V. Portnikovas: JAV tampant saugumo ir bendradarbiavimo garantu Pietų Kaukaze, Rusija ir Iranas išmetami iš žaidimo
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
R. Mudžabekovas pasiūlė Ukrainai perduoti Azerbaidžane dar nuo sovietinių laikų išlikusią karinę techniką, pastarąją keičiant nauja ginkluote iš Turkijos. Šis parlamentaro siūlymas atskleidė augantį Azerbaidžano visuomenės susierzinimą dėl Rusijos veiksmų.
Atmosfera tarp Rusijos ir Azerbaidžano kaista nuo 2024-ųjų pabaigos, kai, Grozno priešlėktuvinės gynybos, besiginančios nuo ukrainietiškų dronų antskrydžio, raketai pažeidus Azerbaidžano keleivinį lėktuvą, žuvo 38 keleiviai. Nors po incidento Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė, Azerbaidžanas reikalauja, kad Rusija prisiimtų atsakomybę ir išmokėtų kompensacijas aukų artimiesiems.
To nesulaukęs prezidentas Ilhamas Alijevas paskelbė, kad šalis kreipsis į tarptautinius teismus. Reaguodama į tokį I. Alijevo iššūkį Rusija pradėjo energetinį karą prieš Azerbaidžaną Ukrainoje, taip pat Azerbaidžano ir Rusijos piliečių, kilusių iš šios šalies, persekiojimą savo teritorijoje.
Ukrainos politikos apžvalgininkas VITALIJUS PORTNIKOVAS, komentuodamas kaistančią atmosferą, tvirtina, kad tokiems Rusijos veiksmams atkirtį galėtų duoti aiškus Baku apsisprendimas Ukrainai tiekti ginklus. „Rusija gerbia tik jėgą ir niekina derybas – to pavyzdys yra Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, kuris nepaiso Putino pageidavimo, kad Turkija netiektų ginkluotės Ukrainai. Jis tą daro ir toliau bei pripažįsta Ukrainos teritorinį vientisumą“, – tinklalaidėje „Portnikov. Argumenty“ teigia apžvalgininkas.
Ypatingą Kremliaus susierzinimą kelia gerėjantys Azerbaidžano ir Armėnijos santykiai. Dviejų susipriešinusių valstybių vadovai rugpjūčio 8 d. susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone, ten pasirašė bendrą deklaraciją, užbaigiančią dešimtmečius trunkantį konfliktą.
Ukrainos politikos apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo ir Armėnijos prezidento Nikolo Pašiniano susitikimas Baltuosiuose rūmuose yra visiškai naujas reiškinys, galintis pakeisti politinę Pietų Kaukazo padėtį“, – atkreipia dėmesį V. Portnikovas.
Pasak apžvalgininko, tai dar nėra ta taikos sutartis, apie kurios pasirašymą kalbama pastaruoju metu, kadangi Azerbaidžano prezidentas kol kas atsisako daryti savo šalies konstitucijos pakeitimus, kurių reikalauja N. Pašinianas.
Tačiau ši sutartis tampa taikos garantija regione, dešimtmečiais draskomame etninių konfliktų ir karo. JAV tampant saugumo ir bendradarbiavimo garantu, Rusija, iki šiol nuolat kenkusi dviejų valstybių santykiams, išmesta iš žaidimo. JAV administracija, pasinaudodama tuo, kad Rusija, visus savo resursus sutelkusi į gėdingą karą prieš Ukrainą, prarado įtaką regione, ir suteikė saugumo garantijas valstybėms, kurios tokios pagalbos negavo iš Maskvos.
„O kodėl Rusija turėjo rūpintis taikymu, jei pagrindinis jos uždavinys visada buvo laikyti abi šalis neapykantos spąstuose ir jas siundyti vieną prieš kitą? – klausimą kelia V. Portnikovas. – Visa Kalnų Karabacho karų logika buvo susijusi su tuo, ką Kremlius norėdavo nubausti, tačiau šiandien tai jau praeitis. Transporto koridorius, dėl kurio kontrolės atidavimo Rusijos Federalinei saugumo tarnybai 2020-aisiais buvo sutarę Azerbaidžano, Armėnijos ir Rusijos vadovai, bus kontroliuojamas amerikiečių. Tai įrodymas, kad padėtis Pietų Kaukaze visiškai pasikeitusi, ir tai atskleidžia rimtą Rusijos bei Irano pozicijų susilpnėjimą.“
Anot apžvalgininko, Iranas, kaip ir Rusija, nėra suinteresuotas taika tarp Azerbaidžano ir Armėnijos. „Liepsnojant šių šalių nesantaikai, Iranas buvo tapęs prekybos koridoriumi (be jokių alternatyvų) Azerbaidžanui ir partneriu (taip pat be alternatyvų) Armėnijai. Sienų tarp Turkijos, Armėnijos ir Azerbaidžano atvėrimas iš Irano atima šį svarbų vaidmenį. Galima teigti, kad du pagrindiniai veikėjai, kuriems rūpėjo regiono nestabilumas, užleidžia vietą galingai valstybei, suinteresuotai ekonominiu stabilumu, kuri turi įtaką Turkijai, vienai svarbiausių dalyvių regione“, – teigia V. Portnikovas.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Jerevanas, Armėnija, 2025 m. vasario 2 d. EPA-ELTA nuotrauka
Vyriausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei jau pareiškė, kad Teheranas niekada nesutiks su sienos tarp Irano ir Armėnijos uždarymu, o vienas iš Islamo revoliucijos sargybos korpuso generolų atvirai pareiškė nuomonę apie susitarimo, kurį pasirašė Azerbaidžano ir Armėnijos vadovai dalyvaujant JAV prezidentui D. Trumpui, pasekmes. Pasak generolo, jos bus panašios į tas, kurių sulaukė Volodymyras Zelenskis, neva padaręs klaidą.
„Iš pradžių pasvarstykime, apie kokią Zelenskio klaidą kalbama. Tiek Zelenskis, tiek jo pirmtakai, išskyrus Viktorą Janukovyčių, kaltinami tuo, kad atsisakė sekti Rusija ir išsižadėti suvereniteto Maskvos bei jos sąjungininkų naudai. Šis nenoras sukėlė ilgametį kraujo liejimą, tad Irano generolas įvardijo šio karo priežastį, neatsižvelgdamas į rusų norą slėpti tikrąsias konflikto priežastis. Atsivėrus transporto koridoriui, Azerbaidžanui, Armėnijai ir Turkijai, o ateityje, tikiuosi, ir Gruzijai jau nebereikės Irano ir Rusijos paslaugų“, – pabrėžia V. Portnikovas.
„Maskva ir Teheranas gali pasistengti, kad pasekmės Alijevui ir Pašinianui būtų panašios į tas, kurias patyrė pomaidaninė Ukraina. Aišku, šiuo metu sunku įsivaizduoti Rusijos smūgius Azerbaidžanui ar Irano – Armėnijai, nes abi šalys agresorės įsitraukusios į kitus konfliktus. Putinas vargu ar norės rizikuoti gerais santykiais su Erdoğanu ir ypač dabar, kai pastarasis gavo galimybę naudotis tiesioginiu ryšiu su Azerbaidžanu. Iranas, kurį sudaužė bendros JAV ir Izraelio pajėgos per neseniai vykusį karą, kažin ar duos naują pretekstą Trumpui vėl jį pulti“, – tęsia jis.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. EPA-ELTA nuotrauka
Kol kas tai yra šios dienos aktualijos, o autoritariniai režimai ir Maskvoje, ir Teherane žaidžia ilgalaikį žaidimą. V. Putinas ir ajatola A. Khamenei greičiausiai valdys iki gyvenimo pabaigos, o jų įpėdiniai tęs agresyvų kursą, siekdami destabilizuoti šalis, kurios norėtų išsivaduoti iš Rusijos ir Irano įtakos.
Maskva ir Teheranas tarsis, kaip silpninti regioną, o ypač Armėniją, kurioje 2026-aisiais vyks parlamento rinkimai. Į Armėnijos valdžią atėjus prorusiškoms jėgoms, šalis galėtų atsisakyti susitarimo, kurį pasirašė dalyvaujant JAV.
Tačiau bent kol kas įvykių raida nuteikia optimistiškai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Ukrainos politikos apžvalgininkas Vitalijus Portnikovas. Asmeninio archyvo nuotrauka
„Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo ir Armėnijos prezidento Nikolo Pašiniano susitikimas Baltuosiuose rūmuose yra visiškai naujas reiškinys, galintis pakeisti politinę Pietų Kaukazo padėtį“, – atkreipia dėmesį V. Portnikovas.
Pasak apžvalgininko, tai dar nėra ta taikos sutartis, apie kurios pasirašymą kalbama pastaruoju metu, kadangi Azerbaidžano prezidentas kol kas atsisako daryti savo šalies konstitucijos pakeitimus, kurių reikalauja N. Pašinianas.
Tačiau ši sutartis tampa taikos garantija regione, dešimtmečiais draskomame etninių konfliktų ir karo. JAV tampant saugumo ir bendradarbiavimo garantu, Rusija, iki šiol nuolat kenkusi dviejų valstybių santykiams, išmesta iš žaidimo. JAV administracija, pasinaudodama tuo, kad Rusija, visus savo resursus sutelkusi į gėdingą karą prieš Ukrainą, prarado įtaką regione, ir suteikė saugumo garantijas valstybėms, kurios tokios pagalbos negavo iš Maskvos.
„O kodėl Rusija turėjo rūpintis taikymu, jei pagrindinis jos uždavinys visada buvo laikyti abi šalis neapykantos spąstuose ir jas siundyti vieną prieš kitą? – klausimą kelia V. Portnikovas. – Visa Kalnų Karabacho karų logika buvo susijusi su tuo, ką Kremlius norėdavo nubausti, tačiau šiandien tai jau praeitis. Transporto koridorius, dėl kurio kontrolės atidavimo Rusijos Federalinei saugumo tarnybai 2020-aisiais buvo sutarę Azerbaidžano, Armėnijos ir Rusijos vadovai, bus kontroliuojamas amerikiečių. Tai įrodymas, kad padėtis Pietų Kaukaze visiškai pasikeitusi, ir tai atskleidžia rimtą Rusijos bei Irano pozicijų susilpnėjimą.“
Anot apžvalgininko, Iranas, kaip ir Rusija, nėra suinteresuotas taika tarp Azerbaidžano ir Armėnijos. „Liepsnojant šių šalių nesantaikai, Iranas buvo tapęs prekybos koridoriumi (be jokių alternatyvų) Azerbaidžanui ir partneriu (taip pat be alternatyvų) Armėnijai. Sienų tarp Turkijos, Armėnijos ir Azerbaidžano atvėrimas iš Irano atima šį svarbų vaidmenį. Galima teigti, kad du pagrindiniai veikėjai, kuriems rūpėjo regiono nestabilumas, užleidžia vietą galingai valstybei, suinteresuotai ekonominiu stabilumu, kuri turi įtaką Turkijai, vienai svarbiausių dalyvių regione“, – teigia V. Portnikovas.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Jerevanas, Armėnija, 2025 m. vasario 2 d. EPA-ELTA nuotrauka
Vyriausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei jau pareiškė, kad Teheranas niekada nesutiks su sienos tarp Irano ir Armėnijos uždarymu, o vienas iš Islamo revoliucijos sargybos korpuso generolų atvirai pareiškė nuomonę apie susitarimo, kurį pasirašė Azerbaidžano ir Armėnijos vadovai dalyvaujant JAV prezidentui D. Trumpui, pasekmes. Pasak generolo, jos bus panašios į tas, kurių sulaukė Volodymyras Zelenskis, neva padaręs klaidą.
„Iš pradžių pasvarstykime, apie kokią Zelenskio klaidą kalbama. Tiek Zelenskis, tiek jo pirmtakai, išskyrus Viktorą Janukovyčių, kaltinami tuo, kad atsisakė sekti Rusija ir išsižadėti suvereniteto Maskvos bei jos sąjungininkų naudai. Šis nenoras sukėlė ilgametį kraujo liejimą, tad Irano generolas įvardijo šio karo priežastį, neatsižvelgdamas į rusų norą slėpti tikrąsias konflikto priežastis. Atsivėrus transporto koridoriui, Azerbaidžanui, Armėnijai ir Turkijai, o ateityje, tikiuosi, ir Gruzijai jau nebereikės Irano ir Rusijos paslaugų“, – pabrėžia V. Portnikovas.
„Maskva ir Teheranas gali pasistengti, kad pasekmės Alijevui ir Pašinianui būtų panašios į tas, kurias patyrė pomaidaninė Ukraina. Aišku, šiuo metu sunku įsivaizduoti Rusijos smūgius Azerbaidžanui ar Irano – Armėnijai, nes abi šalys agresorės įsitraukusios į kitus konfliktus. Putinas vargu ar norės rizikuoti gerais santykiais su Erdoğanu ir ypač dabar, kai pastarasis gavo galimybę naudotis tiesioginiu ryšiu su Azerbaidžanu. Iranas, kurį sudaužė bendros JAV ir Izraelio pajėgos per neseniai vykusį karą, kažin ar duos naują pretekstą Trumpui vėl jį pulti“, – tęsia jis.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. EPA-ELTA nuotrauka
Kol kas tai yra šios dienos aktualijos, o autoritariniai režimai ir Maskvoje, ir Teherane žaidžia ilgalaikį žaidimą. V. Putinas ir ajatola A. Khamenei greičiausiai valdys iki gyvenimo pabaigos, o jų įpėdiniai tęs agresyvų kursą, siekdami destabilizuoti šalis, kurios norėtų išsivaduoti iš Rusijos ir Irano įtakos.
Maskva ir Teheranas tarsis, kaip silpninti regioną, o ypač Armėniją, kurioje 2026-aisiais vyks parlamento rinkimai. Į Armėnijos valdžią atėjus prorusiškoms jėgoms, šalis galėtų atsisakyti susitarimo, kurį pasirašė dalyvaujant JAV.
Tačiau bent kol kas įvykių raida nuteikia optimistiškai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rasa
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
