E. Bajarūnas neatmeta, kad karas gali baigtis tik ugnies nutraukimu: „Kartais po paliaubų nebūtinai laukia taikos sutartis“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pirmadienį vykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu pašnekovas vertina pozityviai. „Buvo nuogąstavimų, kad Trumpas gali stumti Rusijos darbotvarkę – be paliaubų ir atiduodant dalį Ukrainos teritorijų. Bet tai nepasitvirtino, nes prezidentas buvo švelnesnis“, – sako E. Bajarūnas.
Kalbėdamas apie kelią taikos Ukrainoje link diplomatas pabrėžia, kad tai nebus vienadienis sprendimas ir pirmas žingsnis jo link būtų paliaubos. „Tai yra pilnutinė sąlyga, nes iš istorijos žinome, kad kartais po paliaubų nebūtinai laukia taikos sutartis. Kalbu apie Rusijos ir Japonijos ginčą dėl Kurilų salų: po paliaubų šios valstybės nepatvirtino taikos sutarties – jos nėra jau daugiau nei 70 metų“, – tvirtina pašnekovas.
Kaip vertinate pirmadienį vykusį susitikimą Baltuosiuose rūmuose? Ar galime tai laikyti proveržiu?
Diplomatijoje niekada nebūna juoda ir balta. Labai svarbu, kad judama pirmyn, todėl susitikimą vertinu pozityviai.
Kokį Trumpą regėjote šiame susitikime po raudonojo kilimo Putinui penktadienį?
Sunku vertinti Trumpą kaip tradicinį politiką, kurio veiksmai paremti politine logika. Svarbu suprasti, kad jis atėjo iš verslo ir yra televizinė asmenybė, norinti būti šviesoje, būti laimėtojas.
Kad ir kaip mums nepatiktų Aliaskos susitikimas ir tai, kad raudonasis kilimas buvo nutiestas valstybės, kuri žudo ukrainiečius, vadovui, tačiau jame Trumpas buvo labai trumpiškas. Jis vadovaujasi logika, kad kito būdo Putiną pasodinti prie derybų stalo nėra. Ar jis pasiekė tikslą – vertins istorija, bet toks Trumpas buvo penktadienį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2025 m. Aliaskoje. EPA-ELTA nuotrauka
Pirmadienį JAV prezidentas buvo šiek tiek kitoks – reikalaujantis dėmesio sau, bet kartu linkęs įsiklausyti į partnerius. Buvo nuogąstavimų, kad Trumpas gali stumti Rusijos darbotvarkę – be paliaubų ir atiduodant dalį Ukrainos teritorijų. Bet tai nepasitvirtino, nes prezidentas buvo švelnesnis.
Vakar visu grožiu išlindo saugumo garantijų Ukrainai klausimas. Europos lyderiai jau ilgą laiką apie tai kalba norinčiųjų koalicijos susitikimuose. Vakar pats Trumpas patvirtino, kad JAV remtų tas saugumo garantijas.
Paskutinis klausimas, ganėtinai svarbus, yra trišalis Trumpo, Putino ir Zelenskio susitikimas. Tai tarsi vilties kibirkštis, kad šie procesai juda į priekį, bet svarbu, jog nebūtų nueita į blogąją pusę.
JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Pranešta, kad Putinas sutiko dėl saugumo garantijų Ukrainai. Teko girdėti nuomonių, kad tai svarbi diskusija, bet garantijos sunkiai apčiuopiamos. Ką apie tai manote?
Prisiminkime Bukarešto memorandumą, kurį pasirašė Ukraina, Rusija, JAV ir Didžioji Britanija. Šios šalys įsipareigojo dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir suverenumo. Tai nebuvo paremta jokiomis garantijomis. Tad Vakarų lyderiai kalba, kad turi būti kažkas, kas užtikrintų, jog Rusija negalės pulti Ukrainos.
Suvereni Ukraina jau yra garantija, Ukraina, turinti Europos Sąjungos kandidatės statusą, jau yra garantija. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios parodė, kad turi tvirtą valią, irgi yra stipri garantija.
Tačiau pakalbėkime apie kitas saugumo garantijas – mums geriausiai žinoma garantija yra NATO. Tai daugiašalės saugumo garantijos, kai valstybė įstoja į Aljansą ir yra saugoma penktojo straipsnio – bet koks šalies užpuolimas traktuojamas kaip viso Aljanso užpuolimas.
Yra ir kitų būdų – Japonija su JAV turi saugumo susitarimą, kurio esmė ta, kad Jungtinės Valstijos įsipareigojusios ginti Japoniją. JAV sako, kad Ukraina šiuo metu negali stoti į NATO, bet tarptautinių jėgų įvedimas į Ukrainą gali būti minimaliausia sąlyga, ko reikėtų šiuo metu. Tačiau klausimas, kokių Europos šalių pajėgos tai galėtų būti, ar pati Amerika prisidės, o gal tik rems šią idėją, bet jos kariai taip ir neįžengs į Ukrainos teritoriją.
Daug povandeninių srovių slypi dėl Rusijos pareiškimo apie saugumo garantijas. Kai mes norėjome prisijungti prie NATO, Rusija mielai siūlė įvairias kryžmines garantijas. Jų esmė yra ta, kad Vakarai ir Rusija gali suteikti kryžminę saugumo garantiją.
Rusija gali siūlyti, kad tarptautinės pajėgos Ukrainoje galėtų būti iš BRICS valstybių, be Rusijos. Neatmesčiau ir siūlymo, kad pajėgos galėtų būti iš BRICS ir NATO valstybių – tad galime laukti žongliravimo įvairiais pasiūlymais. Mažai tikėtina, kad Rusija sutiks su visateisiu NATO šalių pajėgų įvedimu.
EPA-ELTA nuotrauka
Koks šiuo metu labiausiai tikėtinas kelias į taiką, turint omenyje, kad Ukraina nesutinka ir nesutiks atiduoti savo teritorijų?
Tai turbūt nebus vienos dienos sprendimas, bet pirmas žingsnis jo link būtų paliaubos. Tai yra pilnutinė sąlyga, nes iš istorijos žinome, kad kartais po paliaubų nebūtinai laukia taikos sutartis. Kalbu apie Rusijos ir Japonijos ginčą dėl Kurilų salų: po paliaubų šios valstybės nepatvirtino taikos sutarties – jos nėra jau daugiau nei 70 metų.
Idealiu atveju turėtų būti taikos sutartis, bet svarbiausia yra sustabdyti karo veiksmus, kad nebežūtų žmonių. Dėl to Vakarai turėtų spausti Rusiją, o tik paskui kalbėti apie konkrečią taikos sutartį. Šiuo metu neįsivaizduoju, kokiomis sąlygomis Ukraina sutiktų ne tik atiduoti savo teritorijas de jure, ko tikrai nebus, bet ir pripažinti de facto, kad dabar tai Rusijos okupuotos teritorijos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2025 m. Aliaskoje. EPA-ELTA nuotrauka
Pirmadienį JAV prezidentas buvo šiek tiek kitoks – reikalaujantis dėmesio sau, bet kartu linkęs įsiklausyti į partnerius. Buvo nuogąstavimų, kad Trumpas gali stumti Rusijos darbotvarkę – be paliaubų ir atiduodant dalį Ukrainos teritorijų. Bet tai nepasitvirtino, nes prezidentas buvo švelnesnis.
Vakar visu grožiu išlindo saugumo garantijų Ukrainai klausimas. Europos lyderiai jau ilgą laiką apie tai kalba norinčiųjų koalicijos susitikimuose. Vakar pats Trumpas patvirtino, kad JAV remtų tas saugumo garantijas.
Paskutinis klausimas, ganėtinai svarbus, yra trišalis Trumpo, Putino ir Zelenskio susitikimas. Tai tarsi vilties kibirkštis, kad šie procesai juda į priekį, bet svarbu, jog nebūtų nueita į blogąją pusę.
Trišalis susitikimas reiškia, kad Putinas turėtų pristabdyti karo veiksmus, o to jis tikrai nenori. Susėdęs su Zelenskiu jis prarastų tą žavesį, kurį mano turintis po susitikimo su Trumpu.JAV vadovas teigia inicijuojantis Zelenskio ir Putino susitikimą. Ar realu, kad toks susitikimas įvyks jau netrukus? Esu linkęs neskubėti su prognozėmis. Trišalis susitikimas reiškia, kad Vladimiras Putinas turėtų pristabdyti karo veiksmus, o to jis tikrai nenori. Susėdęs su Zelenskiu jis prarastų tą žavesį, kurį mano turintis po susitikimo su Trumpu. Trišalis susitikimas reikštų, kad Putinas įeina į derybų fazę, kad norima sustabdyti karą, o tai jam nepalanku, jis įsivaizduoja galintis tęsti karą. Kremliaus vadovas negali atvirai atmesti Trumpo susitikimo idėjos, bet gali siūlyti žemesnio rango diplomatų susitikimus. Manau, viskas priklausys nuo Trumpo kantrybės, bet Rusija tikrai nebus linkusi skubėti dėl trišalio susitikimo. Putinas pareiškė, kad važiuotų į tokį susitikimą, jei būtų dokumentas ant stalo, o tai, jo įsivaizdavimu, yra sutartis, pagal kurią Rusijai numatytos žemės, rusų kalbos statusas. Tad neatmesčiau, kad Putinas gali JAV vadovui pareikšti, jog nesant sutarties į susitikimą nevyks.
JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir keliais Europos lyderiais. Vašingtonas, JAV, rugpjūčio 18 d. EPA-ELTA nuotrauka
Pranešta, kad Putinas sutiko dėl saugumo garantijų Ukrainai. Teko girdėti nuomonių, kad tai svarbi diskusija, bet garantijos sunkiai apčiuopiamos. Ką apie tai manote?
Prisiminkime Bukarešto memorandumą, kurį pasirašė Ukraina, Rusija, JAV ir Didžioji Britanija. Šios šalys įsipareigojo dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir suverenumo. Tai nebuvo paremta jokiomis garantijomis. Tad Vakarų lyderiai kalba, kad turi būti kažkas, kas užtikrintų, jog Rusija negalės pulti Ukrainos.
Suvereni Ukraina jau yra garantija, Ukraina, turinti Europos Sąjungos kandidatės statusą, jau yra garantija. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios parodė, kad turi tvirtą valią, irgi yra stipri garantija.
Tačiau pakalbėkime apie kitas saugumo garantijas – mums geriausiai žinoma garantija yra NATO. Tai daugiašalės saugumo garantijos, kai valstybė įstoja į Aljansą ir yra saugoma penktojo straipsnio – bet koks šalies užpuolimas traktuojamas kaip viso Aljanso užpuolimas.
Yra ir kitų būdų – Japonija su JAV turi saugumo susitarimą, kurio esmė ta, kad Jungtinės Valstijos įsipareigojusios ginti Japoniją. JAV sako, kad Ukraina šiuo metu negali stoti į NATO, bet tarptautinių jėgų įvedimas į Ukrainą gali būti minimaliausia sąlyga, ko reikėtų šiuo metu. Tačiau klausimas, kokių Europos šalių pajėgos tai galėtų būti, ar pati Amerika prisidės, o gal tik rems šią idėją, bet jos kariai taip ir neįžengs į Ukrainos teritoriją.
Daug povandeninių srovių slypi dėl Rusijos pareiškimo apie saugumo garantijas. Kai mes norėjome prisijungti prie NATO, Rusija mielai siūlė įvairias kryžmines garantijas. Jų esmė yra ta, kad Vakarai ir Rusija gali suteikti kryžminę saugumo garantiją.
Rusija gali siūlyti, kad tarptautinės pajėgos Ukrainoje galėtų būti iš BRICS valstybių, be Rusijos. Neatmesčiau ir siūlymo, kad pajėgos galėtų būti iš BRICS ir NATO valstybių – tad galime laukti žongliravimo įvairiais pasiūlymais. Mažai tikėtina, kad Rusija sutiks su visateisiu NATO šalių pajėgų įvedimu.
EPA-ELTA nuotrauka
Koks šiuo metu labiausiai tikėtinas kelias į taiką, turint omenyje, kad Ukraina nesutinka ir nesutiks atiduoti savo teritorijų?
Tai turbūt nebus vienos dienos sprendimas, bet pirmas žingsnis jo link būtų paliaubos. Tai yra pilnutinė sąlyga, nes iš istorijos žinome, kad kartais po paliaubų nebūtinai laukia taikos sutartis. Kalbu apie Rusijos ir Japonijos ginčą dėl Kurilų salų: po paliaubų šios valstybės nepatvirtino taikos sutarties – jos nėra jau daugiau nei 70 metų.
Idealiu atveju turėtų būti taikos sutartis, bet svarbiausia yra sustabdyti karo veiksmus, kad nebežūtų žmonių. Dėl to Vakarai turėtų spausti Rusiją, o tik paskui kalbėti apie konkrečią taikos sutartį. Šiuo metu neįsivaizduoju, kokiomis sąlygomis Ukraina sutiktų ne tik atiduoti savo teritorijas de jure, ko tikrai nebus, bet ir pripažinti de facto, kad dabar tai Rusijos okupuotos teritorijos.
Dabar nematau, kad Rusija siektų taikos, jos ekonomika braška, bet negriūva, jos žmonių valia per propagandą ir represijas užspausta. Tarptautinėje arenoje Rusija yra apsilaižiusi, o Aliaskos susitikimas jos veidą tik sustiprino.Šiuo atveju įsivaizduoju Japonijos scenarijų, kai yra paliaubos, bet Japonija nepripažįsta Rusijos pretenzijų dėl Kurilų salų. Dabar nematau, kad Rusija siektų taikos, jos ekonomika braška, bet negriūva, jos žmonių valia per propagandą ir represijas užspausta. Tarptautinėje arenoje Rusija yra apsilaižiusi, o Aliaskos susitikimas jos veidą tik sustiprino, nors jos sportininkai ir toliau nedalyvauja jokiose tarptautinėse sporto varžybose. Paliaubos svarbu, tačiau klausimas – kaip priversti Rusiją derėtis, nes be didesnio ginklų tiekimo ir ekonominių sankcijų geresnio mechanizmo aš nematau. Ukraina pasiūlė Trumpui šimto milijardų dolerių vertės ginklų sandorį. Kaip jį vertinate? Tokia žinia viešųjų ryšių prasme labai palanki – parodoma, kad Trumpas nebegali skirti daugiau lėšų karui, o tokiu būdu JAV ne tik nepraranda lėšų, bet jų ir uždirba. Tačiau svarbu patikslinti, kad tai jau vyksta, nes Europos šalys perka ginkluotę iš JAV ir siunčia ją į Ukrainą. Ką matysime artimiausiomis dienomis ir savaitėmis? Po Aliaskos susitikimo rutulys tarsi perduotas Europai ir Zelenskiui, kad jie turi kažką padaryti, o ir padarė. Tad dabar viskas priklausys nuo Rusijos, ar įvyks trišalės derybos. Jos ir parodys, ar Kremlius linkęs stabdyti karą ir derėtis dėl taikos.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
