Lietuvoje ugdymas šeimoje įteisintas jau penkerius metus: mitų daug, nors rezultatai abejonių nekelia

Vis dėlto, nors Lietuvoje dar nėra kartos, kuri mokyklą baigtų pagal šį ugdymo modelį, asociacijos apklausos rodo, kad daugumai taip ugdomų vaikų sekasi gerai.

Terminija ir klaidingas įsivaizdavimas

Lietuvoje oficialiai vartojamas terminas „ugdymas šeimoje“ geriau atspindi realybę nei angliškas homeschooling. Vis dėlto pašnekovė neslepia – nors ugdymas šeimoje Lietuvoje buvo įteisintas prieš penkerius metus, jis vis dar apipintas įvairiais mitais.

„Vaikai uždaromi namuose, tokios šeimos yra asocialios ir panašiai“, – dažniausiai girdimus mitus mini A. Adomaitytė.

Ji pabrėžia, kad toks ugdymo procesas yra tęstinis ir nepriklauso nuo atostogų grafiko. „Vasarą mokomasi toliau, nors galbūt ne taip intensyviai“, – tęsia moteris.

Apie ugdymą šeimoje vis dar nėra plačiai žinoma, tačiau tuo besidominčiųjų skaičius sparčiai auga. Ypač tuo susidomėta prieš porą metų. Pastaraisiais mokslo metais Lietuvoje oficialiai šeimose buvo ugdomi 427 vaikai, ir šis skaičius kasmet didėja.

Alternatyva, o ne protestas

Asociacijos vadovė griežtai atmeta teiginį, kad ugdymas šeimoje yra protestas prieš valstybinę švietimo sistemą. Jos teigimu, tai alternatyva, kuri Lietuvoje yra švietimo sistemos dalis.

„Visuomenė kartais klijuoja tokiems žmonėms kovotojų su sistema etiketę, tačiau daugumos taip ugdančių šeimų tiesiog kitoks požiūris į vaiko švietimą ir šeimos santykius“, – nepagrįstus visuomenėje sklandančius mitus neigia pašnekovė.

Specialistė tvirtina, kad šeimos, besirenkančios ugdymą namuose, pasižymi dideliu sąmoningumu ir atsakingumu. „Tai nėra neatsakingi tėvai, kurie vaikų į mokyklas neleidžia dėl finansinių priežasčių“, – tęsia A. Adomaitytė.

Pašnekovė pabrėžia, kad šį ugdymo modelį pasirinkusioms šeimoms svarbi vaiko asmenybė, specialieji poreikiai, dvasinė gerovė, kartu nepamirštant akademinių dalykų. Ugdymas šeimoje yra darbštumo reikalaujantis sprendimas.

„Modeliai būna įvairūs – kartais visi vaikai ugdomi šeimoje, kartais tik dalis, atsižvelgiant į asmeninius poreikius“, – kalba Ugdymo šeimoje asociacijos vadovė.

Realūs iššūkiai ir transformacija

Pasirinkusios Lietuvoje neįprastą ugdymo modelį šeimos greitai susiduria su realybe, o joje būna visko. „Pradžia gali atrodyti romantiškai, vėliau dauguma šeimų susiduria su klausimu – ką aš padariau?“ – perspėja A. Adomaitytė.

Jos teigimu, tai įprastai nutinka spalį. Tuomet įvyksta lūžis: tėvai suvokia realų darbo krūvį, o vaikai prisitaiko prie naujos tvarkos.

Ugdymo šeimoje asociacijos vadovė pabrėžia, kad šis modelis formuoja naują ne tik ugdymo, bet ir gyvenimo būdo modelį. Jo metu neišvengiamas ir tapatybės klausimas nagrinėjant tėvų ir mokytojų vaidmenį.

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama