Grybautoja Jadvyga labiausiai nerimauja dėl kertamų miškų: ateities kartoms nieko nepaliekame

Kurorte gyvenanti ponia Jadvyga, kaip ir daugelis kitų dzūkų, gyvenimo negali įsivaizduoti be miško. Ji pasakoja, kad būdama gamtoje gali pailsėti nuo miesto šurmulio ir sugrįžti energingesnė.

Vis dėlto moterį kankina dvejopi jausmai. Pastaruoju metu ji sako pastebinti padažnėjusius miškų kirtimus, dėl jų nebetenka nuolatinių grybavimo ir uogavimo vietų. O labiausiai poniai Jadvydai nerimą kelia, kad miškai kertami masiškai, kad jų nepaliekama ateinančioms kartoms.

youtube.com video

Visi žino posakį, kad jei ne grybai ir ne uogos – dzūkų mergos būtų nuogos. Jis jums puikiai tinka, nes neįsivaizduojate gyvenimo negrybaudama ir neuogaudama, tiesa?

Taip. Grybavimas, uogavimas ir miškas yra mano gyvenimas. Miške prisirenku tiek grybų ir uogų, kad užtenka man pačiai ir dar giminėms bei draugams duodu. Jeigu vis tiek atlieka, tada jau nešu į supirktuvę.

Kaip dažnai einate į mišką grybauti ar uogauti?

Kai buvau sveikesnė, eidavau į mišką beveik kasdien. Tris dienas dirbdavau, o kitas tris praleisdavau miške. Dabar truputį bėdų turiu dėl sveikatos, tai viskas priklauso nuo jos. Bet vis tiek važiuoju ir pagrybaunu nors truputį. Kiek leidžia sveikata, tiek stengiuosi būti miške. Ten aš atsipalaiduoju nuo visų triukšmų, aliarmų, automobilių garsų. Miške jaučiuosi sveikesnė nei čia.

Ši vasara palanki grybautojams ir uogautojams?

Ne, šiemet mūsų miške grybų ir uogų mažai. Buvo didelės šalnos, nušalo uogyčių žiedukai, o grybų atsirado, kai palijo. Dabar jų tikrai yra – galima netingėti ir rinkti. Tik gaila, kad kai kurie žmonės randa voveruškutį ir aplink iškapsto samanas. Net širdį sopa prie tos vietos prieiti. Ten juk grybiena, auga kiti grybukai.

Aš turiu savo vietas, kurių niekas nežino ir nejudina. Radusi grybų po dviejų dienų vėl nueinu į tą pačią vietą ir vėl jų prisirenku.

Jūs, grybautojai, turite savo vietas, bet apie jas niekam nepasakojate.

Niekam nepasakoju ir nerodau.

Kodėl? Ar gaila?

Man negaila, bet žinau, kad iškapstys samaną – va ko gaila.

Pixabay.com nuotrauka

Yra taisyklės, kurių reikia laikytis grybaujant ir uogaujant?

Taip. Kartais kai kurie važiuodami pro šalį stabteli pagrybauti. Susitinki tokį grybautoją miške ir matai, kad grybus jis renka su samanomis, kotais ir visa neatkirpta grybo šaknimi. Na koks grybautojas neturi peilio?! Jis privalo turėti peiluką, kad nupjautų kotuką ir grybą paliktų toliau augti.

Kad jūs atėjusi po dviejų dienų vėl rastumėte grybų?

Taip, ateinu ir toje pačioje vietoje vėl randu grybų.

O kaip reikėtų tinkamai uogauti?

Aš visą gyvenimą uogauju tik savo pirštais. Uogas renku rankomis. Yra tokių, kurie renka su specialiomis šukomis. Eina ir krūmus šukuoja. Tokiu būdu naikina uogas, nes kai su šukomis braukia per krūmą, kartu patraukia ir šaknis.

Turėjau gerą vietą, kur visada rasdavau mėlynių. Kažkada iš tolo mačiau, kad žmogus ten renka su šukomis. Atvažiavau kitais metais, ir ten jau nieko nebebuvo. Šukomis viskas sunaikinama. Jeigu žmogus protingas, uogų taip nerenka.

Jums pikta dėl tokių žmonių?

Atrodo, norisi trenkt su kašiku grybų, kad daugiau taip nebedarytų. Man labai dėl to gaila.

Sakėte žinanti vietas, kur atėjusi visada rasite grybuką ar uogytę. Tos vietos yra netoli kelio ar reikia lįsti į brūzgynus?

Ne ne – į brūzgynus aš neinu, bijau erkių. Einu ten, kur laisviau. Šiemet radau dar vieną vietą, kurioje auga baravykai. Radau penkis baravykus vienoje vietoje. Tai labai senas miškas, net medžiai apsamanoję.

Visgi, nors radau penkis baravykus, namo parsinešiau tik tris. Du buvo sukirmiję. Kai nupjoviau kotuką, pamačiau, kad eina kirmėlukės. Vieną kartą to nepamačiau ir atsinešiau namo. Padėjau džiovyt ir žiūriu, kad pilna mažų baltų kirmėlių, tai greitai išnešiau ir išmečiau tuos grybus.

Dzūkas. Brolių Černiauskų nuotrauka (2017 m.)

Renkate visus grybus iš eilės ar tik tuos, kuriuos gerai pažįstate?

Nerenku tų, kurių nepažįstu. Galbūt koks nors kitas žmogus tuos grybus pažįsta, tai eidamas galės pasiimti.

O kur dedate surinktus grybus? Juk gyvenate viena, tai jų visų turbūt nesuvalgote.

Iš grybų darau paštetą arba išverdu ir užšaldau žiemai, kartais džiovinu.

Kaip vertinate grybų supirkimo kainas?

Priduoti grybus visiškai neapsimoka. Geriau atiduoti pažįstamam, nes supirkimo kainos labai kritusios. Turguje – didelės, o supirktuvėje – mažos.

O kokias uogas labiausiai mėgstate?

Mano mėgstamiausios – žemuogės. Jos labai naudingos širdžiai. Aš jų randu miške. Nors šiemet buvo šalnos, vis tiek truputį pasirinkau žemuogių, jos labai sveika.

Unsplash.com nuotrauka

Ponia Jadvyga, sutikite – juk nesate pirmos jaunystės. Ar jums nesunku važiuoti dviračiu į mišką, o tada lankstytis ir rinkti grybus?

Kartais, jeigu būna daug grybų, pavargstu. O jeigu mažai – tada viskas gerai.

O gal laiką, kurį skiriate grybauti ir uogauti, galėtumėte panaudoti kam nors kitam?

Ne. Miškas man yra viskas. Įprastai aš negaliu išbūti ilgai vienoje vietoje. Pavyzdžiui, bažnyčioje negaliu ilgai būti. Tiesiog neišbūnu. O miške – galiu.

Jeigu dabar reikėtų pasirinkti, visą likusį gyvenimą uogauti ar grybauti, ką rinktumėtės?

Ir grybauti, ir uogauti.

Kurį nors vieną pasirinkite.

Grybauti. Vaikštai, žinai savo vietas, jas apeini, ir užtenka.

Grybautoja ir uogautoja Jadvyga Baranauskienė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Esate druskininkietė, dzūkė – ką gi dzūkams reiškia grybai ir uogos?

Miškas – tai sveikata. Nežinau, kaip kitiems, bet man miškas yra sveikata. Aš pauogavusi ar pagrybavusi atsipalaiduoju visa širdimi.

Jeigu dabar atsitiktų taip, kad visi grybai ir uogos išnyktų, miško neliktų, kaip gyventumėte toliau?

Buvo tokia vieta, kur visada rasdavau ir uogų, ir grybų, bet neseniai nuvažiavau ir pamačiau, kad visas miškas iškirstas. Viskas sumalta. Jau ten neberadau nei uogų, nei grybų. Iškirtę mišką žmonės palieka netvarką, visokias sausas šakas ir kitką. Stoviu, žiūriu ir galvoju: „Viešpatie, ateities kartoms nieko nepaliekame.“ Baisu net žiūrėti į tą vietą. Neduok Dieve, kad iškirstų visus miškus.

Tai jums būtų didžiausia tragedija?

Jau tada viskas – kartu mirsiu ir aš.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama