ELTA nuotrauka
Ar Baltijos kelias, kilęs iš Juodojo kaspino dienos idėjų, gali būti įkvėpimas dabartiniams pilietiniams judėjimams Europoje ir kitur pasaulyje?
Kiekviena visuomenė skiriasi. Manau, iš Baltijos kelio, kaip pilietinės visuomenės formos, galima semtis įkvėpimo. Jeigu neklystu, prieš kokį dešimtmetį matėme gana panašius įvykius Honkonge, tačiau tąkart tai nesuveikė. Kaip ir mokykloje mokytojas negali pateikti atsakymo į visus klausimus, taip ir Baltijos kelias negali būti atsakymas visuomenėms, kurios susiduria su diktatūromis ar kitomis nelaisvės formomis. Kita vertus, jis gali būti svarstomas kaip pilietinio pasipriešinimo veikimo būdas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
